Mėnuo: 2022 vasario

9 lietuvių autorių knygos buvo atrinktos projekte „Knyga+Kinas“ kaip labiausiai kinematografiškos ir galinčios tapti kino filmais. Visos jos bus pristatytos specialiame renginyje Vilniaus knygų mugėje Vasario 25 dieną, 14 val., taip pat bus transliuojamas tiesiogiai internetu. Projektas „Knyga + Kinas“ skatina kino ir literatūros bendradarbiavimą ir vyksta jau trečius metus.

 

Projektui buvo pateiktos 22 knygos, visas jas perskaitė ir labiausiai tinkančias kino scenarijams atrinko projekto „Knyga+Kinas“ komisija, kurią šiemet sudarė kino režisierė ir scenaristė Inesa Kurklietytė (jos filmas pagal knygą „Drugelio širdis“ netrukus pasirodys kino teatruose) rašytoja ir ne vieną kino scenarijų parašiusi Renata Šerelytė (pagal jos scenarijų sukurtas filmas „Lobis“) bei kino prodiuseris Stasys Baltakis.

 

„Kino prodiuserio darbas turėtų būti knygų skaitymas ir bandymas nuspėti, kuri knyga yra geras būsimas filmas, tada čiupti tos knygos teises ir gaminti filmą. Deja tai yra tik didelių šalių arba didelių filmų biudžetų, stambių kompanijų prodiuserio svajonė, todėl šis virš 20 knygų skaitymas buvo didelis iššūkis kartu ir malonumas. Visos mūsų išrinktos knygos skaitėsi kaip būsimi filmai, visos jos įdomios, intriguojančios, susukančios galvą kiton pusėn ir pasėjančios minčių bei jausmų. Dabar tik lieka palinkėti knygoms gero kelio, o Lietuvos kinui daugiau lėšų filmams gaminti“, – savo darbą atrenkant knygas komentavo prodiuseris S.Baltakis, pats prodiusavęs filmą pagal A.Škėmos apysaką „Izaokas“ (rež.Jurgis Matulevičius).

 

Komisijos nariai bendru sutarimu atrinko šias knygas suaugusiems: pirmoji Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Rolando Rastausko prozos knyga „Venecija tiesiogiai“ apie „karantininę“ realybę (leidykla „Apostrofa“), „Baltų lankų“ leidyklos išleistas Dainiaus Vanago šiurpus distopinis romanas „Oderis“, nukeliantis į 2050-uosius, jau kultiniu tapęs Tomo Vaisetos žodingas, daugiasluoksnis, intelektualus idėjų romanas „Ch.“ (taip pat „Baltos lankos“).

 

Į sąrašą pateko ir viena reikšmingiausų XXa. lietuvių knygų – Juozo Urbšio prisiminimų knyga „Lietuva lemtingaisiais 1939–1940 metais. Atsiminimai“. Šios knygos naujausias leidimas papildytas komentarais, mokslinių tyrimų medžiaga, amžininkų atsiminimais, vaizdiniais ir rašytiniais istorijos šaltiniais (leidykla „Briedis“)

 

Viena iš kinematografiškų knygų pripažinta ir kino bei kultūros žurnalistės, komunikacijos profesionalės Dovilės Raustytės debutinė novelių knyga „Tobulų žmonių istorijos“ (leidykla „Alma Littera“), pagal kurią „Knyga+Kinas“ komisija rekomenduoja kurti trumpuosius filmus.

 

Taip pat jau antrą kartą į labiausiai kinematografiškų knygų sąrašą įtraukiama Juozo Gaižausko knyga „Tigras, glostantis pėdas“ (leidykla

„Alma Littera“): pernai „Knyga+Kinas“ sąraše atsidūrė J.Gaižausko knyga „Dievas su šlepetėmis“.

 

Sąraše puikuojasi ir knyga paaugliams – Tomo Mitkaus ir Raimondos Steiblytės grafinis romanas „Karo aviatoriai“, pasakojantis apie pirmuosius Lietuvos aviatorius (leidykla „Studio Mitkus“).

