Mėnuo: 2022 balandžio

Lietuviškas trumpametražis kinas šį pavasarį taps dėmesio centru net trijuose žemynuose. Šią savaitę prasidedančios lietuviškų filmų kelionės po reikšmingus tarptautinius kino festivalius patvirtina lietuviško kino aktualumą ir svarbą tarptautinėje arenoje. Kino gerbėjai ir industrijos atstovai Naujoje Zelandijoje, Prancūzijoje, Pietų Korėjoje ir Vokietijoje nuo šiandienos turės galimybę susipažinti su ryškiausiais pastarųjų metų lietuvių kūrėjų darbais bei išskirtinėmis režisierių retrospektyvomis. Pagrindinis programų pristatymų partneris – lietuviškų trumpametražių filmų agentūra ​​„Lithuanian Shorts“.

 

Šiandien Pietų Prancūzijoje vyksiančiame 23-iajame tarptautiniame Marselio muzikos ir kino festivalyje bus surengtas specialus lietuviškų trumpametražių filmų programos seansas, kuriame – penki šiuolaikiniai lietuvių kino kūrėjų darbai: ​​„Ieva“ (rež. Domas Petronis, Vytautas Plukas), „Techno, Mama“ (rež. Saulius Baradinskas), „Sniego pastogė“ (rež. Robertas Nevecka), „Laukais“ (rež. Kamilė Milašiūtė) ir „Žonglierius“ (rež. Skirmanta Jakaitė). Marselio muzikos ir kino festivalis yra unikalus tarptautinių kino festivalių kontekste dėl skiriamo ypatingo dėmesio muzikai filmuose bei jaunosios kino kartos kinematografinei kūrybai. Šiandien lietuviškų trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts“ kartu su Vilniaus tarptautiniu trumpųjų filmų festivaliu pristatomi lietuviški filmai išsiskiria savitomis muzikinėmis kompozicijomis bei demonstruoja unikalų naujosios kino kartos kinematografinį braižą.

 

Šią savaitę, balandžio 5-7 dienomis, trijų didžiausių Naujosios Zelandijos miestų žiūrovams pirmą kartą bus pristatyta specialioji lietuviškų trumpametražių filmų programa „Show Me Shorts – Lithuanian Short Film Night“, kurioje – šeši naujosios lietuvių kino kartos darbai. „Oskarų” kvalifikaciją turintis didžiausias Naujosios Zelandijos tarptautinis trumpametražių filmų festivalis „Show Me Shorts“ bendradarbiaudamas su „Lithuanian Shorts“ atrinko į programą trumpas lietuviškas istorijas, kurios atspindi tuos klausimus ir temas, kuriomis gyvena Lietuvos jaunieji kino kūrėjai. Velingtone, Kraistčerče ir Oklende vyksiančiuose seansuose bus pristatomi šie 2019-2022 m. laikotarpiu sukurti lietuviški filmai: „Vienas gyvenimas“ (rež. Marija Stonytė), „Šeima“ (rež. Titas Laucius), „Motinos“ (rež. Birutė Kapustinskaitė), „Limuzinas“ (rež. Saulė Bliuvaitė), „Konsultacija“ (rež. Adas Burkšaitis). Programos iniciatorius – Lietuviško kino festivalis Naujoje Zelandijoje ir jo įkūrėja, rašytoja ir teatro režisierė Eglė Šimkevičiūtė-Kulvelis.

 

