Mėnuo: 2022 kovo

Šiandieniniame, ypač jautriame laikotarpyje, kai didžiąją dalį minčių užima karo, paramos bei išgyvenimo problemos, ir, regis, mažesnis dėmesys skiriamas kitiems svarbiems dalykams, „Kino pavasario“ organizatoriai sako norintys, kad aktualumo neprarastų ir dar viena, mums visiems labai svarbi – tvarumo – tema. Todėl antradienio vakarą visus, neabejingus aplinkai, kurioje gyvename, pakvietė į festivalio filmų rinkinio „Šiandienos filmai rytojui“ pristatymą, kurio metu žiūrovai galėjo pamatyti vieną jų – šių metų „Kino pavasario“ būsimo uždarymo filmą „Kas buvome mes“ (Who We Were), siunčiantį viltingą žinią: mes patys galime nulemti, kas esame, jei suprasime, kaip mes susiję, kas tarp mūsų bendra ir kokia yra „mes“ prasmė. Visi rinkinio filmai kino teatruose, o dalis jų – ir namų ekranuose – bus rodomi iki balandžio 3 dienos.

 

„Džiaugiuosi, kad vis daugiau žmonių supranta, jog tvarumas – tai ne tik filantropijos forma, o aprėpia kur kas platesnį požiūrį – aplinkosauginį, socialinį, ekonominį aspektus. Tvarumas susijęs ir su mūsų poreikių tenkinimu ne ateities kartų sąskaita. „Kino pavasario“ „Šiandienos filmai rytojui“ rinkinio filmai ir apima šį platų klausimų spektrą – nuo biologinės įvairovės nykimo iki medicininės etikos – bei padeda suvokti, kaip esame vieni su kitais susiję šiame pasaulyje“, – sako rinkinį pristatančio didžiojo festivalio partnerio ERGO vadovas Tadas Dovbyšas.

 

Vakaro metu vyko diskusija „Kaip tapti tvarumo fanu“, kurios metu susirinkusieji išgirdo ėjimo pėsčiomis entuziasto, meteorologo Silvestro Dikčiaus požiūrį apie ekologiją bei tvarumo ir aplinkos psichologės Audros Balundės įžvalgas apie tai, kodėl tvarumas ir aplinkosauga neretai atbaido ir žmonėms sukelia atmetimo reakciją.

 

Mes patys galime nulemti, kas esame

Visi susirinkusieji į „Kino pavasario“ filmų rinkinio „Šiandienos filmai rytojui“ pristatymą vieni pirmųjų galėjo pamatyti festivalį uždarysiantį vokiečių režisieriaus Marco Bauderio filmą „Kas buvome mes“, keliantį dabartį lenkiantį klausimą: Kaip mes atrodysime ateities kartoms istoriniame kontekste? Juostoje kino kūrėjas kartu su žymiais šiuolaikiniais mokslininkais ir mąstytojais leidžiasi tyrinėti neįtikėtinų žmogaus smegenų galimybių, pasaulinio ekonomikos forumo, kolonizacijos pasekmių ir roboto jausmų.

 

„Ieškodamas atsakymo į šiame filme išsikeltą klausimą, M. Bauderis bendrakeleiviais pasirinko žmones, kurie savo žiniomis apie dabartį ir idėjomis apie planetos ateitį, atrodo, jau yra žingsniu priekyje. Svarstant apie kolektyvinę atsakomybę, žvilgsnis iš ateities perspektyvos suteikia jai papildomo svorio ir iš naujo įkvepia smalsumo pasauliui bei rūpesčio mūsų bendrais namais, kurių būklė šiuo metu nežada nieko gero“, – apie filmą sako programos sudarytoja Ignė Smilingytė.

 

Dabarties pastangos – ateičiai

 

Iš viso „Šiandienos filmai rytojui“ rinkinį sudaro 9 kino pasakojimai, kurių siužetai, įgyvendinimo būdai ar kino kalba nukelia į ateitį, nešdami tą pačią žinutę: turime suprasti esamos padėties rimtumą tam, kad galėtume rasti išeitį ateičiai. Tarp tokių juostų – danų ir prancūzų režisieriaus Jonaso Poherio Ramusseno trims Oskarams nominuota istorija „Bėglys“ (Flee), pasakojanti apie akademiko, ilgus metus saugojusio paslaptį, pabėgimą iš Afganistano, Berlyno kino festivalyje „Sidabriniu lokiu“ apdovanotas Marios Speth dokumentinis filmas „Mokytojas Bachmannas ir jo klasė“ (Mr. Bachmann and His Class), gyvenimo ir mirties procesus stebintis režisierės Adélos Komrzý kino pasakojimas „Intensyvaus gyvenimo skyrius“ (Intensive Life Unit) ar Arūno Matelio „Studio Nominum“ koprodukcija su indų kilmės režisieriumi Siddhantu Sarino, kurio dokumentiniame filme „Veidrodis“ (Mirror) – susipynusi dviejų moterų iš Šiaurės Indijos istorija apie bandymą sudėtingose aplinkybėse gyventi įdomų ir spalvingą gyvenimą.

