Mėnuo: 2022 sausio

„Youngblood“ kino mokykla pradeda naują projektą – tinklalaidę „Pokalbiai apie lietuvišką kiną“. Kas mėnesį išeinančiuose epizoduose studentai kalbins žinomus kino kūrėjus ir profesionalus, kurie dalinsis savo patirtimi, kūrybos ypatumais ir keliu pripažinimo link.

 

„Jau kurdami pirmą „Youngblood“ tinklalaidės epizodą su Vytautu Katkumi, įtraukėme ir studentus, norėdami, kad jie būtų šių laidų dalimi. Man visada įdomu kaip mąsto, žiūri filmus žmonės su kitokia patirtimi, gimę kitu laiku nei mes. Labai laukiu naujų tinklalaidžių, kurių vairą perima studentai. Aš pati žinau, kad turiu ko iš jų pasimokyti – atviro žvilgsnio į pasaulį, drąsos dalintis savo patyrimais“, – kalbėjo viena iš projekto iniciatorių ir mokyklos dėstytojų režisierė Marija Kavtaradzė.

 

„Youngblood“ mokyklos įkūrėjai šalia vedamų režisūros, vaidybos, scenarijaus rašymo kursų nori duoti balsą paaugliams ir galimybę klausti jiems rūpimų klausimų bei plėsti žinias apie kino profesijas ir lietuvių kino industriją.

 

Pirmoje laidoje režisūros antro kurso studentė Barbora Balčiūtė šnekasi su kino ir muzikinių klipų režisieriumi Sauliumi Baradinsku. Paskutinis jo trumpametražis darbas „Techno, mama“ (2021) buvo pristatytas Venecijos kino festivalyje ir Europos šalių kino forume „Scanorama“ išrinktas geriausiu filmu Baltijos šalyse.  Režisierius kūrė klipus grupėms „Deeper Upper“, „The Roop“, „Antikvariniai Kašpirovskio Dantys“ ir „Low Roar“.

 

„Jei kalbant apskritai apie tinklalaides, ypatingai lietuviškas, manau, kad joms trūksta šiokios tokios įvairovės, kurios studentai ar jaunimas ir bando atnešti publikai. Taip pat kalbindami žmones, dirbančius kino industrijoje, studentai gali įgyti nemažai patirties ir tai panaudoti savo ateities siekiams ir svajonėms bei įveikti savo baimes ir parodyti jaunatvišką profesionalumą. Man pačiai ši tinklalaidė atnešė labai daug įsimintinų potyrių. Apmąstyti klausimus bei išmokti suprasti ir išklausyti svečią buvo nemažas išbandymas. Tačiau sunkiausia buvo išdrįsti ir nebijoti užmegzti draugišką kontaktą su prieš tave esančiu, didelę patirtį turinčiu asmeniu. Man labai pasisekė kalbinti S. Baradinską – patį nuoširdžiausią žmogų su didžiausia šypsena. Jis nesivaržydamas su malonumu atsakinėjo į mano klausimus ir visas juntamas jaudulys išgaravo. Tikiu, kad tinklalaidė tikrai reikalinga kiekvienam, norinčiam dar labiau suartėti su lietuvišku kinu, pažinti trumpametražių filmų kūrimo užkulisius ir visus iššūkius, kuriuos reikia pereiti norint patekti į kino industriją“, – apie tinklalaidės būtinumą ir savo patirtį sakė B. Balčiūtė.

 

Kituose epizoduose studentai kalbins Mariją Kavtaradzę ir Ugnę Šiaučiūnaitę, kurios papasakos apie aktorių atrankas, bei dokumentinio kino kūrėją Mariją Stonytę. „Youngblood“ tinklalaidę galima klausytis „Spotify“ platformoje.

 

.

 

Kaip kine nušviečiamos socialinės temos? Kokį poveikį visuomenei daro sociokultūrinių procesų vaizdavimas kine? „Lithuanian shorts“ ir Menų agentūra „Artscape“ kviečia į dviejų dalių susitikimą – diskusiją „Kinas: pasakoja apie socialinę realybę ar ir ją kuria?“ ir trumpametražių filmų peržiūrą – kuriame bus ieškoma atsakymų į šiuos bei daugelį kitų klausimų.