Balandžio pabaigoje Pietų Korėjoje vyksiančio 39-ojo tarptautinio Busano trumpametražių filmų festivalio šių metų šalis-viešnia – Lietuva. Šia proga festivalio programoje bus rodomos net trys specialiosios lietuviškų trumpametražių filmų programos, pristatančios plačią lietuviško kino panoramą. Viena iš programų bus dedikuota vienam ryškiausių naujosios lietuvių kino kartos atstovui režisieriui Laurynui Bareišai. Programoje „Lithuania New Generation“ bus pristatomi keturi L. Bareišos trumpametražiai filmai ir jo debiutinis ilgametražis filmas „Piligrimai“. Antroje lietuviškų trumpametražių programoje „Lithuania Panorama“ festivalio žiūrovai išvys penkis 2020-2021 m. laikotarpiu sukurtus lietuvių kino kūrėjų animacinį, dokumentinį ir vaidybinius darbus: „Sniego pastogė“ (rež. Robertas Nevecka), „Atskiri balsai“ (rež. Elvina Nevardauskaitė, David Heinemann), „Ieva“ (rež. Domas Petronis, Vytautas Plukas), „Apklausa“ (rež. Urtė Sabutytė), „Atkūrimas“ (rež. Laurynas Bareiša). Trečioji trumpųjų filmų programa „Lithuania Cineaste“ pristatys platų režisieriaus Šarūno Barto kūrybos spektrą per keturis jo trumpuosius filmus. Taip pat be minėtų specialiųjų šalies-viešnios programų_, šių metų festivalio konkursinėje programoje dar vienas lietuviškas darbas – tai naujausias režisierės Birutės Sodeikaitės animacinis trumpametražis filmas „Elena“. 1980 m. įkurtas tarptautinis Busano trumpametražių filmų festivalis yra pirmasis trumpųjų filmų festivalis Pietų Korėjoje. Jo svarbą tarptautinėje kino industrijoje demonstruoja apdovanojimai, į kuriuos deleguojami festivalyje dalyvaujantys filmai: „Oskarai“, Britų akademijos kino ir televizijos apdovanojimai (BAFTA), Ispanijos nacionaliniai kino apdovanojimai „Goya“.

 

Dar vienas festivalis, kuriame šį pavasarį šalies-viešnios statusas patikėtas Lietuvai – tai 68-asis Oberhauzeno tarptautinis trumpametražių filmų festivalis (Vokietija). Seniausias pasaulyje trumpametražių filmų festivalis šiemet pristatys net tris išskirtines lietuvių kino ir video meno kūrėjų programas. Tai itin svarbus, ilgai lauktas Lietuvos prisistatymas šiame prestižiniame „Oskarų” kvalifikaciją turinčiame festivalyje, kuriame šiemet tarp 19-os lietuvių darbų – 9 naujosios kino kartos trumpametražiai filmai: „Gimimas“ (rež. Eglė Mameniškytė), „Kolektyviniai sodai“ ir „Miegamasis rajonas“ (rež. Vytautas Katkus), „Techno, Mama“ (rež. Saulius Baradinskas), „Atkūrimas“ (rež. Laurynas Bareiša), „Žonglierius“ (rež. Skirmanta Jakaitė), „Paskutinė diena“ (rež. Klaudija Matvejevaitė), „Mono No Aware“ (rež. Emilija Juzeliūnaitė), „Žmogus su render animacijos kamera“  (rež. Žilvinas Baranauskas). Lietuviškas šalies-viešnios programas sudarė nacionalinį ir tarptautinį pripažinimą pelnęs vienas žymiausių Lietuvos videomenininkų ir šiuolaikinio meno atstovų Deimantas Narkevičius.

 

„Šį pavasarį vykstantys lietuviško trumpametražio kino pristatymai, visų pirma, patvirtina, koks aktualus, patrauklus ir įdomus yra lietuviškas kinas tarptautinei kino bendruomenei. Antra, tai parodo ir reikšmingą lietuviškų trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts“ ilgametį įdirbį skleidžiant žinią apie Lietuvą ir jos kūrėjus. Dešimtmetį skaičiuojanti agentūra kasmet sudaro naujausių lietuviškų trumpametražių filmų katalogą, kuruoja ir sudaro specialias lietuvių kūrėjų filmų programas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje vykstantiems festivaliams, platina trumpuosius filmus Lietuvos kino teatruose. Visa tai yra žingsniai, kurie, kaip matome, ilgametėje perspektyvoje duoda džiuginančių rezultatų. Labai džiaugiamės šio pavasario lietuviškų programų „fokusais” tokiuose prestižiniuose festivaliuose kaip Oberhauzenas, Busanas. Ir tikime, kad toks intensyvus prisistatymas – tik pradžia.“ – teigia „Lithuanian Shorts“ vykdančioji direktorė Rimantė Daugėlaitė-Cegelskienė.