 

Distopijos pasaulyje savo filmo „Viskas bus kitaip“ (Everything Will Change) herojus apgyvendinęs vokiečių režisierius Martenas Persielis žiūrovus nukelia į futuristinę pasaką. Tuo tarpu pirmosios Afrikos kino istorijoje moters Safi Faye režisuotas, iš iš 16 mm juostos rodomas filmas „Laiškai iš kaimo“ (Kaddu Beykat) atsigręžia į gamtos sukeliamų iššūkių svarbą žmogaus gyvenimui.

 

Apie gamtos ir mūsų kopriklausomybę kalba ir Šveicarijoje dirbančios režisierės Marion Neumann dokumentinė juosta „Žodis – grybams“ (The Mushroom speaks), kelianti klausimą, ar grybai gali padėti mums pakeisti santykį su pasauliu? O net kelių nepriklausomų žiuri apdovanotoje Kanados kino kūrėjos Jacquelynos Mills juostoje „Vienumos geografija“ (Geographies of Solitude) režisierei pavyko užfiksuoti painų ir (mikro)kosminį santykį tarp žmogaus ir gamtos.

 

Daugiau apie „Šiandienos filmai rytojui“ rinkinį čia.

 

„Kino pavasaris“ iki balandžio 3 dienos vyksta kino teatrų ir namų ekranuose visoje Lietuvoje. Dalį filmų festivalio metu žiūrovai galės matyti namų kino platformose „KP+ kino portalas“, „Telia TV“, „Žmonės Cinema“.

 

Festivalį globoja Vilniaus miesto savivaldybė, iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Lietuvos kultūros taryba ir Europos Sąjungos programa „Kūrybiška Europa“ MEDIA.

 

Šiomis dienomis visi „Kino pavasario“ lankytojai gali pajusti didžiųjų Europos kino festivalių dvasią – šalia įprastų festivalio filmų peržiūrų kino teatruose ir susitikimų su kūrėjais, vakar atidaryti išskirtiniai seansai didžiausioje „Kino pavasario“ salėje – Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT). Iki kovo 30 dienos čia bus rodomi 8 visu grožiu didžiajame ekrane atsiskleisiantys filmai: nuo žiuri prizu Kanų kinų festivalyje apdovanotos režisieriaus ir instaliacijų menininko Apichatpongo Weerasethakulo dramos „Memoria“ iki nebyliojo filmo visai šeimai su Šv. Kristoforo kamerinio orkestro įgarsinimu.

 

Trejus metus augintą projektą atidarė „Auksinę palmės šakelę“ geriausio režisieriaus kategorijoje pelniusio prancūzų kino enfant terrible Leoso Caraxo fantastiškas miuziklas „Anetė“ (Annette), visus susirinkusiuosius kvietęs sekti nepaprastą amerikiečių aktoriaus Adamo Driverio ir prancūzų kino žvaigždės Marion Cotillard įkūnijamų Henrio ir Anos tragišką meilės istoriją.

 

„Kartu su festivalio vadovu Algirdu Ramaška vis pasvarstydavome kiną parodyti teatre ir labai gaila, kad dėl pandemijos to padaryti pastaruosius dvejus metus nepavyko“, – pasakoja LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas. – „Kino pavasaris“ – didžiausias kino renginys Lietuvoje, tuo tarpu LNOBT – didžiausia kultūros įstaiga, per metus sulaukianti daugiausiai žiūrovų, tad šis mūsų bendradarbiavimas yra natūralus. Mūsų įstaiga atvira įvairiausiems menams, ir toks Lietuvos žmonių itin mėgstamas žanras kaip kinas tikrai nėra išimtis. Be to, turime puikias sąlygas festivalio išskirtinius filmus rodyti jų vertomis sąlygomis – oriai, pakylėtoje aplinkoje. Esu įsitikinęs, kad vienoje iš įspūdingiausių Lietuvos salių parodytas autorinis kinas atrodys dar ypatingiau, kitaip. Tai neabejotinai bus nauji pojūčiai tiek ištikimam kino žiūrovui, tiek nuolatiniam LNOBT lankytojui, kurie visi galės pamatyti kokybišką kiną ir kiek atsitraukti nuo kasdienybės, ypač šiuo neramiu laikotarpiu. Tikiuosi, kad tokie seansai taps tradicija. Pats jų nekantriai laukiau, todėl tikiuosi, kad ir žiūrovai išsineš ypatingus įspūdžius“, – sako jis.

