Mėnuo: 2022 kovo

„Tau visas dangus“ – taip vadinasi daina, skambanti netrukus kino teatruose pasirodysiančiame filme „Drugelio širdis“ (režisierė Inesa Kurklietytė). Šią dainą kartu su viena pagrindinių filmo jaunųjų aktorių Vilne Konstancija Abukevičiūte atliko dainininkė Jurga. Filmas Lietuvos kino teatruose pasirodys Balandžio 8 dieną, o daina „Tau visas dangus“ ir jos vaizdo klipas jau sukasi eteryje. 

 

Dainą „Tau visas dangus“ specialiai filmui „Drugelio širdis“ sukūrė šeimyninis duetas – kompozitorius Paulius Jasiūnas ir žodžių autorė Modesta Jurgaitytė, kuri yra ir filmo „Drugelio širdis“ scenarijaus bendraautorė bei knygos „Ypatingas“, inspiravusios šį filmą,  rašytoja.

 

„Filmai apie vaikus man yra ypač jautrūs, nes per juos kalbuosi su savo vidiniu vaiku, prisimenu savo pamirštas svajones. Taip pat jaučiausi ir dainuodama šią dainą – tarsi apkabinusi pažeidžiamą savo pusę. Buvo gera dainuoti kartu su Vilne, jautėsi, kad abiems ši daina kažkuo labai svarbi. Savo paprastumu ir jaukia harmonija, tikiu, jautrumui pažadins ne vieną širdį, “ – įspūdžiais dalijosi dainos atlikėja Jurga.

 

Vilnė Konstancija Abukevičiūtė „Drugelio širdyje“ sukūrė drąsios ir smagios mergaitės Rugilės vaidmenį. Tik Rugilės dėka ypatingas berniukas Juozapas (aktorius Elijas Malinauskas) išdrįsta išlįsti iš savo susikurto „kiauto“ ir pažvelgti pasauliui drąsiai į akis!

 

Dainos „Tau visas dangus“ žodžiai atliepia pagrindinę filmo temą – skatina nebijoti, pasitikėti savimi, išdrįsti būti kitokiu, „kilti aukštai“, nepaisant pasitaikančių sunkumų. Tiek filmas, tiek daina siekia kovoti ir prieš patyčias mokyklose ir Lietuvos moksleivius kviečia „išskleisti kūrybiškumo sparnus“ ir dalyvauti „Drugelio širdies“ konkurse: mokiniai ir mokytojai kviečiami sukurti kūrybinį projektą pagal dainą „Tau visas dangus“ ir laimėti pagrindinį prizą – uždarą filmo peržiūrą visai klasei!

 

Dainos vaizdo klipas čia:

https://www.youtube.com/watch?v=JwQLyI4v9nQ

 

Muzikiniame dainos vaizdo klipe panaudoti kadrai iš filmo „Drugelio širdis“, vaizdo klipą montavo Danielius Buckus, vaizdo klipo post-produkcija –  „Culture Bridge“.  Filmą kūrė prodiuserinė kompanija „Fralita Films“, filmo platinimu Lietuvoje rūpinasi kompanija „Acme Film“. Filmą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras, Kūrybiškos Europos Media programa ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

 

Ketvirtadienį kino teatre „Pasaka“ svečiai rinkosi į išankstinę filmo „Trys“ premjerą. Kanų kino festivalio laureato ir „Oskarų“ nominanto režisieriaus Juanjo Gimenezo filmą, prie kurio kūrimo prisidėjo ir lietuviai, nuo šio penktadienio žiūrovai jau gali išvysti kino teatrų „Pasaka“ ir „Garsas“ bei „ŽMONĖS Cinema“ namų ekranuose.

 

Įsivaizduokite – jūs suplojate rankomis, bet patį plojimo garsą išgirstate tik po kelių sekundžių. O kas, jei šios sekundės ilgainiui virsta minutėmis? Pagrindinė „Trys“ herojė vardu C. vieną dieną pasijunta „ne sinchrone“ – jos girdimas garsas ima atsilikti nuo vaizdo, lyg filme su klaidingu garso takeliu. Talentingai ir savo darbą labai mylinčiai garso dizainerei tai – dvigubas smūgis, galiausiai peraugantis į visišką disbalansą merginos gyvenime. Ji stengiasi išsikapstyti, ieškodama atsakymų savo vaikystėje.

 

„Žiūrovas iš tiesų gali pats pajusti tuos nerimą iššaukiančius asmeninius išgyvenimus, kuriuos patiria pagrindinė filmo veikėja. Manipuliuojant garso montažu, filme vis atsiranda situacijos, kuriose lengva atpažinti ir save. Nes juk kas iš mūsų kada nors gyvenime nesijautėme esantys ne savo vietoje ar ne sinchrone? Negi kartais nenutinka taip, kad, regis, mus supančios pasaulio dėlionės detalės nesusiveda į vieną visumą?“ – „Cineuropa“ recenzijoje klausė Alfonso Rivera.