 

Instituciniai lietuviškų trumpametražių filmų programų pristatymų partneriai: Lietuvos kino centras, Lietuvos kultūros institutas, Naujosios Zelandijos lietuvių bendruomenė

Kartais gyvenimas parašo tokį scenarijų, jog jame dalyvaujantiems žiūrovams ekranas kino salėje užgęsta, o visus susirinkusiuosius pasitinka tyla ir liūdesys. Būtent jie ir ištuštėjusios kino industrijos žmonių širdys tapo kino režisieriaus Manto Kvedaravičiaus žūties simboliu – taip  šįvakar „Kino pavasario“ apdovanojimų metu pagerbtas vakar netoli Mariupolio nužudytas kino kūrėjas.

 

„Netekome režisieriaus, dirbusio herojišką darbą – dokumentavusio karo žiaurumus. Šią akimirką sunku rinkti žodžius. Daugžodžiauti nemėgo ir pats Mantas. Todėl kviečiu visus tylos minute pagerbti žuvusį M. Kvedaravičių ir už Ukrainos laisvę kovojusius žmones“, – vakarą pradėjo generalinis festivalio direktorius Algirdas Ramaška.

 

Pasak jo, „Kino pavasarį“ pradėjus Ukrainos kino diena, kurioje buvo galima išvysti ir M. Kvedaravičiaus kurtą filmą „Mariupolis“, niekas tuo metu negalėjo pagalvoti, kad ši juosta bus kartojama tokiomis tragiškomis aplinkybėmis, paskutinę festivalio dieną. „Mantas savo kūrybą dedikavo konflikto teritorijoms, karo realybei ir toje tamsoje švytinčiam žmogiškumui. Jo kinas buvo ir bus nepaprastai svarbus ne tik šiandien“, – sakė A. Ramaška.

 

Skaudžios netekties fone besibaigiantis festivalis tradiciškai paskutinį vakarą skyrė konkursinių programų apdovanojimams ir drąsiems, nepatogių temų nebijantiems Europos kūrėjams, kuriuos vertino tarptautinės žiuri.

 

Europos debiutų konkurso laimėtojai

 

Šių metų „Kino pavasario“ Europos debiutų konkurse, į kurį patenka pirmieji Europos kūrėjų ilgametražiai, dalyvavo 10 filmų. Iš jų festivalio žiuri – Londono šiuolaikinio meno instituto kino skyriaus vadovas Nico Marzano, režisierius Andrius Blaževičius, žurnalistė, autorė ir kino kritikė Beatrice Fiorentino, režisierės Jacqueline Lentzou ir Norika Sefa – išrinko geriausią aktorę, aktorių, režisierių ir filmą. Piniginius prizus šiemet konkurso nugalėtojams ir vėl įsteigė Vilniaus miesto savivaldybė.

 

Geriausia Europos debiutų konkurso aktore pripažinta Marina Redžepović iš Kroatijos, sukūrusi vaidmenį Sonjos Tarokić režisuotame filme „Mokytojų kambarys“ (The Staffroom). „Jos vaidmuo leidžia atsikvėpti ir susimąstyti visuomenėje, kurioje tam beveik nėra vietos“, – įteikdama apdovanojimą sakė B. Fiorentino.

 

Geriausio aktoriaus apdovanojimas įteiktas Giedriui Kielai už vaidmenį Lauryno Bareišos filme „Piligrimai“ (The Pilgrims). Pasak apdovanojimą įteikusios B. Fiorentino, aktorius įvertintas už tai, kad jam pavyko atskleisti skirtingas emocijas, išlaikant žiūrovą netikrumo būsenoje ir kartu atskleidžiant sudėtingą toną.

 

Geriausiais konkurso režisieriais išrinktas kūrybinis duetas Helena Girón ir Samuelis M. Delgado už įspūdingą juostą „Jie neša mirtį“ (They Carry Death). N. Marzano teigimu, žiuri šį prizą skyrė už filmą, kuris meistriška kino kalba tyrinėja istorinę tamsą ir veda žiūrovą į epišką, paslaptingą kelionę, bauginančiai jungiančią praeitį su dabartimi.

 

Geriausiu festivalio debiutiniu filmu paskelbtas serbų režisieriaus Marko Grba Singho „Tvirtovė“ (Rampart). Pasak žiuri, filmas, kurio pagrindinę struktūrinę medžiagą sudaro šeimos archyviniai kadrai, verčia susimąstyti apie keletą opių problemų, iš kurių svarbiausia – pokyčiai ir jų trūkumas.

 

Trumpo konkurso geriausieji

Trumpame konkurse varžėsi 35 filmai iš visos Europos. Tarptautinė žiuri, kurią sudarė Vokietijos trumpametražių filmų asociacijos projektų koordinatorė Jutta Wille, „Juodųjų naktų“ kino festivalio trumpametražių filmų sekcijos „PÖFF Shorts“ programos vadovas Laurence Boyce ir animacijos filmų režisierė, animatorė ir iliustratorė Skirmanta Jakaitė, išrinko geriausiuosius.

 

Nugalėtoju tapo lenkų režisierės Martos Pajek filmas „Neįmanomos figūros ir kitos istorijos. I dalis“ (Impossible Figures and Other Stories I). Apdovanojimą įteikusi J. Wille sakė, kad ši juosta primena mums apie egzistencijos trapumą ir apie tai, kaip lengvai viskas gali būti prarasta visam laikui, net jei atrodo, kad istorija pasmerkta kartotis.

Specialiu paminėjimu pagerbta šveicarų režisierė Jela Hasler už trumpo metro filmą „Virš vandens“ (On Solid Ground), kuriame kalbama apie stiprias, sukrečiančias akimirkas, kai šiuolaikinio gyvenimo spaudimas tampa per didelis.

 

Žiūrovų ir kritikų favoritai

Kaip ir kasmet, „Kino pavasario“ filmus vertino ne tik kino industrijos profesionalai, bet ir žiūrovai. Susumavus jų balsus, buvo paskelbtas daugiausia simpatijų pelnęs festivalio ilgametražis filmas. Juo tapo Joachimo Triero „Blogiausias žmogus pasaulyje“ (The Worst Person In The World).

 

Geriausią Baltijos jūros regiono filmą paskelbė ir tarptautinė kino kritikų federacija FIPRESCI, vienijanti daugiau nei 60 pasaulio šalių kino kritikų. „Kino pavasaryje“ FIPRESCI žiuri, kurią sudarė kino kritikai Mitchievici Angelo Nicolae, Danielis Oliveir ir Bernardas Besserglikas, prizą skyrė vengrų teatro ir kino režisieriaus Kornelio Mundruczó dramai „Evoliucija“ (Evolution).

Žiūrimiausius festivalio filmus nuo balandžio 4 dienos bus galima išvysti kino teatruose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje ir Gargžduose.

 

Šiemet  žiūrovai kino teatrų ir namų ekranuose visoje Lietuvoje turėjo galimybę pamatyti 90 ilgametražių ir 51 trumpametražį filmą iš 56 skirtingų šalių. Keturi filmai – atidarymo juosta „Pirmoji karvė“, žiūroviškiausi filmai „Blogiausias žmogus pasaulyje“ ir „Gerasis bosas“ bei Lauryno Bareišos ilgametražis debiutas „Piligrimai“ – buvo prieinami ir klausos negalią turintiems žiūrovams. „Piligrimai“ buvo pasiekiamas ir turintiesiems regos negalią.

 

Taip pat festivalio repertuare dvi juostos šeimai buvo pritaikytos žiūrovams iš Ukrainos: režisierės Céline Sciamma „Mažytė mama“ (Petite Maman) buvo rodoma su ukrainietiškais titrais, o japonų animatoriaus Mamoru Hosoda „Drakonas ir strazdanotoji gražuolė“ (Belle) – įgarsintas ukrainietiškai.