 

Tarptautinės žiniasklaidos planavimo agentūros „Havas Media“ remiamame projekte per keturias dienas žiūrovai pamatys 8 filmus: „Liepsnojančio moters portreto“ režisierės Céline Sciamma naująjį kūrinį „Mažytė mama“, komedijos pasaulį pakeitusio Charlie Chaplino „Cirką“, linksmiausią festivalio filmą režisieriaus Fernando León de Aranoa „Gerasis bosas“, Lietuvos žiūrovams puikiai pažįstamo Joachimo Triero „Blogiausias žmogus pasaulyje“, Michelo Franco „Saulėlydį“, kuriame pagrindinį vaidmenį kuria Timas Rothas, „Auksiniu lokiu“ apdovanotą jaunos režisierės Carlos Simón „Alkarasą“ bei žiuri prizą Kanų kinų festivalyje pelniusią režisieriaus Apichatpongo Weerasethakulo dramą „Memoria“ su Tilda Swinton.

 

„Kino pavasaris“ iki balandžio 3 dienos vyksta kino teatrų ir namų ekranuose visoje Lietuvoje. Dalį filmų festivalio metu žiūrovai galės matyti namų kino platformose „KP+ kino portalas“, „Telia TV“, „Žmonės Cinema“. Visą festivalio programą galima rasti čia.

 

Festivalį globoja Vilniaus miesto savivaldybė. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras, Lietuvos kultūros taryba, Europos Sąjungos programa „Kūrybiška Europa“ MEDIA ir Vilniaus miesto plėtros agentūra „Go Vilnius“. 

Dvejus ilgus metus festivalio „Kino pavasario“ komanda laukė gyvo susitikimo su žiūrovais. Pakrikštytas pandemija, išlaikęs nuotolinio festivalio išmėginimus, šį pavasarį vos 10 dienų vyksiantis festivalis jautriai pasitinka kviesdamas būti čia ir dabar, atsiduoti kino terapijai ir skleisdamas žinią apie sielų ir žmonių bendrystę. „Kad būtum, reikia kito. Kad būtum, reikia kino“, – kartoja festivalio rengėjai, kino gerbėjus ketvirtadienio vakarą pakvietę susitikti festivalio atidarymo vakare, kuris vyko kino teatre „Forum Cinemas Vingis“.

  

Kad būtum, reikia kito

 

Raudoną šventės kilimą į festivalio atidarymo vakarą šiais metais pakeitė žalias, o mėlyna festivalio „Kino pavasaris“ spalva scenoje susiliejo su geltona. „Kad festivalis įvyktų, reikia žiūrovo – ačiū, kad esate, dvejus metus jūsų laukėme“, – susirinkusiems dėkojo „Kino pavasario“ generalinis direktorius Algirdas Ramaška. Jis kalbėjo apie tai, kad šių metų festivalio šūkis vasario 24 dieną įgavo dar daugiau prasmės – neramiais laikais, kuriuos šiandien išgyvename, kinas gali tapti ne tik įsimintina kino patirtimi, bet ir galimybe gyventi įprastą, kasdienį gyvenimą, džiaugtis naujausiais kino kūrėjų darbais, patirti jausmus, kuriuos išgyvena filmų herojai, bent trumpam atitrūkti nuo begalinio informacijos srauto, sutikti bendraminčius, bičiulius, su jais dalintis įspūdžiais, pasinerti į tikrą, dešimties dienų kino terapiją.

 

„Pavasaris prasideda tada, kai festivalis „Kino pavasaris“ pakviečia stebėti įdomiausius, naujausius ir spalvingiausius kino kūrėjų darbus. Sutinku su festivalio teiginiu – „Kad būtum, reikia kito“, nes niekas neatstos gyvo bendravimo – kiekvienam žmogui reikia kito žmogaus, kad tobulėtų, kad nepalūžtų, kad kurtų. Todėl džiaugiuosi, kad po dvejų metų pertraukos turiu galimybę apsilankyti festivalio „Kino pavasaris“ atrinktų filmų peržiūroje, pabendrauti su Lietuvos bei užsienio kino kūrėjais“, – kalbėjo Vilniaus miesto mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė. Nuo šių metų festivaliui „Kino pavasaris“ suteiktas miesto globojamo renginio statusas.  

 

Kad būtum, reikia laisvės

 

Festivalis „Kino pavasaris“ šiais metais ypač daug kalba apie draugystę, atjautą ir atidumą kitam žmogui. Draugystės, palaikymo žodžiai atidarymo vakare skambėjo ir Ukrainai. Geltonomis saulėgrąžomis pražydusi kino salė ne tik priminė už šalies laisvę kritusius, bet ir suteikė vilties, kad vieną dieną šviesa nugalės tamsą.

