Mėnuo: 2022 balandžio

Vienas sparčiausiai Baltijos šalyse augančių trumpametražių filmų festivalių – Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis – skelbia filmų registracijos į konkursines programas pradžią. Festivalis kviečia Lietuvos ir užsienio kino kūrėjus teikti naujausius trumpametražius filmus į nacionalinę ir tarptautinę konkursines programas. 16-ąjį kartą rengiamas festivalis įvyks 2023 m. sausio 18–24 d. hibridiniu formatu – Lietuvos kino teatruose bei virtualiose namų kino platformose.

 

Registracija į tarptautinę konkursinę programą vyksta iki liepos 20 d., nacionalinę – rugpjūčio 30 d. Konkurse gali dalyvauti įvairių žanrų ir temų filmai, kurių trukmė neviršija 30 minučių. Priimami ne anksčiau kaip 2021 m. sausio mėn. pagaminti filmai. Reaguodamas į Rusijos vykdomą agresiją ir invaziją Ukrainoje, festivalis boikotuoja Rusijos Federacijos remiamą kino produkciją ir atsisako priimti šioje šalyje sukurtus arba koprodiusuotus filmus. Siekdami palaikyti Ukrainos kūrėjus, festivalio organizatoriai suteikia galimybę Ukrainoje pagamintus ar ukrainiečių kūrybinės komandos kurtus filmus teikti nemokamai. Filmus galima teikti tik per www.shortfilmdepot.com platformą.

 

Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis kasmet Lietuvos žiūrovams pristato aktualias, naujausias trumpametražio kino tendencijas atspindinčias filmų programas, į kurias patenka iki 35 stipriausių per paskutinius du metus sukurtų trumpųjų filmų. Šešioliktus metus organizuojamas festivalis tapo reikšminga platforma regione, pristatančia naujosios kino kartos talentus bei tarptautinio pripažinimo sulaukusius kino kūrėjus iš viso pasaulio. Taip pat festivalyje didelis dėmesys skiriamas lietuviškam kinui – renginio metu žiūrovai turi galimybę pamatyti dešimtį talentingų Lietuvos kino kūrėjų darbų, tarp kurių – premjeros bei tarptautinių festivalių auditorijos simpatijų sulaukę darbai.

 

Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis be tradicinių tarptautinių ir nacionalinių konkursinių filmų programų kasmet pristato ir intriguojančias specialiąsias programas – Europos ir Lietuvos kino kūrėjų retrospektyvas, kino nakties seansus, žanrinio ir eksperimentinio kino bei filmų vaikams programas. 

 

Festivalį organizuoja lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“. Pagrindinis institucinis rėmėjas – Lietuvos kino centras. 

 

Teikti filmus: čia.

 

Dalyvavimo konkursinėse programose taisyklės: čia.

 

Režisierės Inesos Kurklietytės filmas vaikams ir visai šeimai „Drugelio širdis“ jau rodomas Lietuvos kino teatruose ir sulaukia šilčiausių publikos atsiliepimų.

 

 „Aš nepamenu, kada žiūrėjau lietuvišką filmą vaikams arba visai šeimai, kuris šitaip įtrauktų nuo pirmų kadrų ir nepaleistų iki paskutinių akordų. „Drugelio širdį“ reikia pamatyti ir vaikams, ir tėvams, į jo seansus turėtų plūsti klasės, mokytojai,“ – po filmo išankstinės premjeros sakė TV laidų vedėja, žurnalistė Renata Šakalytė-Jakovleva. „Filmas apie draugystę. Apie tikrąsias vertybes. Apie vieną skaudžiausių vaikystės traumų – patyčias. Apie tėvų vaidmenį auginant vaikus Žmonėmis. Kaip tai SVARBU. Neįtikėtinai puiki vaikų vaidyba (ypač sužavėjo Rugilę įkūnijusi Vilnė), fantastiškas operatorių darbas, be galo gražūs vaizdai – ypač iš Kėdainių (nepykit, objektyvi būti tuo klausimu negaliu, nes taip faina buvo vėl pamatyt ekrane vaikystės vietas).“

 

