Mėnuo: 2022 vasario

 

Šiandien, kino teatre „Pasaka“ režisierius Andrius Lekavičius žiniasklaidos atstovus pakvietė į išankstinę savo naujausio dokumentinio filmo „Kernagis“ peržiūrą.

 

Tai pirmasis dokumentinis kino pasakojimas apie maestro Vytautą Kernagį, kuriame atsiskleidžia vieno garsiausių visų laikų Lietuvos artistų portretas, konstruojamas iš jo paties ir bičiulių video kamera užfiksuotų nematytų kadrų, kino ir televizijos kulisuose užfiksuotų fragmentų, kuriuose nepaprastai gerai pažįstamas, nepakeičiamas ir kartu nematytas V. Kernagis.

 

Po filmo peržiūros vykusioje spaudos konferencijoje, režisierius A. Lekavičius, atsakydamas į spaudos konferenciją moderavusio maestro bičiulio Jogailos Morkūno klausimą –  ar nebuvo nedrąsu liestis prie ikona tapusio V. Kernagio gyvenimo, sakė, kad tai buvo malonus iššūkis. „Tiesą pasakius, pradėjus kurti man nekilo toks klausimas. Man gal net padėjo tai, kad V. Kernagio gerai nepažinojau. Artimesnė pažintis įvyko filmo kūrimo metu, žiūrint jo paties ar kitų nufilmuotus kadrus. Filme vaizdais stengiausi nutapyti šio daugiabriaunio žmogaus portretą,“ – sakė A. Lekavičius.

 

Į klausimą ar buvo lengva apsispręsti prikelti tėčio archyvus, o drauge su jais ir prisiminimus, V. Kernagio vaikai Eglė ir Vytautas sakė, kad neabejotinai tai buvo jautru ir labai emocinga.

 

„Matyt, būtų keista, jei pasakytume, kad nebuvo sunku. Žinoma, kad ta Andriaus pasiūlyta kinematografinė kelionė sukėlė prisiminimus, bet iš kitos pusės buvo labai gera dar kartą įsitikinti, kad tėtis tikrai buvo ir liko nepakeičiamas,“ – sakė maestro dukra E. Kernagytė.

 

Anot V. Kernagio jaunesniojo, jie pasitikėję filmo režisieriumi A. Lekavičiumi nuo pat filmo kūrimo pradžios. „Mums labai patiko Andriaus sprendimas filme naudoti tik archyvinius kadrus. Andrius skoningai prisilietė prie tėčio gyvenimo. Nes gal daug kam atrodo, kad visa Lietuva viską žinojo apie Vytautą Kernagį. Nors visi žinojo tik iki tam tikros ribos. Tėtis ne viskuo dalinosi. Ir mama neįsileisdavo į jų gyvenimą. Tai, kad filme nepaprastai gražiai atsiskleidžia tėčio ir mamos santykis – Andriaus nuopelnas. Nes jis pajudino nepajudinamą sieną ir padarė tai labai subtiliai,“ – sako maestro sūnus V. Kernagis.

 

Spaudos konferencijoje dalyvavę maestro V. Kernagio bičiuliai: kino kiritikė Izolda Keidošiūtė, kurso draugai Larisa Kalpokaitė ir Jonas Braškys dalinosi savo prisiminimais apie beveik keturiasdešimt metų trukusią draugystę. L. Kalpokaitė neslėpė jaudulio po filmo, kuris sukėlė gyvus prisiminimus apie iškeliavusį bičiulį.

 

„Man jis vis dar gyvas. Aš nesusitaikiau su jo išėjimu, – sakė kino kritikė I. Keidošiūtė. Mes buvom labai artimi draugai. Mūsų labai skirtingos profesijos, bet Vytautas visada man buvo įkvėpimu. Jis buvo be galo teisingas, niekuomet nemeluojantis žmogus.“

 

„Toks V. Kernagis filme ir atsiskleidžia. Andrius labai gražiai atskleidė tėčio charakterį ir gyvenimą, kuriame buvo ne tik šlovės, bet ir sunkių akimirkų. Nors esam dėkingi, kad to paskutiniojo gyvenimo etapo, kuomet tėtis sunkiai sirgo, filme nėra,“ – sakė E. Kernagytė.