 

Karo iš savo šalies išvyta ir Lietuvoje prieglobstį radusi ukrainiečių aktorė Karina Černiavskaja atidarymo vakarą širdingai dėkojo Lietuvai. „Dėkoju už tai, ką visi darote dėl mano šalies. Esu laiminga, kad turiu kiną, kūrybą, kad mano širdis yra pripildyta meilės. Stengdamasi gyventi kuo įprastesnį gyvenimą, galiu padėti esantiems Ukrainoje. Mano tėtis jaučiasi geriau, žinodamas, kad esu saugi, kad manimi pasirūpinta”, – lietuviams nuo scenos lenkėsi ukrainietė aktorė, ukrainiečių kalba įgarsinusi „Kino pavasario“ filmą „Drakonas ir strazdanotoji gražuolė“ (rež. Mamoru Hosoda). Laisvės, kūrybos ir vienybės tema skambėjo ir Ukrainos kūrėjų, grupės „Okean Elzy”, dainoje „Šalta“, kurią atliko Alina Orlova su grupe.

 

Savo žinutę „Kino pavasariui“ perdavė Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys: „Festivalis „Kino pavasaris“ kasmet į šalį atneša ne tik gaivų kokybiško kino gūsį, bet ir pažeria originalių idėjų, netikėtų lokacijų, vertingų diskusijų, o kartu telkia ir tvirtą, gyvybingą bendruomenę. Šiomis dienomis mūsų bendruomeniškumas yra ypatingai svarbus. Kaip svarbus yra kiekvienas žingsnis laisvo, taikaus, laimingo pasaulio link. „Kino pavasario“ ekranuose mūsų laukiančios istorijos – irgi to proceso dalis. Juk kinas gali parodyti daugiau, nei jam norėtų leisti žudikiškas režimas. Kinas gali kalbėti už tuos, kurie tildomi. Kinas gali mumyse sužadinti daugiau empatijos, daugiau supratimo, daugiau ryžto veikti“. 

 

Kad būtum, reikia kino

 

„Šiandien yra labai svarbu, kad kiekvienas iš mūsų darytume tai, ką galime daryti geriausiai“, – atidaryme sakė „Kino pavasario“ vadovas A. Ramaška, į sceną pakvietęs festivalio įkūrėją Vidą Ramaškienę. Daugybę metų „Kino pavasariui“ atidavusios V. Ramaškienės praėjusių metų pabaigoje įkurtas fondas pasirengęs skatinti ir jaunuosius kino kūrėjus, o pirmoji fondo premija – 2000 eurų – buvo įteikta kino režisieriui Vytautui Puidokui.

 

27-ojo festivalio programoje, kurią pristatė „Kino pavasario“ turinio ir programos vadovė Aistė Račaitytė, atsiveria plati pasaulio panorama, ryškėja aktualios temos, filmai kviečia įsižiūrėti detales, nepraleisti svarbių smulkmenų. „Festivalio misija – pristatyti įdomiausią šiuolaikinį pasaulio kiną: ir naujus vardus, netikėtus atradimus, ir daugybę festivalių apkeliavusius, apdovanojimais įvertintus filmus. Kad išgyventume šį laiką, mums reikia kito. Tuo kitu gali tapti nebūtinai žmogus – juo gali tapti aplinka, kurioje gyvename, ir už kurią esame atsakingi“, – per atidarymo vakarą kalbėjo A. Račaitytė.

 

Atidarymo vakaro žiūrovai pakviesti žiūrėti amerikiečių režisierės Kelly Reichardt filmą „Pirmoji karvė“. Jautriai papasakota istorija žiūrovus nukėlė į nesvetingas XIX amžiaus Oregono žemes, kuriose užsimezga neįtikėtina, anksčiau visai nepažįstamų žmonių – vienišiaus virėjo Otiso ir Kinijos imigranto King-Liu, draugystė.

 

Festivalio nebūtų be daugybės partnerių, kurie palaiko ir remia „Kino pavasarį“ – Lietuvos kultūros tarybos ir Europos Sąjungos programos „Kūrybiška Europa“ MEDIA, o taip pat – Lietuvos kino centro, kuris, prisidėdamas prie festivalio, stipriai remia kino sklaidą Lietuvoje. Filmų saugumu ir legalumu pasirūpino advokatų kontora „Sorainen“.

 

„Kino pavasaris“ kovo 24–balandžio 3 dienomis vyks kino teatrų ir namų ekranuose visoje Lietuvoje. Dalį filmų festivalio metu žiūrovai galės matyti namų kino platformose „kpplius.lt“, „Telia TV“, „Žmonės Cinema“.