Mėnuo: 2022 spalio

AVAKA atliko kompensacinio atlyginimo už atgaminimą asmeniniais tikslais dar kitaip vadinamą „tuščios laikmenos“ (toliau – TL) paskirstymą savo nariams – atstovaujamiems audiovizualinių (toliau – AV) kūrinių autoriams.

 

Atlyginimas AVAKA autorių sąskaitas pasieks jau netrukus – kiekvienas, kuriam bus priskaičiuotas atlyginimas, gaus informaciją el. paštu.

 

Šias metais skirstomo atlyginimo suma yra didesnė nei 2020 m.. Už 2021 m. AVAKA nariams, AV kūrinių autoriams, skirstoma suma yra 96 194,70 EUR.

 

Tuščios laikmenos atlyginimo surinkimą, paskirstymą ir išmokėjimą, reglamentuoja LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatos, LR Vyriausybės nutarimas, LR Kultūros ministro įsakymas, AVAKA paskirstymo taisyklės.

Lietuviškų filmų festivalis „Litauishes Kino Goes Berlin“ vyks Vokietijos sostinėje Lapkričio 2-6 dienomis ir berlyniečių publikai pristatys naujausius ir daugiausiai pripažinimo sulaukusius lietuviškus ilgametražius filmus, surengs trumpųjų filmų programą, atiduos duoklę Jono Meko 100-mečiui ir pagerbs ukrainiečius, parodydamas jų trumpųjų filmų programą. „Litauisches Kino Goes Berlin“ rengiamas jau 12-ąjį kartą ir yra ilgiausiai organizuojamas lietuviškų filmų festivalis už Lietuvos ribų.

 

Šiemet „Festivalių perlų“ programoje į Berlyno kino ekranus festivalis atveža didžiausią kino apdovanojimą Lietuvos istorijoje – Venecijos liūtą – pelniusį Lauryno Bareišos filmą „Piligrimai“, Venecijos kino festivalyje pristatytą Marat Sargsyan „Tvano nebus“, Ernesto Jankausko antrajį filmą „Man viskas gerai“ bei pirmąjį mokslinės fantastikos lietuvišką filmą „Vesper“ (rež. Kristina Buožytė ir Bruno Semper).

 

Festivalio konkursinė programa sudaryta iš geriausių ir naujausių lietuviškų trumpametražių filmų, kurie buvo pasiūlyti festivalio organizatoriams pačių kūrėjų arba atrinkti programos sudarytojų. Trijose filmų programose bus rodomi tiek studentiški darbai, tiek debiutiniai režisierių trumpieji filmai, tiek jau pripažintų kūrėjų darbai. Tarp tokių – Sauliaus Baradinsko „Techno, Mama“, tik ką nominuotas Europos kino apdovanojimams, Vytauto Katkaus „Uogos“, pristatytas šiųmetiniame Kanų kino festivalyje, Birutės Kapustinskaitės „Motinos“, jau apkeliavęs daugelį užsienio festivalių, ankstesnio festivalio nugalėtojo Rimanto Oičenkos specialiu prizu Varšuvos festivalyje apdovanotas naujausias filmas „Reisas“.  Konkursinės programos geriausią trumpametražį filmą renka festivalio žiūrovai, o nugalėjusio filmo režisierius gaus nemokamą Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio akreditaciją.

 

