Mėnuo: 2022 gegužės

Birželio 5 d. Vilniuje įvyks nacionaliniai kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė 2022“. Viena nominacijų – Žiūroviškiausias filmas, kuris bus išrinktas, sudėjus kino teatrų ir oficialių internetinių kino platformų peržiūrų rezultatus. Sunkų laiką išgyvenę kino kūrėjai ir jų darbus rodantys kino teatrai pamažėl atsigauna: fiksuojamas žiūrovų skaičiaus augimas.

 

„Augimas jaučiasi, balandžio ir kovo mėnesių rezultatai buvo puikūs“, – teigia „Multikino“ rinkodaros vadovas Raimundas Bilinskas.

 

Pasak jo, 2021 metai, palyginus su priešpandeminiais 2019-aisiais, patyrė 55-60 procentų kritimą. 2022-ieji prasidėjo optimistiškai, tačiau turėjo 2 mėnesius išgyventi omikrono bangą.

 

„Sunkiausias periodas buvo omikrono pradžia ir respiratorių reikalavimai kino salėse, – pasakoja R. Bilinskas. – Tada kritome į 2020 metų lankomumo duobę, kai ne tik nebuvo naujų filmų, bet ir visi baiminosi eiti pramogauti. Kino teatrų lankomumas krito 85-90 procentų. Tačiau nuo kovo mėnesio stabiliai augame ir, galima sakyti, grįžtame prie buvusių žiūrovų srautų. Premjeros, kurios turėjo pasirodyti 2021-aisiais, jau turi vietas rudens premjerų tinklelyje, tad viskas po truputėlį grįžta į savas vėžes.“

 

Kino teatro „Pasaka“ vadovė Andrė Balžekienė, sugretindama priešpandeminius 2019-2020 metus ir 2021-2022 metus, įvardina, kad lankomumas krito apie 50 procentų. „Tai – skausmingi skaičiai, – sako ji. – Paskutinis kritinis kino teatrų lankomumo taškas – 2021 m. birželis. Nuo jo atsispyrus iki šios dienos juntamas palaipsnis kino teatrų lankymo augimas, kuris natūraliai svyruoja, priklausomai nuo sezono ir rodomų filmų turinio. Labiausiai žmonės į kino teatrus pritraukia stiprus kino turinys, specialieji renginiai. Tendencijos nėra naujos, tačiau jos dar labiau išryškėjo – vidutiniams, mažesnį reklaminį biudžetą turintiems filmams surasti auditoriją tampa vis sudėtingiau.”

 

Kino teatrų tinklo „Forum Cinemas“ vadovas Gintaras Plytnikas primena, kad 2020 metais kino teatrai negalėjo dirbti 5 mėnesius, 2021-aisiais – 4 mėnesius. „Iš viso – 9 mėnesiai turto nusavinimo, ekranų nebuvimo, – sako G. Plytnikas. – Tačiau iki šios dienos jau susigrąžinome 70 procentų savo 2019 metų žiūrovų srauto. O jų kiekis priklauso nuo Holivudo blockbuster’ių kiekio. Į užmaršties paraštes išvažiavo visi gamintojai, platintojai, prodiuseriai, kurie atidavė filmų teises on-line, atsisakė „kino teatrinių langų“ politikos. 95 proc. lietuvių filmų vėlino premjeras daug kartų.“

 

Anot G. Plytniko, didžiaisiais kino teatrų gelbėtojais tapo užsienio filmai, jų kūrėjų pristatytos pasaulinės premjeros. Bet sykiu jis dėkingas ir lietuvių kino industrijos ryžtingiesiems.

 

„Pagarba Lietuvos filmų „Izaokas“ (rež. Jurgis Matulevičius), „Šuolis“ (rež. Giedrė Žickytė), „Kernagis“ (rež. A. Lekavičius) ir ypač „Vyras už pinigus“ (rež. J. Krisiūnas) kūrėjams: jie nepabijojo „surizikuoti“ ir išėjo laimėtojais, – kalba G. Plytnikas. – Pramoginiai lietuviški filmai grįžta. Rudenį Lietuvos naujienų startai vyks kas dvi savaites. Žiūrovai rinksis privataus kapitalo finansuojamus filmus.“

 

Pasak jo, kino teatrų lankytojai dabar renkasi tuos filmus, kurie nepavogti internete, yra didesnio biudžeto, originalūs reginiai didžiajame ekrane arba žinomi tęsiniai bei dubliuota Holivudo animacija.