Aktorė ir radijo laidų vedėja Aistė Diržiūtė taip rašė po filmo premjeros:  „Būna, atsitinka tokie įkvepiantys ir kažkaip apvalantys netikėtumai. Ateini į filmą ir tikiesi tiesiog mielo kūrinio, tačiau jau nuo vidurio ašaroji su šypsena iš grožio ir nostalgijos užplūstančios, atpažįstant vaikystės vasaras, pievas, gulėjimus ant žolės ir debesų stebėjimą. Ir tokia šiluma plūste plūsta stebint draugystės gimimą, pirmas simpatijas ir tėvų ryšį. Ir tiek daug meilės norisi duoti kiekvienam, apkabinti ir pasakyti, jog viskas bus gerai. Šiom dienom taip neišpasakytai reikia šilumos, tad kviečiu ne tik vaikus, o visus, kurie dar tą vaiką širdyje nešiojasi.“

 

 „Drugelio širdis“ –  nuoširdus, šiltas ir jautrus pasakojimas visai šeimai apie gerumą ir apie sugebėjimą žmoguje pamatyti žmogų, nepaisant skirtumų. Vilnės ir Elijo draugystė ekrane buvo tokia tvirta ir tyra, kad aš ja visiškai patikėjau, ir ją išsinešiau savo širdyje. Ta visa istorija, tokia pilna meilės ir tikėjimo gerumu, sujaudino iki ašarų. Ačiū, Inesa Kurklietyte, už nuostabią išgyventą istoriją, kurios taip seniai laukiau, ir kurios mums visiems taip reikėjo!“ – savo socialiniame tinkle dalinosi kino platintoja Jolanta Germanavičiūtė.

 

Rašytoja Lina Ever taip rašė po filmo: „Nuostabus filmas, švelnus, jautrus, įtikinantis, gražiai nufilmuotas, suvirpinantis švelniai dūšią kaip drugelio plazdėjimas. Mažųjų aktorių vaidyba labai profesionali ir įtikinama, dialogai žaismingi ir šiuolaikiški, tipažai atpažįstami. Mano vienuolikmetis iš pradžių muistėsi ir kikeno, bet paskui surimtėjo, mačiau kaip įvairios emocijos slenka jo veidu. Patiko, linktelėjo po filmo, ir mes dar ilgai aptarinėjome įvairius pamatytus niuansus. Būtinai nueikite pažiūrėt su savo mokykliniais vaikais ir galbūt pasikalbėsite apie tai, kam dienų tėkmėje vis nerandate laiko ar progos.“

 

Gerų žodžių ir rekomendacijų negaili ir žiūrovai, jau pamatę filmą kino teatruose: „O kieno širdis turi visa kūrybinė komanda, kad sukūrė tokį ypatingą filmą? Tokio gėrio, grožio ir tyrumo jau seniai nematėme ekranuose. Ačiū!“, – komentavo moteris filmo puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“. „Ačiū už puikų filmą. Buvau su sūnumi labai patiko ir jam filmas. Kiekvienas gyvenimas – tai pastangos ir kova už teisę būti pačiu savimi“, – paliktas kitos gerbėjos komentaras.

 

 „Drugelio širdis“ šiuo metu rodomas visuose Lietuvos kino teatruose. Filmo režisierė ir scenarijaus autorė – Inesa Kurklietytė, scenarijaus bendraautorė – Modesta Jurgaitytė, filmo operatorius – Viktoras Radzevčiius, dailininkė – Anželika Šulcaitė,  kostiumų dailininkė – Neringa Keršulytė, kompozitorius – Jonas Jurkūnas, prodiuserė – Živilė Gallego iš „Fralita Films“, filmo platinimu Lietuvoje rūpinasi kompanija „Acme Film“. Vaidina: Elijas Malinauskas, Vilnė Konstancija Abukevičiūtė, Mindaugas Balabonas, Vincentas Švedas, Matas Vaičekauskas, Rokas Mizeikis, Eglė Jackaitė, Lukas Petrauskas, Gabrielia Kuodytė, Toma Vaškevičiūtė, Marius Repšys, Gabija Jaraminaitė, Sonata Visockaitė, Violeta Mičiulienė, Julius Žalakevičius, Domantas Starkauskas.