Ypatingas dėmesys festivalyje „Litauisches Kino Goes Berlin“ bus skiriamas „filmininkui“ Jonui Mekui, kurio 100-metis švenčiamas  visame pasaulyje. Berlyne bus parodyta festivalio programos sudarytojos Giedrės Simanauskaitės kuruota trumpųjų J.Meko filmų programa, leidžianti stebėti kūrėjo  filmus nuo naujausių iki sukurtų 7-ame dešimtmetyje. O pagal filmą „Kai aš judėjau pirmyn, kartkartėmis mačiau trumpus grožio blyksnius” multimedijų menininkas Julius Zubavičius kurs ypatingą performansą, supindamas J.Meko vaizdus su elektronine muzika. „Kuriu namų kiną, vadinasi gyvenu“ – taip vadinsis semiotikės ir kino kuratorės Ono Kotrynos Dikavičiūtės paskaita apie namų kino kultūrą ir jos sąsajas su dienoraščius primenančiais Jono Meko filmais.  Pagrindinėje festivalio erdvėje – „Sputnik Kino“ kino teatre Berlyno Kroicbergo rajone – nuo Lapkričio 2 dienos pradės veikti ir paroda „FLUX FEST“, kurioje eksponuojama dalis Jono Meko vizualiųjų menų centro (JMVMC) kolekcijos su garsiausių „Fluxus“ judėjimo menininkų Jurgio Mačiūno, Nam Jum Paik, Yoko Ono bei pačio Jono Meko darbai. Parodos kuratorės – Gabrielė Gervickaitė bei Dovilė Lapinskaitė.

 

Parodydamas savo solidarumą su Ukrainos menininkais ir skatindamas nepamiršti paramos šios šalies žmonėms, „Litauisches Kino Goes Berlin“ kino festivalis paruošė ir ukrainietiškų trumpųjų filmų programą, kurią kuravo kartu su ukrainiečių kino festivaliu Berlyne. Programoje – 5 ukrainietiški trumpieji filmai, parodantys šiandienos šalies gyvenimą ir žmonių tarpusavio ryšius. Dali lėšų iš šių seansų bus skirta Ukrainos menininkus remiančiai labdaringai organizacijai „Artdacha“.

 

Festivalio vizualinį identitetą kūrė dizainerė Gabrielė Vingraitė.

 

„Litauisches Kino Goes Berlin“ festivalis buvo sugalvotas kaip lietuviškų filmų savaitė 2011-aisiais, per 12 metų išsiplėtė iki 5 dienų festivalio dviejuose art-house kino teatruose Berlyne – „Acud Kino“ bei „Sputnik Kino“.

 

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, programa „Globali Lietuva”, Lietuvos kino centras. Prie festivalio prisideda ir Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos ambasada Vokietijos federacijoje.

 

16–asis tarptautinis dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ paskelbė filmus–nugalėtojus. Beveik 50 rinktinės dokumentikos filmų, tarp jų – ir žiuri prizus laimėjusias istorijas, žiūrovai dar gali suspėti išvysti iki spalio 30-osios savo namų ekranuose ir kino teatruose.

 

Šiemetinės konkursinės „Nepatogaus kino“ programos geriausiu filmu žiuri išrinko režisieriaus Louiso Hothothoto kūrinį „Keturios kelionės“. Kinijai taikant vieno vaiko politiką, vaikystėje režisierius savo šalyje ir šeimoje buvo laikytas „nelegaliu“ vaiku, o po daugybės metų jis su kino kamera sugrįžta į tėvynę, kad suvestų sąskaitas su praeitimi.

 

„Sakoma, visos laimingos šeimos yra panašios, o kiekviena nelaiminga šeima yra savaip nelaiminga. Apdovanotasis filmas yra ypatingai asmeniškas, jis pasakoja apie kartų traumas ir gijimo kelią. Šiame dokumentiniame filme, kuriame derinamas meistriškas operatoriaus darbas ir žaismingas garso takelis su subtiliu humoru, mes leidžiamės į jaudinančią kelionę, kuri trunka daugiau nei dešimt metų“, – skelbdamos apdovanojimą kalbėjo žiuri narės Ulrika Bandeira ir Virpi Suutari.

 

„Kaip ir kiekvienoje šeimoje, filmas iškelia ir skleidžia įvairius jausmus –  nuo pykčio iki gailesčio sau, nuo regreso iki užuojautos tėvams, broliams ir seserims. Režisierius švelniai pastebi kasdienį žmogaus elgesio nerangumą, nereikšmingas detales ir aplinką, su kuria visi stengiamės kažkaip susitvarkyti“, – įspūdžiais dalijosi žiuri.