 

„Nurašytas „arthauzas“, festivaliniai filmai. Karantino efektas: kam žiūrėti smulkmę su visais, jei legalų ar vogtą namie pažiūrėsiu, nes vis vien greitai rodys, – ironizuoja G. Plytnikas. – Tačiau į pramogą besiorientuojantys Lietuvos ir Holivudo filmai – lygiaverčiai konkurentai dėl žiūrovų srauto. Paklausūs lietuvių režisieriai kuria filmus, kurių rezultatai nenusileidžia Holivudo korifėjams.

 

“Balžekienė pritaria, kad tiek Holivudo produkcija, tiek ir lietuviškas kinas turi savo žiūrovą, ryškios atskirties nėra. Pernelyg nepasikeitusi ir lietuviškų filmų peržiūrų statistika: „Didelio skirtumo, susijusio su pandemija, nepastebime, rezultatai labai priklauso nuo konkrečių filmų, jų meninės vertės, tematikos ir reklaminės kampanijos stiprumo bei tikslingumo. Kino teatre „Pasaka“ mes labai mėgstame ir mylime dokumentinius filmus, taigi visada maloniai džiugina jų sėkmė. Džiaugiuosi už filmus „Šuolis” ir „Kernagis”. Taip pat džiaugiamės, parodę ir tokius filmus kaip „Švelnūs kariai” (rež. M. Stonytė), „Pavyzdingas elgesys” (rež. N. Milerius, A. Mickevičius). Publikos skonis stipriai nesikeičia: kokybiški, stiprias reklamines kampanijas turintys filmai sutraukia žiūrovus nepaisant žanro.”

 

Bilinskas sako pastebėjęs, jog žiūrovai negrįžta į kostiumines dramas, karines istorijas. „Pasigendame vyresnių žiūrovų, tad su šia auditorija reikės padirbėti dar labiau“, – svarsto rinkodaros vadovas.

 

Deja, „Multikino“ yra buvę ir tokių seansų, kai filmas rodytas vos vienam žiūrovui. Kino teatre „Pasaka” yra vykęs seansas, tesulaukęs 3 žiūrovų. Kai kuriuos seansus teko atšaukti ir „Forum Cinemas“. „Tai turėjome padaryti ne dėl pandemijos, o dėl menko susidomėjimo“, – neslepia G. Plytnikas.

 

„Kūrėjai, kuriems svarbus žiūrovų lankomumas, reagavo skaudžiai, o kurie gyvena iš kūrybinio proceso – per daug neliūdėjo. Pasidžiaugė, jog premjera įvyko ir iškeliavo kurti naujų. Mums, žinoma, apmaudu, kai nacionaliniai filmai nesulaukia susidomėjimo. Turime galvoti ir analizuoti, kodėl taip yra. Tai – plati tema, – sako R. Bilinskas, tačiau pabrėžia, kad yra ir kuo pasidžiaugti. – Mums labai trūko tokių filmų kaip „Drugelio širdis“ (rež. I. Kurklietytė), kuris žiūrimas šeimų ir mokyklų grupių. Esame laimingi, turėdami jį savo repertuare. Norisi dar daugiau kokybiškų filmų vaikams.“

 

„Multikino“ atstovas taip pat džiaugiasi dokumentiniais filmais „Šuolis“, „Mrs. Lansbergis. Sugriauti blogio imperiją“, „Kernagis“ – į šių filmų seansus gausiai rinkosi žiūrovai, tai nulėmė šių filmų temos.

 

„Ir rudenį išties bus, ką žiūrėti, – žada R. Bilinskas. – O kol kas mane labiausiai nustebino „Šuolis“, kuris turi visas sudedamąsias žiūroviško kino detales, o kas svarbiausia, jis yra dokumentinis ir labai nepaprastas! Tokių istorijų nėra daug ir džiaugiuosi, jog ji buvo su tokiu darbštumu mums atskleista.“

 

Koks lietuviškas filmas bus pripažintas Žiūroviškiausiu, paaiškės nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė 2022“ ceremonijoje, kuri įvyks birželio 5 d. LDK valdovų rūmų kieme. Lietuvos nacionalinius kino apdovanojimus organizuoja asociacija AVAKA ir Lietuvos kino centras. Lietuvišką kiną palaiko „Telia“. „Sidabrinės gervės“ filmų atrankos ir balsavimo komisijų darbą prižiūri tarptautinė audito kompanija „Grant Thornton Baltic“. Renginį globoja Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ketvirtąjį kartą rengiamoje trumpametražių filmų scenarijų vystymo rezidencijoje „Baltic Shorts Residency“ scenarijus tobulinti pakviesti trys Baltijos šalių kino kūrėjai. Birželio 1-19 d. Kintuose vyksiančioje rezidencijoje dalyvaus lietuvių režisierė ir scenaristė Klaudija Matvejevaitė-Duškina, kino kūrėja iš Latvijos Tina Zariņa bei Estijos animacinių filmų režisierius Sander Joon. 