 

„Man norėjosi, kad tai būtų filmas apie gyvenimą, o ne apie mirtį. Lygiai taip pat svarbu, kad filmas būtų „ne falšyvas“. Kaip Kernagis sakydavo – artistas nebūtinai turi būti „tikras“, bet jame turi būti kuo mažiau „falšo“,“ – sakė A. Lekavičius.

 

Filmas „Kernagis“ Lietuvos kino teatro žiūrovus pasieks vasario 18 dieną.

Filmą prodiusavo: VšĮ „360 laipsnių filmai“ ir VšĮ „Vytauto Kernagio fondas“

Legalaus skaitmeninio turinio prieinamumo didinimas derinamas su reguliacinėmis priemonėmis Lietuvoje piratavimą sumažino beveik 9 kartus per trejus metus. Tokią žinutę Ukrainos verslo atstovams konferencijoje perdavė Lietuvos ekspertai, dirbantys intelektinės nuosavybės apsaugos srityje.

 

Šios konferencijos metu skaitmeninių technologijų sektoriaus asociacija „Infobalt“ su partnerėmis AVAKA, AGATA ir Ukrainos pramonininkų ir verslininkų asociacija pradėjo kurti legalaus skaitmeninio turinio plėtros Ukrainoje skatinimo kampaniją. Tai yra dalis bendro Lietuvos ir Ukrainos projekto, skirto padėti auginti legalaus skaitmeninio turinio suvokimą ir plėtrą Ukrainoje.

 

„Internetas neturi sienų, todėl padėdami auginti intelektinės nuosavybės naudos suvokimą, dalindamiesi jos apsaugos praktikomis ir skatindami legalaus turinio plėtrą kartu padedame ir ES bei Lietuvos turinio kūrėjams bei platintojams“, – teigia „Digital Europe“ vartotojų politikos darbo grupės vicepirmininkas ir „Infobalt“ Europos Sąjungos ir tarptautinių santykių vadovas Virgilijus Dirma.

 

Anot jo, autorių teisių saugomo turinio pasaulis per pastarąjį dešimtmetį radikaliai pasikeitė dėl modernios infrastruktūros ir skaitmeninės pramonės teikiamų naujų technologijų, kurios naudingos ir menininkams, ir vartotojams.

 

„Naudotojų įpročiai pasikeitė, o srautinio perdavimo paslaugos tapo dominuojančiu būdu europiečiams teisėtai pasiekti ir vartoti turinį, – sako V. Dirma. – Intelektinės nuosavybės teisės labai prisideda prie šalių ekonomikos, inovacijų ir bendro augimo. O šių teisių pažeidimai daro didelę žalą visuomenei ir ekonomikai, tokiu būdu sutrikdoma sąžininga konkurencija ir daromas nepataisomas poveikis prekės ženklo savininkų reputacijai.“

Dviejų dienų konferencijos metu projekto partneriai ir ekspertai iš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, „Kurk Lietuvai“ iniciatyvos atstovams iš Ukrainos interneto asociacijos, mobiliojo ir interneto ryšio operatorių, Ukrainos pramonininkų ir verslininkų asociacijos, skaitmeninio turinio agentūrų pristatė ES ir Lietuvos reguliavimą, vykdomus projektus bei pasiekimus, moderavo praktinius seminarus.

 

Projekto partneriai ir ekspertai pabrėžė, kad reikia subalansuoto požiūrio į legalaus skaitmeninio turinio skatinimą ir intelektinės nuosavybės apsaugą.

 

„Kultūros ministerijos ir „Kurk Lietuvai“ atliktos vartotojų (nuo 14 iki 29 metų) apklausos Lietuvoje parodė, kad skaitmeninis turinys iš nelegalių šaltinių dažnai pasirenkamas dėl to, kad ten galima greičiau rasti norimo turinio, be to, tik juose jaunuoliai randa tai, ko ieško. Prie legalių turinio šaltinių šią auditoriją taip pat patrauktų labiau prieinamas skaitmeninis turinys, mat pagrindinė priežastis naudojantis nelegaliais šaltiniais – turinio kaina.