 

„Knyga+Kinas“ sąraše atsidūrė ir 6-9 metų vaikams skirta „Betė ir skraidanti gimtadienio dovana“, kurią sukūrė rašytojas Marius Marcinkevičius bei poetė Vitalija Maksvytė (leidykla „Alma Littera“) – knyga lavina humoro jausmą, skatina meilę gyvūnams ir atsakingą elgesį su jais.

 

„Berniukas, kuris matė tamsoje“ – tai Rasos Bugavičiūtės-Pece tikra istorija paremtas skaudžiai atviras pasakojimas apie vaiką, gimusį neregių šeimoje (leidykla „Odilė“). Ši knyga yra skirta visai šeimai.

 

2021 metais išleistos knygos buvo renkamos atsižvelgiant į jų kinematografiškumą ir galimą  pritaikymą kino filmų scenarijams.

 

Renginį jau trečius metus organizuoja: VŠĮ „Fralita Films“ kartu su Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, Lietuvos leidėjų asociacija, Vilniaus kino biuru ir ES programos „Kūrybiška Europa“ biuru Lietuvoje. Projekto rėmėjai – gerakakava.lt bei patogupirkti.lt

 

Kaip ir kasmet AVAKA kviečia teikti audiovizualinių kūrinių registracijas, reikalingas kompensacinio atlyginimo už atgaminimą asmeniniais tikslais 2021 m. paskirstymui. Kūrinių (filmai, serialai, laidos, vaizdo klipai) registracijas teikia prodiuseriai/teisių turėtojai.

 

AUDIOVIZUALINIAI KŪRINIAI TURI BŪTI UŽREGISTRUOTI:
1. Pateikiant AVAKA AV KURINIO REGISTRACIJOS KORTELĘ.
2. Arba pateikiant kūrinio registraciją elektroninėje AVAKA savitarnos sistemoje. Prisijungimai suteikiami pasirašius AVAKA savitarnos sutartį.

 

TERMINAI:
Registracijas kviečiame teikti iki 2022 m. kovo 15 d.
Paskirstymas bus atliktas iki 2022 m. liepos 29 d.

 

SVARBU:
Raginame nepraleisti registracijos termino, kadangi nespėjus užregistruoti kūrinių, atlyginimas už 2021 m. galės būti išmokėtas tik pateikus registracijas, kito paskirstymo metu.

Pateiktos registracijos taip pat galios 2021 m. paskirstyme už audiovizualinių kūrinių retransliavimą kabelinių operatorių tinklais.

 

KONTAKTAI:

Registracijos
Telefonu: +370 687 69 230

El. paštu: klausimai dėl registracijos: inga@avaka.lt

 

Narystė, sutartys bei kiti klausimai

El. paštu: justina@avaka.lt

Telefonu +370 620 52 877

Kinas yra viena iš galingiausių priemonių perteikti aktualias istorijas, panardinti žiūrovus į (ne)pažįstamus mus supančių žmonių pasakojimus. Didelio kino gerbėjų susidomėjimo sulaukęs sausį startavęs trumpųjų filmų ciklas „Kai susitinka istorijos” kviečia reflektuoti apie mus supančią aplinką ir joje vykstančius migracijos procesus. Vakar, vasario 13 d., LRT mediatekoje pristatyta antroji trumpametražių filmų programa, kuri žiūrovams bus nemokamai prieinama iki kovo 12 d.

 

Antroje ciklo „Kai susitinka istorijos” programoje penki trumpametražiai filmai nukelia žiūrovus į migruojančias keliones, kuriose regime pirmuosius žingsnius svetimoje šalyje ir naujas akistatas, kurios laužo mūsų pačių stereoptipus ir įsitikinimus. Programos filmai įvertinti tarptautiniuose Kanų, Toronto, Gento, Klermono-Ferano kino festivaliuose. Programą parengė lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts”.