 

„Kintai Arts“ kuruojamoje erdvėje organizuojama trijų savaičių trukmės programa yra kol kas vienintelė tokio pobūdžio trumpųjų filmų rezidencija Baltijos regione, skirta stiprinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos trumpametražio kino kūrėjų scenarijų rašymo įgūdžius. Iš beveik 30 paraiškų atrinkti dalyviai tobulins savo naujausių filmų scenarijus konsultuodamiesi su scenarijaus ekspertu Wim Vanacker (Belgija). Ilgametę patirtį trumpametražio kino industrijoje sukaupęs W. Vanacker yra tarptautinio Kanų kino festivalio konkursinės trumpametražių filmų programos sudarytojas, įvairių kino festivalių, seminarų ir dirbtuvių lektorius bei kūrybinių projektų mentorius.

 

Lietuvą atstovaujanti režisierė ir scenaristė Klaudija Matvejevaitė-Duškina rezidencijoje vystys trumpo filmo „Molis” scenarijų, kuriame analizuojamas vienišos, intravertiškos pagyvenusios moters užmegztas kontaktas su dvasiniu pasauliu. Matvejevaitė-Duškina  baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, kurioje įgijo kino režisūros bakalauro laipsnį. Ankstesnė jos kūryba yra rodyta nacionaliniuose bei tarptautiniuose festivaliuose, o filmas „Paskutinė diena” pripažintas daugiausiai festivalių 2018 metais apkeliavusiu lietuvišku trumpametražiu filmu. K. Matvejevaitė-Duškina taip pat dirba kastingo režisiere įvairiuose kino filmų projektuose, dėsto „Youngblood” kino mokykloje.

 

Antrasis šių metų rezidencijos projektas – latvių kino režisierės Tīnos Zariņos trumpametražis vaidybinis filmas „LIMO”. Filmas nukelia į netolimą distopinę ateitį, kur limuzino vairuotojas Artūras bando išvengti nuolatinio proto sinchronizavimo su jo darbą prižiūrinčiu dirbtiniu intelektu. T. Zariņa baigė kino režisūros studijas Latvijos kultūros akademijoje, iki šiol yra sukūrusi penkis trumpametražius dokumentinius ir vaidybinius filmus, kurie pelnė pripažinimą Latvijos ir Europos kino festivaliuose. Šiuo metu užsiimanti muzikinių vaizdo klipų gamyba, Tīna taip pat studijavo analoginę ir šiuolaikinę fotografiją.

 

Kino kūrėjas iš Estijos Sander Joon rezidencijos metu vystys naujo animacinio trumpametražio filmo „Offside” scenarijų. Filme pagrindinis veikėjas – futbolo rungtynių teisėjas – susiduria su giliai įsišaknijusia šunų baime, kuomet netikėtai visi varžybose dalyvaujantys žaidėjai virsta žaismingais vilkolakiais. Šia istorija režisierius siekia paskatinti žiūrovus pergalvoti savo išankstinius nusistatymus ir įkvėpti juos atsiverti kitai perspektyvai. S. Joon jau yra sukūręs keturis trumpametražius filmus, kurie sulaukė itin didelio pasisekimo: filmai rodyti Klermono-Ferano, Ansi, DOK Leipzig, Otavos, Dresdeno, San Francisko, Glazgo ir kituose reikšminguose festivaliuose.  Kūrėjas šiuo metu dėsto tradicinės animacijos principus Estijos dailės akademijoje.

 

Baltijos šalių trumpametražių filmų scenarijų vystymo rezidenciją „Baltic Shorts Residency“ organizuoja lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts”, kurios veiklą remia  Lietuvos kultūros taryba. Projekto rėmėjas:  Šiaurės ir Baltijos šalių kultūros mobilumo programa. Partneriai: Rygos tarptautinis trumpametražių filmų festivalis „2ANNAS“, Rygos tarptautinis kino festivalis, Talino tarptautinis kino festivalis „Black Nights“, Latvijos animacijos asociacija ir rezidencijų erdvė „Kintai Arts”.