 

Festivalio nebūtų be daugybės partnerių, kurie palaiko ir remia „Kino pavasarį“ – festivalio globėjos Vilniaus miesto savivaldybės, Lietuvos kultūros tarybos ir Europos Sąjungos programos „Kūrybiška Europa“ MEDIA, o taip pat – Lietuvos kino centro, kuris, prisidėdamas prie festivalio, stipriai remia kino sklaidą Lietuvoje

Artėja laukiamiausia lietuviško kino premjera šį sezoną – nuo balandžio 8 d. į kelionę po Lietuvos kino teatrus ruošiasi Lauryno Bareišos filmas „Piligrimai“. Debiutinį ilgametražį rudenį pristatęs Venecijos festivalyje režisierius tuomet namo parvežė aukščiausią apdovanojimą Lietuvos kino istorijoje – programos „Orizzonti“ liūtą.

 

Pagrindinė pasaulyje įvertinto filmo tema – kaip žmogui pavyksta susitvarkyti su patirtomis traumomis. „L. Bareišos debiutas – tai lėtai įsideganti, bauginanti paslaptis, kuri palenda po žiūrovo oda ir palieka ilgai neblėstantį susižavėjimą“, – po pasaulinės filmo premjeros rugsėjį sakė vienas Venecijos kino festivalio konkursinės programos sudarytojų Paolo Bertolin. 

 

Pasaulinėje filmo premjeroje dalyvavo ir Saulius Baradinskas, Venecijoje pristatęs savo trumpametražį „Techno, mama“. „Esu sužavėtas visos komandos darbu – buvo garbė liudyti jų sėkmę iš arti, Venecijoje“, – teigia režisierius. Anot jo, tai filmas apie mūsų visuomenėje neregimas temas, kurios ekrane tampa akivaizdžios. „Laurynas įtraukia į nematomą, bet jaučiamą kiekviename kadre smurtą, kuris yra perteiktas Narvydo Naujalio meistriškai nufilmuotais kadrais.“

 

„Piligrimai“ pasakoja apie du žmones (aktoriai Giedrius Kiela ir Gabija Bargailaitė), važiuojančius aplankyti miestelio Kauno rajone, kuriame buvo nužudytas jų artimasis. Kūrybinė komanda L. Bareišos gimtojoje Karmėlavoje praleido visą mėnesį, kur, scena po scenos, filmas kurtas chronologiniu principu. Filmo prodiuserė – Klementina Remeikaitė, kartu su L. Bareiša įkūrusi kino gamybos kompaniją „Afterschool“.

 

„Filmo laukiau dar iki jo pergalės Venecijos kino festivalyje, o sužinojusi apie laimėjimą taip apsidžiaugiau, kad nusiverčiau užkliuvus už plytelės savo pusmaratonio išvakarėse“, – emocijas, apėmusias rugsėjį, prisimena aktorė Aistė Diržiūtė ir prideda, kad tai jai nesutrukdė nei nubėgti pusmaratonio, nei laukti filmo dar labiau. „Laurynas Bareiša yra puikus. Su Gabija Bargailaite jau ir vaidinti kartu teko, ji fantastiška. Tai filmas, kuris jau yra savotiška legenda“, – pamatyti „Piligrimus“ didžiajame ekrane nekantrauja aktorė, sukūrusi įsimintiną vaidmenį filme „Sangailės vasara“.

 

Tokios kolegų mintys apie nacionalinės premjeros laukiantį filmą tik patvirtina Venecijoje išsakytas kūrėjų emocijas – festivalio apdovanojimas yra nuopelnas visai Lietuvos kino industrijai, ypač naujajai jos kartai, kurios sėkmė neatsiejama nuo draugiško santykio.

 

Venecijos, Salonikų (čia apdovanotas už geriausią scenarijų), Vienos, Talino, Kairo, Belgrado festivalius apkeliavęs, užsukęs į Karmėlavą, „Kino pavasario“ Europos debiutų programoje dalyvavęs L. Bareišos debiutas nuo balandžio 8 dienos rodomas visos Lietuvos kino teatruose. Kitos „Piligrimų“ stotelės – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Utena, Ukmergė, Marijampolė, Alytus, Gargždai.

 

Filmo sukūrimą dalinai finansavo Lietuvos kino centras.