 

Pagrindinį vaidmenį šiame filme atlieka viena ryškiausių Ispanijos kino aktorių Marta Nieto, Europos žiūrovams geriausiai žinoma iš filmo „Motina“ („Madre“). SITGES fantastinių filmų festivalyje „Trys“ buvo pripažintas geriausiu ilgametražiu filmu, o Ispanijos „Goya“ kino apdovanojimuose jis pelnė geriausio garso takelio apdovanojimą.

 

Pastarasis laimėjimas itin svarbus Lietuvai, nes filmo muziką kūrė lietuvis Domas Strupinskas. Tiesa, pats kompozitorius apdovanojimų nesureikšmina – sako, jam tiesiog buvo įdomu dirbti. „Filmas kalba apie mano profesijos žmones, o jo problematika gerai pažįstama, nes ir pats esu turėjęs bėdų su klausa. Taip pat buvo įdomu, kaip scenarijuje aprašytą nesinchrono jauseną galiausia pavyks perteikti žiūrovui. Filmui daugiausia kūriau personažų girdimą arba atliekamą (diegetinę) muziką. Didžiausiu iššūkiu tapo žanrų įvairovė – nuo romantiškų tarpukario melodijų iki dutūkstantųjų dnb ritmų, nuo ispaniškos TV loterijos kičo iki kino apdovanojimų pompastikos. Vėliau mano muziką garso režisieriai perkėlė į filmo realybę – ji skambėjo įrašų studijoje, vakarėlyje, kino teatre, prekybos centre, mašinoje, per televizorių, radiją ir t.t.“.

 

Lietuviai taip pat buvo atsakingi už visą vaizdo postprodukciją – ją įgyvendino studija „Madstone“, o gamyba, finansavimu ir tolimesne sklaida kartu su ispanais („Frida Films“, prod. Luisa Romeo) ir prancūzais („Manny Films“, prod. Birgit Kemner) rūpinosi lietuvių koprodiuserė Marija Razgutė („M-Films“).

 

Filmo „Trys“ gamybą finansavo tarptautiniai fondai „Creative Europe MEDIA“ ir „Eurimages“, taip pat – Lietuvos kino centras.

 

Karmėlavos miestelio, esančio Kauno rajone, gyventojai šiomis dienomis pastebėjo neįprastą vaizdą – vienoje iš automobilių stovėjimo aikštelių, skirtų Kauno oro uosto keleiviams, sparčiai kyla konstrukcijos. Čia įrenginėjamas vienam filmui skirtas kino teatras, kuris veiks vos savaitę. 

 

Kino teatrą Karmėlavoje stato festivalis „Kino pavasaris“ su lietuvišką kiną palaikančia telekomunikacijų bendrove TELIA. Iniciatyvos tikslas – pasveikinti namo sugrįžusį filmą „Piligrimai“. Pernai rugsėjį seniausiame pasaulio kino festivalyje Venecijoje programos „Horizontai“ liūtu apdovanota psichologinė drama filmuota būtent Karmėlavoje. 

 

Ši festivalio „Kino pavasaris“ iniciatyva – „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. 

 

„Kultūros sostinės projekto kontekste daug kalbama apie kultūros sklaidą už didžiųjų miestų ribų – mes tuo užsiimame jau ne pirmus metus, vykdydami projektą „Kino karavanas“, su daugiausiai kritikų pripažinimo bei žiūrovų simpatijų sulaukusiais filmais aplankantį mažesnes Lietuvos gyvenvietes, kur nėra kino teatrų – pavyzdžiui, pernai vasarą surengėme net 100 kino peržiūrų po atviru dangumi“, – „Kino pavasario“ patirtimi dalinasi festivalio direktorė Agnesta Filatovė. 

 

Festivalio ir „Kaunas 2022“ dialogą užmegzti padėjo ne tik bendros vertybės, bet ir faktas, kad „Piligrimai“ 2020 m. vasarą filmuoti būtent Karmėlavoje. Iš čia kilęs ir filmo režisierius Laurynas Bareiša, laukiantis susitikimų su miestelio bendruomene ir dalį seansų lydėsiančių ekskursijų po filmavimo vietas. 

 

Filmo premjera šalies kino teatruose – balandžio 8 d., tad kino teatras Karmėlavoje – galimybė aukščiausio apdovanojimo Lietuvos kino istorijoje sulaukusią juostą pamatyti pirmiesiems.