 

Kasdien auganti kino sritis visuomenėje dažnai yra suprantama kaip pramogų pasaulio dalis arba kaip galimybė greit pabėgti nuo skausmingų visuomenės realijų. Klausimas apie kino vaidmenį socialinės realybės kūrime visada buvo prieštaringas kino plotmėje. Kinas pasakoja istorijas, atskleidžia tapatybes, išryškina tam tikrus elementus, svarbius istorijos objektui arba kuriančiam menininkui.

 

Diskusijos pašnekovai – migracijos sociologė ir tyrimų vadovė Giedrė Blažytė (Diversity Development Group), kino prodiuserė Viktorija Cook (InScript), dokumentinių garso pasakojimų prodiuserė ir redaktorė Martyna Šulskutė (NARA) ir į Lietuvą gyventi iš Sirijos atvykusi edukatorė Farah Mohammed („Artscape”) ­– pasitelkę savo patirtis ir unikalias perspektyvas mėgins atsakyti į klausimą Ar kinas tik nupasakoja socialinę realybę ar ir prisideda prie jos kūrimo? Diskusiją moderuos vystomosios komunikacijos koordinatorė Menų agentūroje „Artscape“ Aušra Raulušonytė.

 

Antroje renginio dalyje diskusijos nariai bei žiūrovai bus kviečiami į trumpametražių filmų programos „Kai susitinka istorijos I“ peržiūrą. Apie socialines temas, migruojančius gyvenimus kalbantys filmai geba ne tik aktualiai reflektuoti visuomenės pokyčius ir problemas, bet ir įkvėpti mus pamatyti šiuos procesus naujomis akimis. Programa įvertinta tarptautiniuose Kanų, Roterdamo, Sarajevo, „Vision du Reel“ festivaliuose. Penkių trumpųjų filmų programa – tik viena iš visuomenės toleranciją skatinančio projekto „Kai susitinka istorijos“ numatomo filmų programų ciklo dalis.

 

„Kai susitinka istorijos“ – projektas, skirtas skatinti visuomenės toleranciją socialinius, politinius ir ekonominius iššūkius patiriančių šalių piliečių atžvilgiu, įgyvendinant inovatyvias menines priemones ir komunikaciją. Projektą vykdo Menų agentūra „Artscape“, kartu su partneriais „Diversity Development Group“, „NARA“, „Lithuanian shorts“. Partneriai vykdo kompleksines veiklas, prisidedančias prie plataus masto kultūrų įvairovės skatinimo, lygybės suvokimo, tarpkultūrinės sąveikos didinimo bei atviros visuomenės kūrimo ir tokiu būdu padeda įgyvendinti užsieniečių integraciją į visuomenę.

 

Renginys vyks sausio 25 d., antradienį, 16 val., Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Renginio aprašą, diskusijos dalyvių pristatymą bei registracijos anketą galite rasti „Artscape“ Facebook puslapyje (https://www.facebook.com/events/355108126445812). Daugiau informacijos www.artscape.lt, www.lithuanianshorts.com puslapiuose. Projektą remia Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas.

 

 

Sekmadienio vakarą apdovanojimų ceremonijos metu tarptautinė žiuri paskelbė geriausius 15–ojo Vilniaus trumpųjų filmų festivalio filmus. Konkursinėse programose šiemet varžėsi 39 kūriniai iš Lietuvos ir viso pasaulio. Paskelbus nugalėtojus, festivalis tęsiasi iki sausio 18 d., o jį papildo specialioji nugalėtojų programa, kurią bus galima pamatyti „Skalvijos“ ir „Pasakos“ kino teatruose Vilniuje.