 

Specialaus paminėjimo prizas šiemet atiteko dviems „Nepatogaus kino“ festivalyje rodomiems filmams. Konkursinės programos žiuri išskyrė režisieriaus Ousmane Samassekou filmą „Paskutinė užuovėja“, pasakojantį apie prieglobsčio ieškančius žmones. „Tam tikra prasme Ousmane’as sukūrė duoklę pasaulio pabėgėliams. Jis itin kinematografiškai užfiksavo tą nesibaigiančios nežinomybės – limbo būseną, kurią pažįsta ir tie, kas klajoja po pasaulį, ir kartais tie, kurie gyvena savo būstuose ir dirba nuo penktos iki aštuntos valandos“, – sakė konkursinės programos žiuri narė režisierė Lina Lužytė.

 

Dar vieną specialaus paminėjimo prizą konkursinės programos žiuri skyrė režisieriaus Seano Wango filmui „Marmuro travelogas“. „Filme skirtingi istorijos lygmenys meistriškai susipina į įspūdingą refleksiją apie kilmę, kultūrą, priklausymą ir namus globalizacijos pasaulyje. Visa tai sukuria vizualiai pribloškiančius vaizdus – intensyvią žiūrėjimo patirtį žiūrovui. O nuostabus humoro jausmas filmą taip pat paverčia ir linksmu, kartu neprarandant jo rimtumo ir gilumo“, – sakė žiuri narys Erikas Winkeris.

 

Labiausiai patikusį filmą išsirinko ir patys „Nepatogaus kino“ žiūrovai. Nuo festivalio pradžios jie balsavo, reitingavo filmus ir jų vertinimas nulėmė, kad žiūroviškiausiu šiemet tapo režisieriaus Simono Lerengo Wilmonto filmas „Namai iš šukių“, nukeliantis į Rytų Ukrainoje įsikūrusius vaikų namus. „Krištolo rutuly matau, kad tavo tėvai nustos gerti, kad tu grįši namo…“ – tokiomis pranašystėmis vieni kitus palaiko šiuose namuose gyvenantys vaikai.

 

Tradiciškai „Nepatogiame kine“ savo žodį tarė ir jaunimas, nusprendęs, kurie festivalio filmai yra svarbiausi ir aktualiausi jaunajai kartai. Pagrindiniu savo prizu „Jauno balso“ žiuri šiemet apdovanojo Kathryn Ferguson filmą „Nothing Compares“, pasakojantį 90-ųjų muzikinės ikonos Sinead O’Connor istoriją. „Šis filmas – tai neįtikėtina istorija, kuri stipriai prisilietė prie jaunimo nuomonės svarbos ir jos galios temos. Kaip nebijoti siekti to, kas svarbu, kaip atrasti ir išlaikyti tvirtą nuomonę, kovoti už ją, kaip žvelgti į pasaulį plačiau, norint paversti jį geresne vieta. Filmas kupinas drąsos ir ryžto!“ – sakė žiuri.

 

„Jauno balso“ žiuri narius taip pat sužavėjo Marie Lidén filmas „Elektrokarštinė“, kuriam jie paskyrė specialaus paminėjimo prizą. „Filmas moko niekada neprarasti vilties, tikėtis geriausio ir pamatyti, kiek daug mes turime, tačiau, deja, kartais to visiškai neįvertiname“, – kalbėjo žiuri nariai. Šiemet jauni žmonės festivalyje ne tik rinko jiems svarbiausius filmus, tačiau taip pat dalyvavo kartu su Europos Parlamento biuru Lietuvoje festivalio rengiamose dirbtuvėse, kuriose diskutavo bei dalinosi patirtimis apie aktyvizmo iššūkius ir svarbą.

 

Apdovanojimai išdalinti, tačiau festivalis tęsiasi ir žiūrovai kviečiami toliau žiūrėti filmus didžiuosiuose ekranuose Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje ir Alytuje bei mažesnių miestų bibliotekose. Beveik visus filmus iki spalio 30 d. dar galima pamatyti virtualioje festivalio salėje www.nepatoguskinas.lt. Joje nėra vienintelio filmo – „Nothing Compares“ (rež. Kathryn Ferguson), kurį spalio 29 d. paskutinį kartą galima išvysti kino centro „Romuva“ didžiajame ekrane.