 

Švedų režisieriaus Ottó Bánovits eksperimentinis filmas „Tamsi Kamera” optinės kameros pagalba nukelia žiūrovus į 2015-ųjų vasarą ir šokiruojančią tragediją. 2019-ais metais „Oskaru” nominuotas trumpametražis filmas „Balta akis” (rež. Tomer Shushan, Izraelis) pasakoja apie naktiniame skersgatvyje įvykusį kivirčą dėl dviračio, greitai virstantį į susivėlusį moralinių klausimų tinklą, kurį, pasirodo, toli gražu nėra taip lengva išspręsti.

 

Nyderlandų juostoje „Importas” (rež. Ena Sendijarevic) pasakojama jaudinanti istorija apie jauną šeimą, kuriančią savo gyvenimą svečioje šalyje. Su ironija ir subtiliu humoro jausmu vaizduojama šeimos narių kasdienybė mums primena apie mažus kasdienybės laimėjimus ir nesėkmes. Rumunų režisierės Luiza Cocora filmas „Jei tai ne meilė” pakviečia mus į vestuvinę fotosesiją, kurioje greitai suprantame jos tikslą – įamžinti laimingiausią dieną gyvenime.  ​​Paskutiniajame programos filme – dokumentinėje juostoje „Biotopas” (rež. Paul Scholten, Vokietija) Miuncheno priemiesčio gyvenimą sudrumsčia kaimynystėje statomas pabėgėlių centras, kurio atsiradimas priverčia permąstyti savo įsitikinimus. 

 

Trumpametražių filmų programų ciklas „Kai susitinka istorijos” –  tai viena iš menų agentūros „Artscape” kartu su partneriais „Lithuanian Shorts”, „Diversity development group”, „NARA” įgyvendinamo projekto „Kai susitinka istorijos” veiklų.  Šis projektas skirtas skatinti visuomenės toleranciją migruojančių ekonomines ir socialines problemas patiriančių šalių piliečių atžvilgiu, įgyvendinant inovatyvias menines priemones ir viešinimo kampaniją Lietuvoje.

Programos filmus galima nemokamai žiūrėti vasario 13 –  kovo 12 d.  LRT mediatekoje.

(https://www.lrt.lt/mediateka/video/kai-susitinka-istorijos) Filmų sąrašas bus atnaujinamas kas mėnesį. Daugiau informacijos: www.artscape.lt

Projektas finansuojamas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo lėšomis bei Socialinės apsaugos darbo ministerijos.

Kaip ir pati meilė, filmai apie ją būna visokie, vieni – rožiniai ir kiek cukruoti, o kiti apie meilę ir jos išraiškas kalba dramatiškai ir be užuolankų. Tarptautiniuose festivaliuose apdovanota ir neseniai Lietuvos didžiuosius ekranus apkeliavusi režisieriaus Andriaus Blaževičiaus įtempta meilės drama „Bėgikė“ vasario 14–ąją atkeliauja į namų kino ekranus – filmas pradedamas rodyti „ŽMONĖS Cinema“ platformoje.

 

„Manau, šiame filme daug žmonių atpažins save, atras bent dalelę savęs. Nes santykiuose ir žodyje „meilė“ telpa viskas – nuo paprasčiausių, net paviršutiniškų dalykų, iki tokių didžiulių dramų, kurias filme išgyvena pagrindinė herojė Marija. Juk mus, žmones, galiausiai jungia gana panašūs patyrimai, tad jei kol kas neteko patirti to, ką išgyvena ji, gali būti, kad šios patirtys kitomis formomis dar laukia“, – svarsto pagrindinę veikėją įkūnijusi aktorė Žygimantė Elena Jakštaitė, už ši vaidmenį pelniusi prestižinį „European Shooting Stars 2021“ apdovanojimą.