 

Filmą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras, Kūrybiškos Europos Media programa ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

2022 m. balandžio 26 d.14:00 val. šaukiamas  Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA Visuotinis narių susirinkimas (toliau – Susirinkimas), kuris vyks AVAKA patalpose Naugarduko g. 3, Vilniuje.   Nesusirinkus kvorumui, (1/2 asociacijos narių) pakartotinis visuotinis narių susirinkimas šaukiamas 2022 m. balandžio 29 d. 14:00 val. Meno avilio „Sinemateka“, A. Goštauto g. 2, Vilniuje.   Visuotinio narių susirinkimo darbotvarkė:

1. Darbotvarkės ir reglamento tvirtinimas. Balsų skaičiuotojų rinkimas. Sekretoriato rinkimas;
2. Stebėtojų komisijos informacija;
3. Skaidrumo ataskaitos tvirtinimas;
4. Atlyginimo, surinkto audiovizualinių kūrinių autoriams ir gamintojams (prodiuseriams) už audiovizualinių kūrinių retransliavimą, pakeitimų tvirtinimas;
5. LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimų pristatymas.

Susirinkimo dieną AVAKA narių dalyvių registracija: 13:40-14:00 val..   Dalyviai, atvykę ir užsiregistravę po nurodyto termino pabaigos, Visuotiniame narių susirinkime dalyvauja be balsavimo teisės.   Su dokumentais galima susipažinti likus 7 dienoms iki susirinkimo www.avaka.lt.

Pasaulį apkeliavęs lietuvių kūrinys pagaliau sugrįžo namo – ketvirtadienio vakarą sostinės kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ įvyko nacionalinė filmo „Piligrimai“ (rež. Laurynas Bareiša) premjera. Nuo penktadienio filmas – visos Lietuvos kino teatruose.

 

Gausiai susirinkusius kultūros pasaulio ir kino industrijos atstovus bei lietuviško kino palaikytojus pasveikino festivalio „Kino pavasaris“ vadovas Algirdas Ramaška. Vos prieš kelias dienas šioje scenoje buvo įteiktas festivalio apdovanojimas, skirtas Pauliaus vaidmenį „Piligrimuose“ sukūrusiam Giedriui Kielai, o ketvirtadienio vakarą dėmesys skirtas visai kūrybinei komandai. Ji po pertraukos susitiko kino salėje pamatyti prieš beveik dvejus metus Karmėlavoje nufilmuoto savo kūrinio.

 

Debiutinį ilgametražį rudenį Venecijos festivalyje pristatęs režisierius Laurynas Bareiša tuomet namo parvežė aukščiausią apdovanojimą Lietuvos kinui – programos „Orizzonti“ liūtą.

 

Pagrindinė pasaulyje įvertinto filmo tema – kaip žmogui pavyksta susitvarkyti su patirtomis traumomis. „Piligrimai“ pasakoja apie du žmones (aktoriai Giedrius Kiela ir Gabija Bargailaitė), važiuojančius aplankyti miestelio Kauno rajone, kur lygiai prieš ketverius metus buvo nužudytas Pauliaus brolis, Indrės vaikinas Matas. Ko jie čia atvyko, kaip juos pasitiks vietiniai ir ką pakeis ši kelionė? Kūrybinė komanda L. Bareišos gimtojoje Karmėlavoje praleido visą mėnesį, kur, scena po scenos, filmas kurtas chronologiniu principu.

 

„Bareiša nemoralizuoja, nesmerkia, tik kelia klausimus ir kartu su žiūrovu ieško atsakymų (šie neabejotinai bus gvildenami ir pasibaigus filmui). Jam įdomi sena kaip pasaulis žmogiškoji prigimtis ir joje glūdinti tamsa – ne tik žmogaus polinkis nusikalsti, bet ir aplinkinių apsimestinis abejingumas bei gebėjimas nematyti kitus darant nusikaltimą, besikartojantys karta iš kartos ir lydintys visus istorinius įvykius“, – apie „Piligrimus“ savaitraštyje „7 meno dienos“ rašė kino kritikė Elena Jasiūnaitė.

 

Šį savaitgalį „Piligrimus“ galės pamatyti visos Lietuvos kino žiūrovai. Artimiausios istoriniu įvykiu tapusio filmo stotelės – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Utena, Ukmergė, Marijampolė, Alytus, Gargždai, Varėna. Vėliau jis aplankys ir mažesnius Lietuvos miestus, jų kultūros centrus ir kitas kinui pritaikytas erdves. Parodyti „Piligrimus“ kuo didesniam skaičiui Lietuvos žiūrovų – vienas kūrėjų tikslų.

 

Filmą sukūrė kino gamybos kompanija „Afterschool“. Filmo pristatymą finansavo Lietuvos kino centras.

Nuotraukų autoriai: Audrius Solominas ir Tautvydas Stukas