 

„Grand Prix“ apdovanojimą pelnė Olgos Lucovnicovos dokumentinis trumpasis filmas „Dėdė Tudoras“ (Belgija, Vengrija, Portugalija, Moldova). Šioje istorijoje po 20–ies metų tylos režisierė sugrįžta į prosenelių namus, kur kadaise išgyveno visam gyvenimui atmintyje įsirėžusią traumą. „Šis filmas mus veda į lėtą kelionę, kurios tikslas atsiskleidžia ne iškart. Režisierė žavi ir stebina drąsiu ir nuoširdžiu būdu, kuriuo ji susiduria su savo demonais. Kurdama vaizdines metaforas, ji pasitelkia kino galią tam, kad perteiktų dalykus, kuriuos ne visuomet įmanoma išreikšti vien žodžiais“, – įteikdami pagrindinį festivalio apdovanojimą sakė žiuri nariai.

 

Geriausiu tarptautinės konkursinės programos filmu tapo režisieriaus Sebastiano Mulderio dokumentinis trumpasis filmas „Naya. Miškas turi tūkstantį akių“ (Olandija). Vaizdo kameros jame seka vilkę Naya, kuri iš gimtosios Vokietijos per Nyderlandus keliauja į Belgiją. Ji tampa vis žinomesnė ir matomesnė, kol palaipsniui šis dėmesys jai tampa pavojingas. „Šiame santūriai žavingame filme itin kinematografiškai panaudota jau turima filmuota medžiaga, ji mus įtraukia į kelionę, besimainančią nuo pasakos iki siaubo filmo. O pakeliui keliami klausimai apie dviprasmišką žmogaus santykį su gamta, stebėjimo visuomenę ir sensacijų kupiną žiniasklaidą“, – sakė žiuri.

 

Režisierės Urtės Sabutytės filmas „Apklausa“ (Lietuva) buvo pripažintas geriausiu nacionalinės konkursinės programos filmu. Istorija nukelia į 2000–uosius – jauna prokurorė Aleksandra tiria prekybos žmonėmis bylą, o žiūrovas kartu su ja dalyvauja dviejose apklausose su provokuojančiu įtariamuoju ir teisėsauga nepasitikinčia nukentėjusiąja. „Kinematografiškai įspūdingas filmas atidžiai seka sudėtingoje situacijoje atsidūrusią veikėją – čia persipina asmeninės ir socialinės problemos. Režisierė pademonstruoja tvirtą viziją ir mes tikimės daugiau jos darbų ateityje“, – lietuvės režisierės trumpąjį filmą gyrė žiuri nariai.

 

Specialiojo žiuri paminėjimo šiemet nusipelnė režisierių Victorios Lafaurie ir Hectoro Alboukero vaidybinis filmas „Lu kaimynas“ (Prancūzija) – istorija apie septyniolikmetį Vladimirą ir jo slapčia įsimylėtą kaimynę Lu. Jai nusprendus išsikraustyti pas dešimčia metų vyresnį vaikiną, Vladimiras mėgina nugalėti savo pavydą ir jai padėti. „Filmas pasižymi turtingu pasakojimu ir dideliu dėmesiu detalėms, kurios paprastą filmo premisą pripildo daugybe subtilių sluoksnių. Abu pagrindiniai aktoriai atliko puikius, žavesio ir energijos kupinus vaidmenis“, – sakė žiuri.

 

15–ojo Vilniaus trumpųjų filmų festivalio konkursinių programų filmus stebėjo ir vertino įvairių Prancūzijos, Kanados, Švedijos, Jungtinės Karalystės kino festivalių programų sudarytoja Lucile Bourliaud (Prancūzija), 2020-ųjų festivalio geriausio dokumentinio filmo nugalėtojas, režisierius ir operatorius Karol Lindholm (Lenkija) ir kino kuratorė Mantė Valiūnaitė (Lietuva).

 

Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio filmus žiūrovai iki sausio 18 d. dar gali išvysti kino teatruose Vilniuje ir Klaipėdoje arba „ŽMONĖS Cinema“, „GO3“, „Cgates“, „Skalvijos“ virtualiose namų kino platformose. Informaciją apie filmus ir jų rodymo vietas galima rasti adresu www.filmshorts.lt.