 

„Kuo daugiau ašarų, tuo daugiau meilės“, – šypsosi meilės kančių draskomos pagrindinės filmo herojės tėvą vaidinantis aktorius Vytautas Kaniušonis. „Šis filmas parodo, kiek visko savyje talpina meilė, tai ne vien palaimos būsena, joje yra visko – ir džiaugsmo, ir skausmo, joje galima rasti didžiulių kontrastų. Be ašarų meilė neapsieina.“

 

„Pagrindinė veikėja visą laiką bėga, ieško mylimojo. Kai žmogus kažko šitaip smarkiai ieško, lengvai gali nutikti taip, kad akys temato vien tai, ką nori matyti, ko tikisi, o viskas aplink tarsi pradingsta. Didelis išsikeltas tikslas visuomet kelia viltis, lūkesčius ir tuo pat metu atima laisvę, atvirumą pojūčiams. Herojė neva viską daro dėl kito – mylimo žmogaus, bet šis tikslas tampa svarbesnis už jos gyvenimą, kurį ji visiškai pameta iš rankų“, – sako Marijos mamą vaidinanti Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė aktorė Viktorija Kuodytė.

 

Pasak herojės mylimąjį įkūnijusio aktoriaus Mariaus Repšio, filmas „Bėgikė“ yra apie pasiaukojimą, meilę ir apie kitą medalio pusę. „Jei gyvenime sutikčiau tokią paskui savo vaikiną bėgančią Mariją, ją labai palaikyčiau ir pagirčiau. Tačiau kartais būna „bet“ – tam tikrais atvejais, kai žmogus nesupranta, kas su juo vyksta, jį reikia palikti vieną – tik tuomet jis susivokia. Bet gal čia ir ne tas atvejis“, – svarsto M. Repšys.

 

1. Blaževičiaus filmas „Bėgikė“ – trilerį primenanti meilės drama. Pagrindinė herojė Marija nubunda namie su prakirsta lūpa, jos ranka nutirpusi. Kažkur dingęs ir jos vaikinas Vytas, jo „Facebook“ profilyje – jokių naujų įrašų. Tai jau nebe pirmas kartas, kai Marija atsiduria šioje situacijoje ir tai vėl gali blogai pasibaigti, tad ji privalo kuo greičiau surasti Vytą. Ji pasileidžia bėgti ir prasideda parą – nuo ryto iki ryto – trunkanti žadą atimanti Marijos laisvės ir pasiaukojimo drama. Apsišarvavusi meile ir kantrybe, ji blaškosi po miestą, sekdama pabiromis užuominomis apie tai, kur yra Vytas. O aplink verda gyvenimas – pro šalį grėsmingai žygiuoja kariuomenė, troleibusuose ir vakarėliuose vyksta savi reikalai, o mama klausinėja „ką šiandien valgei?“.

 

Rygos festivalyje „Bėgikė“ gavo geriausio filmo apdovanojimą, Taline buvo pripažinta geriausiu Baltijos šalių filmu, o dar iki tarptautinės premjeros už vaidmenį šiame filme Ž. E. Jakštaitė pateko tarp 10–ies daugiausiai žadančių Europos kino aktorių. Šios programos metu buvo pastebėti ir tokie žinomi aktoriai kaip Danielis Craigas, Rachel Weisz, Carey Mulligan. Dingusį pagrindinės herojės vaikiną Vytą vaidinantis Marius Repšys yra „Auksinio scenos kryžiaus“ ir „Sidabrinės gervės“ laureatas, už vaidmenį pirmajame A. Blaževičiaus filme „Šventasis“ Lietuvių kino akademijos įvertintas kaip geriausias metų aktorius.

 

Filme „Bėgikė“ taip pat vaidina Klaipėdos jaunimo teatro aktorė Laima Akstinaitė, Vytautas Kaniušonis („Lošėjas“), Valentinas Krulikovskis („Šventasis“), Viktorija Kuodytė, ir kt. Filmo scenarijaus autoriai: Andrius Blaževičius, Marija Kavtaradzė ir Teklė Kavtaradzė, prodiuserė: Marija Razgutė („M–Films“), koprodiuseriai iš Čekijos: Vratislav Šlajer ir Jakub Košťál („Bionaut“). Filmą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras.