Mėnuo: 2022 kovo

Nepalankių, o neretai ir tragiškų, politinių, ekonominių, klimato kaitos aplinkybių verčiami žmonės vis dažniau pasiryžta savo gyvenimus iš naujo pradėti svetur. Šias įvairias likimų trajektorijas empatiškai geba atvaizduoti kinas. Sausio mėnesį prasidėjęs trumpųjų filmų ciklas „Kai susitinka istorijos” kviečia geriau pažinti mus supančią aplinką ir įsiklausyti į žmonių migracijos patirtis. Kovo 13 d. LRT mediatekoje pristatyta trečioji trumpametražių filmų programa, kuri žiūrovams bus nemokamai prieinama iki balandžio 12 d.

 

Trečioje ciklo „Kai susitinka istorijos” programoje keturi trumpametražiai filmai atspindi istorijas tų, kurie pasiryžo naujam gyvenimui, kupinam nežinomybės bei ieškojimo sau artimo. Programoje pristatomi vaidybiniai ir dokumentiniai trumpieji filmai pelnė žiūrovų simpatijas tokiuose tarptautiniuose kino festivaliuose kaip Amsterdamo, Toronto, Sandanso, Busano, Triestės. Programą parengė lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts”.

 

Vengrų režisierės Hajni Kis vaidybiniame filme „Paskutinis kvietimas” matome paskutinę močiutės Anikos dieną Budapešte ir jos ryžtą palikti savo nusistovėjusią buitį ir išvykti pas dukros šeimą ieškoti geresnio gyvenimo. Praėjusių metų tarptautinio Sandanso kino festivalio nugalėtojas trumpametražis filmas „Bambirak” (rež. Zamarin Wahdat, Vokietija) vaizduoja jautrius dukros ir tėvo santykius – čia Farukas žongliruoja savo, kaip vienišo tėvo, pareigomis bandant įsitvirtinti naujoje šalyje.

 

Vokiečių režisierės Nele Dehnenkamp filmas „Jūrų arkliukas” pasakoja plaukimo trenere dirbančios Hanan istoriją – jos ryžtą mokyti mažąjį brolį plaukti, paliekant užnugary savo skaudžius vaikystės prisiminimus apie skęstančia guminę valtį kertant Viduržemio jūrą. Antrasis programos dokumentinis filmas „Prie pietų stalo neverkiama” (rež. Carol Nguyen, Kanada) – itin jautri istorija, atvaizduojanti pirmuosius intymius šeimos pokalbius ir juose slypinčią istorinę migracijos traumą. Šis filmas 2020-aisiais buvo nominuotas Nacionalinių Kanados kino apdovanojimų geriausio dokumentinio filmo kategorijoje, apkeliavo beveik 100 tarptautinių kino festivalių.

 

Trumpametražių filmų programų ciklas „Kai susitinka istorijos” –  tai viena iš menų agentūros „Artscape” kartu su partneriais „Lithuanian Shorts”, „Diversity development group”, „NARA” įgyvendinamo projekto „Kai susitinka istorijos” veiklų.  Šis projektas skirtas skatinti visuomenės toleranciją migruojančių ekonomines ir socialines problemas patiriančių šalių piliečių atžvilgiu, įgyvendinant inovatyvias menines priemones ir viešinimo kampaniją Lietuvoje.

Programos filmus galima nemokamai žiūrėti kovo 13 –  balandžio 12 d.  LRT mediatekoje.

Filmų sąrašas bus atnaujinamas kas mėnesį. Daugiau informacijos: www.artscape.lt

Projektas finansuojamas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo lėšomis bei Socialinės apsaugos darbo ministerijos.

 

Kovo 24 dieną prasidedantis „Kino pavasaris“ žiūrovus kviečia susipažinti su laukiamiausiais pastarųjų metų lietuviškais filmais. Šį kartą tarp lietuviškų premjerų – 6 ilgo metro ir 5 trumpametražės juostos, spėjusios pabuvoti prestižiniuose kino festivaliuose – nuo Venecijos iki Talino. Žiūrovų laukia ne tik galimybė pirmiems pamatyti ilgai lauktas premjeras, bet ir specialūs seansai – Karmėlavoje vos kelioms dienoms atsidarys vienam filmui skirtas kino teatras.

 

„Turbūt kaip ir daugelio pasaulio festivalių, „Kino pavasario“ tikslas – atkreipti dėmesį į nacionalinį kiną, ypač tuos filmus, kurie atliepia ir festivalio kuratorinę kryptį. Nors lietuviškam kinui taikomi tokie patys atrankos kriterijai kaip ir užsienio kūrėjams, „Kino pavasario“ metu visada atsiranda didesnis dėmesys jiems: ne tik vietinių žiūrovų, bet ir visų festivalį lankančių užsienio svečių akys krypsta į lietuviškas premjeras. Todėl esame dėkingi visiems kūrėjams, kurie priima mūsų kvietimą,“ – pasakoja festivalio turinio ir programos vadovė Aistė Račaitytė.

 

Šių metų „Kino pavasario“ šūkis „Kad būtum, reikia kito“ labai gerai atspindi tamprią Lietuvos kūrėjų partnerystę su užsienio industrijos atstovais. Lietuviai sparčiai skinasi kelią tarptautinių koprodukcijų sferoje, parodydami, kad lietuvišką kiną kuria jau visas pasaulis. Tą įrodo ir Arūno Matelio „Studio Nominum“ koprodukcija su indų kilmės režisieriumi Siddhantu Sarinu. Dokumentiniame filme „Veidrodis“ pasakojama susipynusi dviejų moterų iš Šiaurės Indijos istorija apie bandymą sudėtingose aplinkybėse gyventi įdomų ir spalvingą gyvenimą, čia skamba kompozitoriaus Gintaro Sodeikos muzika. Žiūrovams taip pat bus pristatyta ir „m-films“ koprodukcija su kūrėjais iš Sakartvelo – vaidybinis filmas „Gyvenimo kaina“. FEDEORA prizu „Karlovi Varų“ festivalyje apdovanotas filmas leidžiasi į suraizgytą kelionę, kurioje veikėjus ekonominiai ir socialiniai spąstai priverčia priimti ne visai gerus sprendimus.

 

Dvi lietuviškos premjeros dalyvauja ir festivalio Europos debiutų konkurse – Dovilės Šarutytės „Ilgo metro filmas apie gyvenimą“ bei Lauryno Bareišos „Piligrimai“. Šių jaunų kūrėjų filmai – labai skirtingi, bet ir panašūs savo žvilgsnio jautrumu. Abiejuose filmuose apmąstoma gedulo tema, kuri tampa lyg veidrodis pastariesiems įvykiams visai šalia mūsų.

 

Geriausias Venecijos kino festivalio „Horizontų“ programos filmas „Piligrimai“ įsikurs tik jam ir tik kelioms dienoms atidaromame kino teatre, kurį Karmėlavoje, vienoje iš filmo lokacijų, „Kino pavasaris“ įrengė kartu su lietuvišką kiną palaikančiu pagrindiniu projekto partneriu „Telia“.

 

„Kinas yra galinga kalba, kuri gali žiūrovus įkvėpti ir suteikti naujų mąstymo perspektyvų, požiūrio taškų. Filmai bent trumpam leidžia atitrūkti, nukreipti mintis ir pagyventi kitoje realybėje – meniškoje, laisvoje, netikėtoje“, – sako „Telia TV“ paslaugos vadovė Vitalija Kibildė.

 

Ji pažymi, kad dar mažiausiai trejiems metams pratęsta partnerystė su „Kino pavasariu“ yra gera žinia ne tik „Telia TV“ žiūrovams, kurie ir toliau galės mėgautis kokybišku lietuvišku kinu tiesiai iš kino teatrų ekranų, bet ir kūrėjams, kadangi jų filmai tęs savo gyvavimą bei sėkmingai ieškos naujų žiūrovų TV ir išmaniųjų įrenginių ekranuose. Be to, šie metai „Telia TV“ bus ypatingi, nes didžiausia Lietuvoje turinio platforma jau netrukus ketina pristatyti naujausius lietuvių kūrėjų darbus bei jaunųjų režisierių produkciją.

 

Programoje „Panorama“ pristatomas Lino Mikutos dokumentinis portretas apie karo pabėgėlį Antaną Mončį. Filme „Mončys. Žemaitis iš Paryžiaus“ žvelgiama į nelengvą menininko gyvenimo kelią, kuris galiausiai privedė prie pasaulietiškos kūrybos, kurioje pinasi archajiška lietuviška pasaulėjauta ir modernusis Vakarų Europos menas. Taip pat šioje programoje bus rodomas ir Kristijono Vildžiūno filmas „Dainos lapei“, nugramzdinantis į melancholišką ir siurrealizmo kupiną pasaulį. 

 

Trumpame Europos debiutų konkurse – 5 lietuviški trumpametražiai filmai, sukurti moterų režisierių, tarp kurių – ne tik nauji, bet ir jau girdėti vardai. Ne vieną scenarijų parašiusi Birutė Kapustinskaitė imasi režisūros filme „Motinos“, narpliojančiame sudėtingus mamos ir dukros santykius. Sceną į režisūrą trumpam išmaino ir atlikėja Jurga Šeduikytė, pristatanti animacinį filmą „Mora Mora“, kuris žada prikelti iš snaudulio visus. Po pasaulį keliaujantį animacinį filmą „Elena“ pristato Birutė Sodeikaitė. Jorūnė Greičiūtė filme „Išvyka“ imasi spręsti sudėtingų santykių dramas, o Urtė Sabutytė filme „Sausra“ nukelia į gamtą ir kviečia susipažinti su jos gydomąja galia.

 

„Kino pavasaris“ kovo 24–balandžio 3 dienomis vyks kino teatrų ir namų ekranuose visoje Lietuvoje. Dalį filmų festivalio metu žiūrovai galės matyti namų kino platformose „KP+ kino portalas“, „Telia TV“, „Žmonės Cinema“. Visą festivalio programą galima rasti čia.

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba ir Europos Sąjungos programa „Kūrybiška Europa“ MEDIA.  

 

Kv

Iki kovo 31 d. priimamos paraiškos AVAKA socialiniam-kultūriniam fondui.

 

Pagal patvirtintas taisykles lėšos gali būti skirtos audiovizualinio sektoriaus stiprinimui ir kūrybiškumo skatinimui. Remiami projektai, kuriuose stiprinamos TV ir kino kūrėjų profesinės kompetencijos:

 

Renginiai,

Konkursai,

Festivaliai,

Profesinės meistrystės dirbtuvės,

Konferencijos

kiti renginiai.

 

Plačiau apie sąlygas bei paraiškos forma: http://bit.ly/2KYN4Gu

Su anksčiau remtais projektais galite susipažinti Veiklos ataskaitose: https://avaka.lt/veiklos-ataskaitos/

Kino ir televizijos industrijose dirbančios moterys kviečiamos dalyvauti jau ketvirtajame mentorystės programos „Lithuanian Shorts Mentorship” sezone. Aštuonių mėnesių programoje laukiamos motyvuotos, skirtingų kino ir televizijos sričių atstovės, siekiančios pagilinti turimas žinias ar keisti profesinę sritį. Mentorystės programą rengia lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts”, kurios veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Paraiškos priimamos iki kovo 31 d.

 

Gegužę prasidedančios programos „Lithuanian Shorts Mentorship 2022” metu ugdytinės turės išskirtinę galimybę konsultuotis su joms priskirtais mentoriais – Lietuvos kino ir televizijos sričių ekspertais. Programos metu vyks individualūs susitikimai su mentoriais, asmeninio tobulėjimo mokymai, paskaitos industrijai aktualiomis temomis ir neformalūs dalyvių susitikimai, padėsiantys dar geriau lavinti tiek profesinius, tiek bendruosius įgūdžius, megzti pažintis ir mokytis pristatyti save. „Ši mentorystės programa viršijo pačius drąsiausius mano lūkesčius. Čia tapau atviros, kuriančios profesinės bendruomenės dalimi”, – teigia 2021 m. mentorystės programos dalyvė, animacijos prodiuserė Ilona Stankevičienė.

 

Kasmet prie mentorystės programos prisideda skirtingų Lietuvos kino ir televizijos sričių profesionalai, norintys dalintis savo žiniomis ir patirtimis su programos dalyvėmis. „Profesinis augimas yra nuolatinis procesas, kupinas įvairiausių iššūkių, mentorystė padeda pažvelgti į tuos iššūkius iš šalies ir pasidalinti savo įžvalgomis su ugdytine”, – teigia ne vienerius metus programoje mentoriaujanti prodiuserė Živilė Gallego. Praėjusių metų mentoriais buvo tokie industrijos atstovai, kaip prodiuserės Dagnė Vildžiūnaitė, Gabija Siurbytė, Marija Razgutė, režisieriai Marija Kavtaradzė, Gabrielė Urbonaitė, Ignas Meilūnas, kino komunikacijos specialistės Dovilė Raustytė-Mateikė ir Dovilė Grigaliūnaitė, kino edukatorė Gintė Žulytė.

 

Šiemet pirmą kartą „Lithuanian Shorts Mentorship” istorijoje dalyvių atranka vyks net trimis etapais. Esminis atrankos pokytis – individualūs pokalbiai su potencialiomis kandidatėmis, siekiant įvertinti jų motyvaciją bei pasiryžimą dalyvauti programoje.

 

„Lithuanian Shorts Mentorship” – tai vienintelė mentorystės programa Lietuvoje, skirta kino ir TV industrijoje dirbančioms moterims. Šios programos metu atrinktoms dalyvėms suteikiama galimybė konsultuotis su Lietuvos kino ir televizijos industrijos profesionalais, kurie dalinsis savo žiniomis ir patirtimi, padės rasti atsakymus į kylančius klausimus bei tinkamai nukreips programos pradžioje užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo link. Mentorystės tikslas – padėti moterims atrasti savo talentus, suteikti trūkstamų žinių, skatinti atrasti naujas profesinio tobulėjimo galimybes bei ryžtingai tęsti savo karjerą kino ir TV srityse.

 

Registracija į ketvirtąjį mentorystės programos sezoną vyksta iki kovo 31 d.

Registracijos anketa.

 

„Lithuanian Shorts Mentorship 2022” taisyklės ČIA.