Lietuvos ir Ukrainos dokumentikos kūrėjai kviečiami dalyvauti tarptautinėse dirbtuvėse

Jau tapo tradicija, kad spalį į kino ir namų ekranus sugrįžtantis festivalis „Nepatogus kinas“ pakviečia įsitraukti ne tik žiūrovus, bet ir pačius dokumentikos kūrėjus. Kartu su „ESoDoc – European Social Documentary“ rengiamose tarptautinėse dirbtuvėse Vilniuje rudenį susirinkę kūrėjai vėl gilins žinias ir megs ryšius. Šiemet festivalis ragina įsitraukti ne vien lietuvių kūrėjus – „Nepatogaus kino“ ir festivalio partnerių dėka numatytos papildomos vietos Ukrainos režisieriams.

 

„Dokumentinis kinas, ko gero, šiandien kasdieniuose žiūrovo pasirinkimuose lygiaverčiai konkuruoja su vaidybiniu kinu. Bet, didėjant paklausai, auga ir sukuriamų filmų skaičius bei konkurencija, tad kūrėjams prireikia vis daugiau žinių ir ryšių norint būti pastebėtiems. Būtent tokios dirbtuvės kasmet atvažiuoja į Vilnių – viena seniausių Europos dokumentikos mokymų programų „ESoDoc“ jau tapo kasmetiniu mūsų šalies kino ir naujųjų medijų industrijos renginiu“, – pasakoja festivalio „Nepatogus kinas“ direktorius Gediminas Andriukaitis.

 

„Intensyvios savaitės trukmės dirbtuvės dirbtuvės išsiskiria praktine nauda dalyviams – kūrėjai ir mažose grupelėse, ir tiesiogiai turi galimybę konsultuotis dėl savo kuriamų projektų su lyderiaujančiais savo sričių ekspertais iš užsienio. Tai – ne tik puiki vieta pasisemti žinių, bet ir proga tobulinti savo kuriamų projektų pristatymo įgūdžius. Vilniui prieš kelerius metus tapus viena iš „ESoDoc“ rezidencijų, rėmėjų dėka radome  galimybių pakviesti nemokamai dalyvauti keletą lietuvių kūrėjų, o šiemet nutarėme papildomų vietų šiuose mokymuose skirti ukrainiečiams kūrėjams“, – kviečia G. Andriukaitis.

 

Norintieji dalyvauti „ESoDoc“ dirbtuvėse, kviečiami teikti paraiškas iki rugsėjo 9 d.: https://form.jotform.com/222296348997979. Šį rudenį „ESoDoc“ dirbtuvės bus rengiamos dviem etapais: rugsėjo 27 – spalio 3 d. vyks intensyvios mokymų sesijos nuotoliu, o spalio 7–14 d. kūrėjai gyvai susitiks Vilniuje. Lietuvos ir Ukrainos dokumentikos kūrėjams programoje numatytos keturios vietos: prie mokymų gali prisijungti 2 projektus jau turintys ir 2 jų dar neturintys dalyviai. Daugiau informacijos: https://nepatoguskinas.lt/2021/wp-content/uploads/2022/08/ES22-ESoDoc-at-Inconvenient-Films-Call-for-Application-final.pdf

 

Šiemetiniuose „ESoDoc“ mokymuose savo žiniomis dalinsis ir finaliniam projektų pristatymui dalyviams pasiruošti padės su keletu lietuviškų filmų („Pavyzdingas elgesys“, „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“) jau dirbęs prodiuseris Stefano Tealdi (Italija); Suomijos televizijoje, „European Documentary Network“ ir „DOK Leipzig“ festivalyje neįkainojamą patirtį sukaupusi Leena Pasanen, šiuo metu einanti „Biografilm“ festivalio vadovės pareigas (Italija, Suomija); ir medijų ekspertė Katrin Nandelstädt (Vokietija), jau 15 metų įvairių industrijų atstovus ruošianti scenai, prisistatymams ir interviu. Be mokymų vedėjų, dalyvius konsultuos dar septyni užsienio ekspertai, tarp kurių – Caroline Mutz (ARTE televizija), Mark Atkin (CPH:DOX), Nicle Van Schaik (DocSociety) ir kiti.