Po pasaulinės premjeros A klasės Varšuvos kino festivalyje, Kroatijos, Lietuvos ir Serbijos bendros gamybos juosta „Pėdsakai“ (angl., „Traces“) toliau tęsia kelionę po kino festivalius. Filmas šiuo metu dalyvauja didžiausiame Kroatijos kino festivalyje Zagrebe, kur jis atrinktas į pagrindinę konkursinę programą.

 

Jubiliejiniame 20-aje šalies festivalyje, kuris vyksta spalio 23–30 dienomis, juosta dėl pagrindinio apdovanojimo varžosi su kitais jaunais ir jau pripažintais autorinio kino kūrėjais: Kanuose apdovanotais Luko Dhonto „Arti“ ir Rubeno Östlundo „Liūdesio trikampiu“, Berlynalėje pagrindinį apdovanojimą laimėjusiu Carlos Simón „Alcarràs“ ir kt.

 

Debiutinė Dubravkos Turić juosta taip pat atrinkta į 26-ąjį A klasės Talino kino festivalį „Juodosios naktys“. „Pėdsakai“ varžysis Baltijos šalių konkursinėje programoje. Joje ankstesniais metais apdovanojimus laimėjo lietuvių režisierių filmai – Marijos Kavtaradzės „Išgyventi vasarą“, Tomo Vengrio „Gimtinė“ ir Andriaus Blaževičiaus „Bėgikė“. Iš 15-os šiemet atrinktų filmų – 8-ių pagrindinė ar ko-produkcinė gamybos šalis yra Lietuva.
„Pėdsakai“ pasakoja, kaip po tėvo mirties jauna mokslininkė Ana bando įveikti tapatybės krizę. Vidiniai pokyčiai atsispindi tikrovėje. Vienatvė, pabėgėlių krizė, emigracijos ir jos mokslinis tyrimas apie mistinius simbolius ir žmonių pėdsakus, paliktus akmenyje, paslaptingai persipina su jos gyvenimu. Juosta yra paremta asmenine režisierės patirtimi – šeimos iširimu ir netektimi bei tradicijos praradimu.

 

Dubravka Turić baigė kino ir televizijos montažą Zagrebo dramos menų akademijoje. Profesionaliai užsiima režisūra, montažu ir scenarijų rašymu. Ji sumontavo daugiau nei 20 ilgametražių filmų, eksperimentinių ir animacinių filmų ir daugiau nei 200 reklamų. D.Turić režisuoti trumpametražiai filmai pristatyti Venecijos, Sandanso, Roterdamo, Kanų ir kituose kino festivaliuose.

 

Juosta „Pėdsakai“ nufilmuota Kroatijoje, baigiamieji filmo darbai atlikti Lietuvoje. Filme vaidino Marija Škaričić, Nikša Butijer, Lana Barić, Mate Gulin ir kiti. Filmo operatorius – Damjan Radovanović, kompozitorius – Jonas Jurkūnas, garso suvedimo režisierius Jonas Maksvytis, spalvų korekciją atliko Jonas Zagorskas. Garso post-produkcijos darbai vyko studijoje UP records, spalvų korekcija ir kiti baigiamieji darbai atlikti studijoje BBposthouse.

 

Filmo prodiuserė Ankica Jurić Tilić, ko-prodiuseriai Ieva Norvilienė, Marija Stojanović, Milan Stojanović, Ada Solomon.

 

Filmo “Pėdsakai” gamybą iš dalies parėmė Lietuvos kino centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizja, Kroatijos kino centras ir Kroatijos nacionalinė televizija, Serbijos kino centras, Kūrybiškos Europos programa MEDIA, Eurimages. Lietuvos žiūrovams filmą planuojama pristatyti 2023-aisiais.

 

Filmą prodiusavo kompanijos „Kinorama“ (Kroatija), „Tremora“ (Lietuva), „Corona Film“ (Serbija).