 

Šiandien prasideda ketvirtasis kine ir televizijoje dirbančioms moterims skirtos mentorystės programos „Lithuanian Shorts Mentorship“ sezonas. Programai paraiškas pateikė virš trisdešimt kandidačių, iš kurių atrinkta dvylika dalyvių. Ugdytinės aštuonis mėnesius konsultuosis su Lietuvos kino ir televizijos industrijos profesionalais, kurie dalinsis savo žiniomis ir patirtimi bei padės siekti išsikeltų tikslų. Programą organizuoja trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“, kurios veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

 

Pirmoji tokio tipo programa Lietuvos kino ir televizijos industrijose kasmet sulaukia didelio minėtų sričių atstovių susidomėjimo. Tarp šių metų ugdytinių – dokumentinio, vaidybinio ir animacinio kino kūrėjos, scenaristės, prodiuserės, kino programų kuratorės, taip pat moterys, siekiančios kelti kompetencijas aktorinio meistriškumo, kino kritikos ir komunikacijos srityse. Aštuonių mėnesių programos dalyvių sąraše – Dominyka Adomaitytė, Justina Burškaitytė, Justė Juknaitė, Dovilė Lapinskaitė, Augustė Nalivaikė, Edita Nazarova, Eglė Maceinaitė, Raminta Paukštytė, Auksė Podolskytė, Kotryna Šeduikytė, Aušra Umbrasaitė, Rūta Vyžintaitė. 

 

Aktyvus susidomėjimas „Lithuanian Shorts Mentorship“ programa bei buvusių ugdytinių pasiekimai patvirtina šios iniciatyvos naudą ir industrijoje egzistuojantį karjeros, profesinio tobulėjimo konsultacijų su labiau patyrusiais profesionalais poreikį. „Tai, kad kasmet į programą kandidatuojančių moterų skaičius auga, rodo jos reikalingumą ir suteikia tik dar didesnės motyvacijos tęsti programos įgyvendinimą. Nuo programos pradžios, 2019 metų, turime labai tvirtą ugdytinių alumnių bendruomenę, kurioje – net 42 įvairiausių kino ir televizijos sričių atstovės. Šioje bendruomenė gimė ne viena bendra idėja ar užsimezgė graži profesinė partnerystė. Matomi rezultatai praėjusių metų rudenį paskatino inicijuoti tokią pačią programą moterims iš Baltijos šalių kino industrijų.“ – teigia lietuviškų trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts“ vadovė Rimantė Daugėlaitė-Cegelskienė.

 

Gegužės-gruodžio mėnesiais vyksiančios „Lithuanian Shorts Mentorship“ programos dalyvės turės galimybę individualiai konsultuotis su joms priskirtais mentoriais, taip pat dalyvaus asmeninio tobulėjimo mokymuose, kasmėnesiniuose susitikimuose su kitomis ugdytinėmis, tinklaveikos bei partnerių rengiamuose industrijos renginiuose. Šių metų programoje dalyvauja solidus Lietuvos kino ir televizijos ekspertų būrys: prodiuserės Gabija Siurbytė, Rūta Jekentaitė, Dagnė Vildžiūnaitė, kino kūrėjai Aistė Žegulytė, Lina Lužytė, Armas Rudaitis, Vytautas Katkus, animacijos kūrėjas Antanas Skučas, kino komunikacijos specialistė Dovilė Raustytė-Mateikė, kino kuratorės Dovilė Grigaliūnaitė, Mantė Valiūnaitė bei Gerda Paliušytė

Birželio 5-ąją Vilniuje įvyks Lietuvos nacionaliniai kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“. Artėjant šiam svarbiam kino pasaulio renginiui, audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA pakvietė bendradarbiauti menininką Algį Kriščiūną. Taip gimė įspūdingas paveikslas „Birds and the Wind“, kuris bus parduotas aukcione.

 

„Tai istorija apie pasaulyje siaučiantį vėją, apie didelius žmones, stovinčius audroje ir apie mažus, ieškančius užuovėjos. Mūsų iškvėpta baimė skrenda plastikiniuose maišuose, velniop“, – savo kūrinį pristato A. Kriščiūnas.

 

Nerimo pritvinkusiame danguje sklendžia paukščiai. Namo grįžta ir „Sidabrinės gervės“.