 

Reguliaciniai įrankiai derinami kartu su legalaus, patogiau ir labiau prieinamo skaitmeninio turinio šaltinių, tokių kaip srautinių transliacijų, plėtra per trejus metus Lietuvoje piratavimo mastus sumažino beveik dvigubai. Jeigu 2018 metais vienas vartotojas vidutiniškai 15,3 karto pasinaudodavo nelegaliai audiovizualinį turinį platinančiais šaltiniais, tai 2021 metais pasinaudojimų vidurkis sumažėjo iki 8,6 karto.

 

„Infobalt“ narės advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris ir technologijų industrijos grupės vadovas Mindaugas Civilka sako, kad turinio piratavimas yra labai pelningas tarptautinis nelegalus verslas ir viena iš svarbių krypčių yra jo pelningumo ir patrauklumo mažinimas sukuriant daugiau kliūčių ir didinant tos veiklos kaštus.

 

„Todėl politinė valstybės institucijų valia yra esminis ingredientas kuriant efektyvų antipiratavimo planą ir sprendimai turi būti kompleksiniai kompleksiniai ir nuoseklūs, įtraukiantys visas suinteresuotas šalis“, – teigia M. Civilka.

 

Kita vertus, jis pabrėžia, kad svarbu nesileisti aklai kopijuoti kitų šalių praktikų, nes skiriasi sociokultūrinis kontekstas, taip pat skiriasi ir legalaus skaitmeninio turinio bei jo platformų pasiūla.

 

„Pavyzdžiui, kalba, įgarsinimas ir vertimas gali būti viena iš esminių kliūčių sklandžiai legalaus turinio plėtrai“, – sako M.Civilka.

 

Lietuvos ir Ukrainos partneriai toliau tęs kampanijos kūrimą vasario-kovo mėnesiais, kurį pristatys Ukrainoje. Taip pat planuojamas dalyvavimas tarptautiniame renginyje Barselonoje, Ispanijoje.

Režisierės Inesos Kurklietytės filmas „Drugelio širdis“ grįžta iš Prancūzijos su dviem apdovanojimais: tarptautiniame kino festivalyje Lione filmas apdovanotas festivalio garbės nario aktoriaus Pascal Duquenne prizu bei socialinės organizacijos MASFIP piniginiu prizu.

 

Tarptautinis festivalis Lione rodo filmus, kuriuose kalbama apie žmones su negalia. Penktus metus vykstantis festivalis kino meno pagalba siekia mažinti žmonių su negalia socialinę atskirtį.

 

„Filmas „Drugelio širdis“ turi svarbią socialinę misiją –  padėti priimti kitaip atrodančius ir kitaip besielgiančius, paskatinti jaunus žmones vertinti draugus ne pagal išvaizdą, branginti tikrą draugystę ir tikrą žmogiškąjį ryšį. Tad labai džiugu, kad būtent šiame festivalyje Lione filmas pastebėtas ir įvertintas. Dabar belieka tik laukti svarbiausios filmo premjeros – Lietuvoje balandžio mėnesį“, – sako filmo režisierė Inesa Kurklietytė.  Ji kartu su filmo prodiusere Živile Gallego „Drugelio širdį“ pristatė Prancūzijos žiūrovams ir atsiėmė apdovanojimus festivalio uždarymo ceremonijoje Lione.

 

„Drugelio širdis“ sėkmingai pasirodo tarptautiniuose festivaliuose ir jau yra laimėjęs Europos vaikiškų filmų kūrėjų asociacijos (ECFA) geriausio filmo titulą Belgijoje vykusiame „Filem‘ON“ festivalyje ir yra atrinktas tarp 13 geriausių europietiškų filmų vaikams. Filmas jau parodytas „Schlingel“, Miunsterio ir Švabijos Gmiundo festivaliuose Vokietijoje, „Cinekid“ Nyderlanduose, Oulu festivalyje Suomijoje. Lietuvoje filmas kino teatruose pasirodys balandžio 8 dieną.

 

Ypatingą berniuką Juozapą vaidina Elijas Malinauskas, jo draugę, drąsią mergaitę Rugilę –  Vilnė Konstancija Abukevičiūtė, padaužą Beną –  Mindaugas Balabonas. Filme taip pat vaidina aktoriai Eglė Jackaitė, Lukas Petrauskas, Gabrielia Kuodytė, Toma Vaškevičiūtė, Marius Repšys, Gabija Jaraminaitė, Julius Žalakevičius, Sonata Visockaitė, Violeta Mičiulienė bei kiti. Juostą nufilmavo operatorius Viktoras Radzevičius. Scenarijaus autorės – Modesta Jurgaityte bei Inesa Kurklietytė.