 

„ESoDoc“ yra ES programos „Kūrybiška Europa“ remiama mokymų iniciatyva, kurią įgyvendina „ZeLIG“ dokumentikos mokykla iš Italijos. „ESoDoc“ yra skirta medijų profesionalams ir tarpdisciplininiams kūrėjams, siekiantiems didinti savo dokumentinių filmų ir susikertančių medijų (cross-media) projektų poveikį ir pasiekiamumą, tiems, kurie nori tobulinti savo pasakojimo įgūdžius, megzti ryšius įvairiose platformose, atrasti naujas komandos formavimo, prodiusavimo, finansavimo formas ir naujas platinimo strategijas. Lietuvoje šiuos mokymus pristato „Nepatogus kinas”, juos iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA ir Vilniaus miesto savivaldybė.

10-ajame kino industrijos renginyje „Baltic Pitching Forum“ dėl nugalėtojo titulo varžysis 12 perspektyvių trumpųjų filmų projektų

 

Lyderiaujantis Baltijos šalių regione trumpametražio kino industrijos renginys „Baltic Pitching Forum“ šiemet vyks spalio 5–8 dienomis Vilniuje. Jau dešimtmetį skaičiuojantis forumas ne tik kvies atrinktus dalyvius iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos gyvai kartu su ekspertais tobulinti savo filmų projektus, bet ir atvirose paskaitose supažindins su trumpametražio kino gamybos, koprodukcijos bei tvarumo kine tendencijomis. Šiemet svečio teisėmis dalyvauja ir trys projektai iš Norvegijos.

 

2013 m. pradėtas rengti „Baltic Pitching Forum“ šiemet kviečia susitikti Nacionalinėje dailės galerijoje, Vilniuje. Čia vyksiantis forumas taps erdve, kurioje trumpametražių filmų režisieriai ir prodiuseriai galės pristatyti savo naujausius projektus, siekdami pritraukti Europos kino ir TV prodiuserių, pardavimų agentų, festivalių, virtualių kino platformų ir kino teatrų platintojų dėmesį.

 

„Dešimtmetis yra pakankamai ilgas laiko tarpas, kurį galima įvertinti retrospektyviai. Per šį laiką analogų Baltijos šalyse neturintis „Baltic Pitching Forum“ ne tik išaugo iš nedidelio renginio, bet ir užėmė lyderiaujančias pozicijas regione. Nuo 2013 metų jis subūrė didžiulę kino industrijos profesionalų bendruomenę ir tapo sėkmingu tramplinu  jau daugiau nei 100-ui trumpametražių filmų projektų,“ – apie forumo sukaktį kalba „Baltic Pitching Forum“ ir lietuviškų trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts“ vadovė Rimantė Daugėlaitė-Cegelskienė.

 

Šiemet vystomų filmų projektų pristatymai bus transliuojami internetu ir tokiu būdu prieinami industrijos profesionalams visame pasaulyje, o detalesnė informacija apie papildomas paskaitas ir lektorius pasirodys rugsėjo viduryje.

 

12 projektų apie keliones laiku ir nacionalinius skirtumus

Spalį, forumo metu, bus pristatyti 12-ka atrankos komisiją sužavėjusių būsimų trumpametražių filmų projektų. Pasak organizatorių, vieni pagrindinių atrankos kriterijų – plačiajai auditorijai aktualios filmų temos, originalus formatas, projektų tarptautiškumas, potencialas koprodukcijai, režisieriaus ir gamybos kompanijos patirtis.

 

„Kasmet „Baltic Pitching Forum“ sulaukia aktualių, žaibiškai į pasaulio įvykius reaguojančių ir socialinę tikrovę atliepiančių projektų, todėl ne išimtis ir šių metų forumas. Šiemet atrankai buvo pateikta kaip niekada daug apie karą ir žmogaus tapatybę kalbančių filmų projektų, o dvylikoje atrinktų istorijų vyrauja tokios temos kaip skirtingų kultūrų sankirta, identitetas ir jo paieškos, praeities įtaka žmonių savimonei, socialinės normos ir kt.”, – teigia R. Daugėlaitė-Cegelskienė.

 

Atrinktų dalyvių renginio metu laukia asmeninės scenarijaus konsultacijos, viešojo projekto pristatymo  meistriškumo pamokos, paskaitos apie tvarumą kino gamyboje, TV pardavimus ir Europos kino muges, alumnų sėkmės atvejų pristatymai ir individualūs susitikimai su forume dalyvaujančiais ekspertais.  

 

Estijai forume atstovaus animacinis trumpametražis projektas „Offside“ (rež. Sander Joon, prod. Aurelia Aasa), vaidybiniai projektai „Sauna Day“ (rež. Anna Hints ir Tushar Prakash, prod. Johanna Maria Paulson) ir „The Toilet“ (rež. Ragne Mandri ir Sushant Bhat, prod. Nevena Semova).

 

Iš kaimyninės Latvijos renginyje dalyvaus trys vaidybinių filmų projektai: „Baranki“ (rež. Amanda Grinberga, prod. Matiss Kaza), „Limo“ (rež. Tīna Zariņa, prod. Alise Ģelze) ir „The House“ (rež. Kristina Martinuka, prod. Svetlana Punte).

 

Lietuvą šiais metais reprezentuos animacinis projektas „Conductor“ (rež. ir prod. Antanas Skučas), hibridinio formato projektas „Displaced Childhood“ (rež. Miglė Satkauskaitė ir Giedrė Narušytė Boots, prod. Rasa Miškinytė) ir vaidybinis filmas „SPA“ (rež. Ieva Šakalytė, prod. Akvilė Žilionytė).

 

Nuo 2019 m. renginyje svečio teisėmis kviečiama dalyvauti ir viena Baltijos jūros regiono šalis, aktyviai veikianti trumpametražių filmų gamyboje. Šiemet prie forumo jungiasi Norvegija, pristatysianti tris vaidybinius projektus: „Boys of Running” (rež. Kasper Quintanilla, prod. Franziska Schminke), „Growing Pains“ (rež. Hamza Kader, Aurora Nossen, prod. Fabien Greenberg, Bård Kjøge Rønning) ir „Rocket to Freedom“ (rež. Carl Georg Rødsten, prod. Kai Andre Sunde).

 

Nugalėtojams – svarūs prizai

 

Forumo metu projektus vertins tarptautinė ekspertų komisija, kuri dviejų geriausių filmų komandas apdovanos kvietimais į reikšmingus Europos trumpametražių filmų forumus: nugalėtojai turės galimybę prisistatyti 2023 m. didžiausio pasaulyje trumpametražių filmų festivalio Klermono-Ferano metu vykstančiame koprodukcijos forume „Euro Connection“ (Prancūzija) ir tarptautinės trumpųjų filmų mugės „TSFM“ metu organizuojamame renginyje „You Only Pitch Twice“ (Italija).

 

Patyrusių prodiuserių bendradarbiavimą su augančiais kino talentais skatins „Kūrybiškos Europos“ MEDIA skyrių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje inicijuotas ir įsteigtas dar vienas prizas – 1000 eurų vertės Baltijos šalių prodiuserių MEDIA apdovanojimas, kuris atiteks Baltijos šalių prodiuserių komisijos išrinktam geriausiam filmo projektui.

 

Plačiau apie „Baltic Pitching Forum“ ir šių metų filmų projektus: https://bit.ly/BPF22_Projects

 

Baltijos šalių kino moterų mentorystės programa sugrįžta antrajam sezonui

Po sėkmingo pirmojo sezono, Baltijos šalių kino moterų mentorystės programa sugrįžta antrajam sezonui. 2022-2023 metai bus skirti jauniesiems talentams ugdyti (Young Talents Edition). Septynių mėnesių mentorystės programa kviečia 18-30 metų amžiaus Baltijos šalių moteris iš kino ar televizijos industrijų, kurios nori praturtinti savo profesinį kelią. Taip pat ir moteris iš Ukrainos, šiuo metu reziduojančias Estijoje, Latvijoje ar Lietuvoje. Paraiškas galima teikti iki rugsėjo 23 dienos.

 

Siekis tobulėti ir augti

 

Mentorystės programoje gali dalyvauti 18-30 metų amžiaus moterys iš Baltijos šalių, kurios siekia mokytis iš kino ar televizijos industrijų profesionalų. Į „Baltic Women in Film Mentorship Young Talents Edition 2022-2023” programą bus atrenkamos 20 programos dalyvių. Programa siekiama kurti profesinių kontaktų mezgimo ir palaikymo tinklą, kuriame moterys iš Baltijos šalių audiovizualinio sektoriaus turėtų galimybę mokytis ir gautų palaikymą iš industrijos profesionalų, taip gilinant profesinius įgūdžius ar kuriant naujus projektus. Pagrindinis atrankos į kriterijus yra motyvacija, be to, vertinami pareiškėjų išsikelti tikslai ir patirtis.

 

Antrasis programos sezonas skirtas jauniesiems talentams ugdyti

 

Pirmajame 2021-2022 metų mentorystės programos sezone dalyvavo 15 talentingų kino kūrėjų iš Baltijos šalių. Jų mentoriai buvo tokie audiovizualinės industrijos profesionalai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, kaip režisierės Eglė Vertelytė ir Marija Kavtaradzė, Lizete Upīte, Linda Olte, prodiuserės Aija Berzina, Gabija Siurbytė ir Justė Michailinaitė, kino kritikas ir programų kuratorius Laurence Boyce, operatorė Elen Lotman, ir kiti. Viena iš mentorystės programos dalyvių, būsimoji kino dailininkė Beatrise Maija Krievina teigė, kad „didžiausia programos nauda buvo galimybė susipažinti su Baltijos šalių moterimis iš kino industrijos, taip pat ir bendraamžėmis, kurios tik pradeda savo karjeros kelią. Šioje programoje aš turėjau galimybę sužinoti, kas vyksta Baltijos šalių kino industrijoje, be to, programa skatino ugdytines suvokti savo vertę, kas mums tinka ir kaip mes dirbame.“

 

Šiais metais mentorystės programa skiria dėmesį jauniesiems talentams (18-30 metų amžiaus) su tikslu praturtinti dalyvių profesinę patirtį, kurią įgys iš kino ar televizijos industrijos profesionalų.

 

Kaip vyks mentorystės programa?

 

Programos trukmė – septyni mėnesiai (2022 m. spalis – 2023 m. balandis). Programos metu dalyvių laukia susitikimai su mentoriais ir kitomis ugdytinėmis, edukaciniai seminarai psichinės sveikatos, derybų, savireklamos ir panašiomis temomis. Taip pat dalyvavimas trijuose Lietuvos, Latvijos ir Estijos filmų festivalių industrijos renginiuose. Mentorystės programą organizuoja lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“ ir Kino ir televizijos moterų asociacija, drauge su tarptautiniais filmų festivaliais – „Riga IFF“, „Black Nights“, „Kino pavasaris“, tarptautiniu tinklu „EWA European Women’s Audiovisual Network“, Creative Europe paprogramės MEDIA biuru Lietuvoje ir asociacija AVAKA .

 

Programos kalba yra anglų.

 

Paraiškų teikimo terminas: 2022 m. rugsėjo 23 d.

Elžbieta Latėnaitė: „Didelė laimė atnešti kokybiško lietuviško kino į įvairius šalies miestus“

Nacionaliniai kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“ kasmet įvertina ir pagerbia iškiliausius Lietuvos kino kūrėjus ir jų sukurtus kino filmus. O vasarą leidžiasi į kelionę po Lietuvą, siekiant pristatyti šių metų laimėtojus ir nominantus vasaros kino festivalyje „Sidabrinės gervės naktys“. Šiemet festivalis jau įpusėjo savo kelionę po Lietuvą. Dar liko penki susitikimai su žiūrovais Karklėje, Anykščiuose Joniškyje, Šalčininkuose ir Šiauliuose.

 

„Sidabrinės gervės naktis“ po Lietuvą lydinti aktorė Elžbieta Latėnaitė sako: „Esu labai laiminga pristatydama seansus šiame festivalyje. Didelė laimė atnešti kokybiško mūsų šalies kino į įvairius Lietuvos miestus ir rajonus be jokių bilietų ar mokesčių.“

 

Festivalio organizatoriai siekia kiekviename iš miestų parodyti vieną ilgametražį, vieną trumpametražį filmą, vieną animacijos juostą ir vieną studentų darbą. Tai pagrindines Nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ kategorijas apimantys filmai, parodantys lietuviško kino įvairovę. Kokius konkrečius filmus iš minėtų kategorijų pasirinkti, sprendžia kiekvienas miestas individualiai. Taip pat kaskart  vyksta susitikimai su vis kitais kino kūrėjais, kuriuos kalbina šių metų „Sidabrinių gervių“ apdovanojimus vedusi Elžbieta Latėnaitė.

 

„Smagu supažindinti įvairių miestų auditoriją su kino tendencijomis, atskleisti, kokios temos dabar svarbiausios Lietuvos kūrėjams, atverti užsklandą į filmų gamybos užkulisius, kalbinant kūrėjus. Vieną kartą kalbinu perspektyvų antrakursį kino režisūros studentą, sukūrusį paveikų trumpo metro filmą, kitą kartą – pirmąją Lietuvoje moterį operatorę, nufilmavusią ilgo metro vaidybinį filmą, dar kitą kartą – patyrusią aktorę, aktorių, prodiuserę. Žiūrovai turi retą galimybę pajusti, kokie žmonės stovi už netrukus parodyto kūrinio, kas jiems buvo svarbu kuriant savo filmą. Stengiuosi paminėti, kad Lietuvos kinas yra pats geriausias, ir padėkoti, kad žmonės skiria savo laiką ir ateina jo žiūrėti, palaikyti. Paraginu ieškoti kino legaliai“, – pasakoja E. Latėnaitė.

 

Artimiausias „Sidabrinės gervės naktų“ susitikimas su žiūrovais vyks jau šį penktadienį, rugpjūčio 26 d., Karklėje. Tai bus gamtą puoselėjančio renginio „Darom prie jūros 2022” dalis. Žiūrovams Karklėje bus parodytas trumpametražis režisieriui Sauliui Baradinskui „Sidabrinę gervę“ pelnęs filmas „Techno Mama“, taip pat debiutuojančios režisierės Jorūnės Greičiūtės juosta „Viskas gerai“, Jurgos Šeduikytės sukurta animacinė istorija „Mora Mora“ ir Veneciją sužavėjęs Lauryno Bareišos filmas „Piligrimai“, šių metų „Sidabrinės gervės“ apdovanojimuose pripažintas Metų geriausiu ilgametražiu vaidybiniu kino filmu.

Į susitikimą su žiūrovais Karklėje atvyks dainininkė, dainų autorė ir animacinio filmo „Mora Mora“ kūrėja Jurga Šeduikytė, laukianti pasimatymo su auditorija: „Šis festivalis – man yra reta galimybė pamatyti dar keliaujančius geriausius lietuviškus filmus. O kaip kūrėjai, tai – nuostabi proga susitikti su filmo žiūrovu ir išgirsti jo šviežius įspūdžius, pakalbėti apie tai, kas svarbu. Tiek filmo aplinkybėse, tiek – už jo ribų. Nes kūryba yra kuriančiojo požiūris į tai, kas vyksta aplinkui ir tai, kas jo viduje, bet ji niekada nėra tik apie patį kūrėją“.

 

Šeduikytė pasakoja, kad „Morą Morą“ įkvėpė jos sapnai ir bandymas susigyventi su skausmu ir liūdesiu. „Kadangi filmas dar keliauja po užsienio festivalius, labai džiaugiuosi kiekviena proga, kai jis rodomas Lietuvoje. Kiek teko girdėti, žiūrovams rezonavo skirtingi filmo aspektai. Vadinasi, „Mora Mora“ kalba asmeniškai, žmogus atpažįsta savo vidinį vaiką“, – sako J. Šeduikytė.

 

Kitas „Sidabrinės gervės naktų“ renginys rugsėjo 1 dieną vyks Anykščiuose. Čia taip pat numatyta rodyti „Piligrimus“ ir „Mora mora“, debiutuojančio režisieriaus Ganto Bendiko filmą „Pardaviau klasiokę“ ir šiltą istoriją apie pašėlusias atostogas kaime „Lobis“, režisuotą Agnės Marcinkevičiūtės bei režisieriaus Sauliaus Baradinsko filmą „Techno, Mama“ . Rugsėjo 2 d. festivalis „Sidabrinės gervės naktys“ keliauja į Joniškį, rugsėjo 3 d. – į Šalčininkus, o rugsėjo 9 d. – į Šiaulius.

 

„Kinas gamtoje – tai prabangus ir kartu jaukus būdas patirti meną. Kokybiškas įtraukiantis kinas, gera kompanija, pledukai, sulankstomos kėdės, užkandžiai ir gėrimai, gaivus vakaro oras bei rudenėjantis vėjas – kas gali būti smagiau? Kviečiu visus susirasti patogų miestelį ir laiką, atvykti susitikti su manimi ir lietuvišku kinu.

 

Menas juk gali pakeisti gyvenimą. Laiku pamatytas filmas geba įskelti reikalingą kibirkštį, naują idėją, leisti išjausti uždarytus jausmus, gydyti grožiu, tikrumu, įtaiga, pakerėti, sukrėsti. Menas, pamatytas vaikystėje, paauglystėje, turi ypatingai didelę galią: padeda suvokti save, pažinti žmones, kartais – pasirinkti profesiją. Todėl matau didžiulę šio festivalio vertę“, – teigia festivalį „Sidabrinės gervės naktys“ kelionėse po Lietuvą lydinti aktorė Elžbieta Latėnaitė.

 

Vasaros kino festivalį „Sidabrinės gervės naktys“ organizuoja AVAKA bendradarbiaujant su Lietuvos savivaldybėmis bei kultūros centrais. Projektą finansuoja Lietuvos kino centras. Festivalio renginiai yra nemokami ir atviri visiems, daugiau informacijos apie renginius: https://www.facebook.com/sidabrinegerve.lt. Rodymai jau vyko Birštone, Lazdijuose, Druskininkuose, Kaltanėnuose ir Tauragėje.