„Jų labai reikia, – įsitikinęs A. Kriščiūnas, kuriam teko pažinti lietuviško kino virtuvę filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ aikštelėje. – Buvau šio filmo fotografas. Man labai patiko, buvo įdomu. Galvoju, kad lietuviškas kinas eina gera linkme. Jaučiu didžiulį kompozitorių darbo postūmį. Jei anksčiau vaidybiniuose filmuose dominavo dokumentinių filmų žanrui artimesnė muzika arba buvo naudojami holivudinių filmų muzikiniai šablonai, tai dabar garso takeliai išties yra stipri filmų dalis. Penkiasdešimt metų į priekį pažengę ir mūsų dokumentinio kino kūrėjai. Taip pat džiaugiuosi naująja kino aktorių karta, kuri vis labiau tolsta nuo sovietinės mokyklos. Jie – modernūs, tikri, daug arčiau kino nei teatro. To ir linkiu, – kad kinas nebūtų kaip teatras, kad kinas būtų kaip gyvenimas.“

 

Prasidėjus karui Ukrainoje, gyvenimas virto siaubo filmu. Prieš tokią realybę nublanksta ir pasaulio klasikų scenarijai. A. Kriščiūnas šiuos jausmus perkėlė į emociškai paveikų paveikslą, kuriame gausu kino industrijos simbolių.

 

Centre „Sidabrinės gervės“ statulėlę laiko paslaptingas kino kūrėjas, kurio veidą kol kas dengia šalmas. Tai – laikinas slapukavimas: po apdovanojimų šalmas dings ir A. Kriščiūnas atskleis, kokį kino metrą nutapė. Menininkas pritaria, kad kiekvienas kino kūrėjas yra šiek tiek kosmonautas, levituojantis savo kūrybinėje erdvėje. Kai pasineria į darbą, už šalmo, pilno minčių, idėjų ir vizijų, nelieka jokio pašalinio gyvenimo, viskas išsitrina – yra tik filmas.

„Tai žmonės iš kitos planetos, – sako A. Kriščiūnas. – Mano sūnus – operatorius, bebaigiąs LMTA. Aš matau jo beprotišką atsidavimą. Tai ir stebina, ir žavi.“

 

Greta mažo, užuovėjos ieškančio žmogaus paveiksle pavaizduotas šuo. „Tai – režisieriaus kantrybės ir ištikimybės simbolis. Mane visada stebino, iš kur jie semiasi tiek jėgų ir kantrumo 4 metus kurti tą patį filmą ir nemesti jo, nepasiduoti“, – prisipažįsta dailininkas.

Paveikslo audroje išlieka ir kino kamera, įamžinanti šį grėsmingą laiką. Ir tai ne tik karas – pastaraisiais metais kino pasaulis išgyveno kitą didelį sukrėtimą – pandemiją, užsidarę kino teatrai industrijai sudavė stiprų smūgį. Apie tai bus kalbama ir artėjančioje nacionalinių kino apdovanojimų ceremonijoje.

 

„Tai – laikas, kai išryškėja pamatinės vertybės, fundamentalūs darbai, besąlygiškas kino kūrėjų atsidavimas darbui, idėjai. Ir „Sidabrinės gervės“ per audrą atskrenda ne šiaip į kino žmonių šventę, vakarėlį, – šis renginys įgauna dar gilesnę prasmę, dar sodresnę pagarbos didiesiems spalvą, – sako AVAKA vadovas Darius Vaitiekūnas. – Autorinis kinas Lietuvoje jau ne pirmus metus labai stiprus, labai vertinamas. Jis yra užaugęs ir vertas kiekvienos minutės kino teatre. Ir mūsų kūrėjų darbai raško laurus prestižiniuose pasaulio festivaliuose. Didžiuokimės jais.“

 

Lietuvos nacionalinius kino apdovanojimus „Sidabrinė gervė” organizuoja asociacija AVAKA ir Lietuvos kino centras. Ceremonija vyks birželio 5-ąją, LDK Valdovų rūmų kieme. Renginį tiesiogiai transliuos lrt.lt, LRT Plius ir LRT. Po ceremonijos A. Kriščiūno paveikslas bus parduotas socialinių tinklų aukcione. Už jį gauti pinigai bus paaukoti Ukrainai.

 

Lietuvišką kiną palaiko „Telia“. „Sidabrinės gervės“ filmų atrankos ir balsavimo komisijų darbą prižiūri tarptautinė audito kompanija „Grant Thornton Baltic“. Renginį globoja Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.