 

Filmą kūrė prodiuserinė kompanija „Fralita Films“, filmo platinimu Lietuvoje rūpinasi kompanija „Acme Film“. Filmą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras, Kūrybiškos Europos Media programa ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Filmo pasirodymu festivalyje Lione rūpinosi Lietuvos kultūros institutas bei Lietuvos kino centras.

Nacionalinius kino apdovanojimus „Sidabrinė gervė“ šiais metais surengs Lietuvos kino centras ir Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA. Iškilminga apdovanojimų ceremonija vyks 2022 m. birželio 4 dieną,  kurią transliuos Lietuvos nacionalinis transliuotojas LRT.

 

Šiandien surengtoje „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų spaudos konferencijoje dalyvavę Lietuvos kino centro direktorius Laimonas Ubavičius, Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA vadovas Darius Vaitiekūnas, Nepriklausomų prodiuserių asociacijos valdybos pirmininkas, prodiuseris Kęstutis Drazdauskas, kino kritikė Rasa Paukštytė pristatė apdovanojimų pokyčius ir paskelbė paraiškų teikimo apdovanojimams terminus bei sąlygas.

 

Šiais metais į nominacijų sąrašą papildomai įtrauktos Metų geriausio kostiumo dailininko darbo, Metų geriausio grimo dailininko darbo nominacijos. Žiūroviškiausio filmo titulą pelnys daugiausiai žiūrovų kino teatruose surinkęs filmas. Taip pat bus įteiktas specialus apdovanojimas nominacijoje Metų indėlis į kino industriją bei tradicija tapusi „Auksinė gervė“  už viso gyvenimo nuopelnus, „Sidabrinės gervės kiaušinis“ už geriausią studento darbą.

 

„Pernai Lietuvos kino centras surengė pirmuosius Nacionalinius Lietuvos kino apdovanojimus, kurių metu įvertino kino kūrėjus 20-yje nominacijų. Šventė buvo džiaugsminga, tačiau nesinorėjo pamiršti ir ilgametes tradicijas turinčių „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų. Todėl šiemet, atsižvelgdami į kino industrijos poreikius ir siekiant, kad Lietuvos kino apdovanojimai būtų viena svarbiausių kino švenčių Lietuvoje, suburianti visus kino kūrėjus, vienijame jėgas su „AVAKA“ ir kartu kviečiame reikšmingiausius metų kino laimėjimus švęsti „Sidabrinės gervės“ apdovanojimuose,“ – teigia Lietuvos kino centro direktorius Laimonas Ubavičius.

 

„Manau, kad asociacijos AVAKA ir Lietuvos kino centro sprendimas suvienyti jėgas rengiant Nacionalinius kino apdovanojimus „Sidabrinė gervė“ yra ypatingai reikšmingas žingsnis visai Lietuvos kino industrijai. Dėl to labai džiugu, kad pavyko rasti bendrą sutarimą ne tik dėl šių metų renginio, bet ir ateities vizijos ir tikslų. Taip pat labai svarbu paminėti, kad į apdovanojimų rengimo procesus mes kviečiame įsitraukti visas Lietuvoje veikiančias kino institucijas ir kartu kurti reikšmingiausią Lietuvos kino renginį – sako Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA vadovas Darius Vaitiekūnas.

 

Birželio 4-ąją bus įvertinti pastarųjų metų geriausieji. Pagal organizatorių parengtus apdovanojimų nuostatus gali būti paskelbtos net 22 nominacijos, tačiau Atrankos komisijai įvertinus visus pateiktus filmus, tikslus nominacijų skaičius bus paskelbtas balandžio mėnesio pabaigoje per tradicinius „Sidabrinės gervės“ nominantų pusryčius.

 

Paraiškos teikiamos nuo vasario 2 d. 12:00 val. internetiniame tinklalapyje www.sidabrinegerve.lt iki vasario 28 d. 23:59 val.. Pretenduoti apdovanojimams gali filmai, sukurti laikotarpyje 2020 rugpjūčio 2 d. – 2022 m. gegužės 1 d..

Apdovanojimus organizuoja: Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, Lietuvos kino centras. Partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.