Berlyno kino festivalio metu vyksiančios koprodukcijos mugės rengėjai paskelbė šiemet joje pristatomus projektus, tarp kurių pirmą kartą atsidūrė lietuvių darbas. Iš daugybės pateiktų projektų tarp 34 atrinktųjų pateko būsimasis režisierės Marijos Kavtaradzės filmas darbiniu pavadinimu „Slow“. Vasario 12–16 d. šis projektas bus pristatytas šimtams tarptautinių prodiuserių, pardavimo agentų, platintojų, transliuotojų, finansuotojų ir įvairių fondų atstovams.

 

„Kalbant sporto terminais, galima sakyti, kad pirmą kartą istorijoje lietuviškas projektas pateko į A lygą. Praėjęs ypatingai reiklią, griežtą ir profesionalią atranką, būsimasis Marijos Kavtaradzės filmas atsidūrė tarp geriausiųjų – patekimas į Berlinalės koprodukcijos mugę iškart atkreipia visos kino industrijos žvilgsnius, uždeda kokybės etiketę, kuri atveria duris į tarptautinį finansavimą, festivalius ir platinimą. Čia patekus, apie būsimo filmo platinimo sėkmę galima ne tik teoriškai svajoti, bet jau ir praktiškai apie tai kalbėtis ir derėtis“, – džiaugiasi būsimo filmo prodiuserė Marija Razgutė („M–Films“).

 

Berlinalės koprodukcijos mugei atrinktų projektų geografija labai plati – čia prisistatys filmai iš 32 valstybių, nuo Argentinos, JAV, Australijos iki Irano ir Bangladešo. M. Kavtaradzės būsimas filmas – vienintelis projektas iš Baltijos šalių. Atrinktųjų sąraše atsidūrė ir 2021 m. „Auksinį lokį“ už filmą „Bad Luck Banging or Loony Porn“ pelnęs režisierius Radu Jude, ir daug kitų kine jau pasižymėjusių režisierių.

 

Marijos Kavtaradzės filmo „Slow“ pagrindiniai veikėjai – profesionali šiuolaikinio šokio šokėja Greta ir gestų kalbos vertėjas Dovydas. Jiedu susipažįsta dirbdami socialiniame–meniniame projekte, skirtame negirdinčiųjų paauglių integracijai į visuomenę. Kai jau atrodo, kad draugystė peraugs į romantinius santykius, Dovydas prisipažįsta – nors jis ir jaučia Gretai romantinius jausmus, tačiau yra aseksualus. Pagrindiniai herojai mėgina susikurti savo asmeninį intymumą ir atrasti jiems tinkamą būdą kurti santykius drauge.

 

Filmą „Slow“ numatoma išleisti 2023 metais, pagrindinius vaidmenis jame atliks aktorė, šokėja Greta Grinevičiūtė ir Kęstutis Cicėnas, čia taip pat filmuosis aktorė Rimantė Valiukaitė. Filmo režisierė ir scenarijaus autorė: Marija Kavtaradzė, operatorius: Laurynas Bareiša, dailininkė: Sigita Šimkūnaitė, prodiuserė: Marija Razgutė. Filmo gamybą iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras.

 

„Slow“ – antrasis režisierės Marijos Kavtaradzės pilnametražis darbas. Jos pirmojo filmo „Išgyventi vasarą“ (2018 m.) tarptautinė premjera įvyko Toronto kino festivalyje, o vėliau, pelnęs pripažinimą ir namie, filmas apkeliavo daugybę tarptautinių festivalių, pelnė publikos ir žiuri apdovanojimų, jo rodymo teises įsigijo Italijos, Latvijos, Albanijos, Slovėnijos bei kitų šalių televizijos, taip pat Jungtinės Karalystės ir JAV namų kino platformos.

 

Berlinalės koprodukcijos mugė yra bendradarbiavimo platforma, skirta prodiuseriams, finansuotojams, pardavimo agentams, platintojams, transliuotojams ir fondų atstovams. Joje kasmet kviečiami dalyvauti tarptautinį potencialą turintys perspektyvūs projektai ir dalyviai be projektų, ieškantys, prie ko prisijungti koprodukcijai.