 

Apsilankę iki kovo 23 d. veiksiančiame „Piligrimų“ kino teatre, žiūrovai pamatys ir filmavimo komandos nario Roberto Neveckos iliustracijų parodą, be abejo, galės įsiamžinti ir su iš Venecijos parsivežta liūto statulėle. Kol kas „Kino pavasaris“ kviečia pasidairyti po statybų aikštelę ir nusiteikti neįprastam kino nuotykiui. Juk kino teatras kyla ne atsitiktinėje vietoje, bet vienoje „Piligrimų“ scenų – kurioje, sužinosite jau žiūrėdami filmą. 

 

„Kino pavasaris“ kovo 24–balandžio 3 dienomis vyks kino teatrų ir namų ekranuose visoje Lietuvoje. Dalį filmų festivalio metu žiūrovai galės matyti namų kino platformose „KP+ kino portalas“, „Telia TV“, „Žmonės Cinema“. Visą festivalio programą galima rasti čia.

Kovo 22 dieną Vilniuje, kino teatre „Pasaka“ Paupyje vyks konferencija „Lyderystė kultūroje“, subursianti kultūros sričių vadovus, vadybininkus ir žmones, kurie mato save šiose darbo pozicijose bei siekia jose įsitvirtinti. Šią konferenciją rengia iniciatyva „Kultūros lyderių akademija“.

 

„Kultūros lyderių akademija“ – tai ISM Vadovų MBA programoje studijuojančių Lietuvos kultūros lauko lyderių iniciatyva. Kartu studijuojantys festivalio „Kino pavasaris“ direktorius Algirdas Ramaška, MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė, Lietuvos rusų dramos teatro vadovė Olga Polevikova, LNOBT direktorius Jonas Sakalauskas ir kino teatro „Pasaka“ vadovė Andrė Balžekienė siekia inicijuoti kultūros lauko pokytį, juos vienija tikslas dalintis žiniomis ir mokytis.

 

Kaip auginti kultūros lyderius? Kaip skatinti kultūros lyderių bendradarbiavimą ir su kokiais iššūkiais susiduria šių laikų lyderiai? Konferencijos metu į šiuos klausimus atsakys kultūros sričių lyderiai.

 

Pranešimus skaitys ir savo patirtimi su konferencijos dalyviais dalinsis ISM rektorius Dalius Misiūnas, „People Link“ vadovaujančioji partnerė Jurgita Lemešiūtė, Lietuvos paviljono 58-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje komisarė ir prodiuserė Rasa Antanavičiūtė, „Kultūros lyderių akademijos“ iniciatoriai.

 

Po pranešimų dalies vyks panelinė diskusija tema „Kaip auginti kultūros lyderius?“ Joje dalyvaus Lietuvos Kultūros Tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė, Lietuvos šokio informacijos centro direktorė Gintarė Masteikaitė, kolekcininkas ir „Lewben“ valdybos pirmininkas Vilius Kavaliauskas, AB „Lietuvos geležinkeliai” strategijos ir plėtros direktorius, organizacijų transformacijos ekspertas. Adamas Ilkevičius. Diskusiją moderuos assoc. prof. dr. ISM Vadovų MBA programos vadovė Audronė Nakrošienė.

 

Be dalyvavimo vienos dienos konferencijoje, renginio organizatoriai dalyvius taip pat kvies prisijungti prie konferencijos tęsinio formatu „Diena su vadovu“ pasirinktoje kultūros organizacijoje. Konferencijos dalyviai turės galimybę pasirinkti vieną arba visas organizacijas ir jose praleisti dieną, taip susipažįstant su jos veikimo principais. Iniciatyvoje „Diena su vadovu“ dalyvauja Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos rusų dramos teatras, festivalis „Kino pavasaris“, MO muziejus ir kino teatras „Pasaka“.

 

„Džiaugiuosi, kad prie ISM Executive MBA studijų bendruomenės prisijungę kultūros sričių vadovai jau imasi naujų iniciatyvų ir siekia dalytis žiniomis su kitais lyderiais. Tokiu būdu jie stiprina ir kuria reikalingą proveržį kultūros sektoriuje, – teigia assoc. prof. dr. ISM Vadovų MBA programos vadovė Audronė Nakrošienė.

 

Jos teigimu, studijos kartu mokytis ir kurti inovatyvias idėjas suburia aukščiausio lygio vadovus iš skirtingų sričių. ,Jau dabar matome, kokie vertingi žinių mainai tarp verslo ir kultūros sektoriaus vadovų“,  – sako A. Nakrošienė.

 

Daugiau informacijos apie renginio programą: https://bit.ly/37fTh18

Dalyvavimas konferencijoje nemokamas, tačiau būtina registracija:

https://forms.gle/1HDiAFJdQDSU3eYJ9