Mėnuo: 2021 gruodžio

Trečius metus organizuojamas projektas „Knyga + Kinas“ – Lietuvos leidyklos kviečiamos teikti lietuvių autorių knygas, kurios ateityje gali tapti kino filmų scenarijais. Atrinktos knygos bus pristatytos renginyje Vilniaus knygų mugės metu (vasario 24-27d.)

 

Lietuvos leidyklos gali siūlyti 2021-aisiais išleistas knygas, kurios būtų tinkamos ekranizacijai. Pretenduoti gali lietuvių autorių romanai, novelės bei apysakos, skirtos tiek suaugusiems, tiek jaunimui, tiek vaikams. Knygas galima siūlyti iki 2022 m. sausio 10 dienos.

 

„Knyga+kinas“ iniciatyva buvo sumanyta 2019-aisiais, siekiant skatinti didesnį lietuvių rašytojų ir kino režisierių bei prodiuserių bendradarbiavimą. Projekto idėjos autorės prodiuserės Živilės Gallego manymu praėjusių dviejų metų sėkmingi renginiai parodė, kad knygų ir kino ryšys yra natūralus, reikia tik šiek tiek paskatinimo, kad bendradarbiavimas vyktų.

 

Gruodžio pradžioje „Knyga+kinas“ organizatoriai prisidėjo prie seminaro „Knyga+kinas+teisė“ organizavimo, kuriame teorinę dalį aptarė teisininkas Karolis Vaičekauskas, dirbantis advokatų kontoroje „Motieka ir Audzevičius“, o praktine patirtimi dalinosi prodiuseris Stasys Baltakis, kuris pasakojo Antano Škėmos knygos „Izaokas“ kelią iki režisieriaus Jurgio Matulevičiaus filmo „Izaokas“.

 

Kasmet „Knyga+Kinas“ projektui pateikiama apie 25 naujausių lietuvių autorių kūrinių, iš jų profesionalų atrankos komisija išrenka 10 labiausiai tinkamų kino filmų scenarijams, kuriuos renginio metu pristato publikai – režisieriams, prodiuseriams, scenaristams ir kitiems kino industrijos atstovams. Tarp pristatytų projekte knygų jau buvo L.Ever „Neišryškinta juostelė“, R.Sabo „Gaono kodas“, J.Gaižausko „Dievas su šlepetėmis“, S.Šaltenio „Geležiniai gyvatės kiaušiniai“. Kelių jų autoriai sulaukė pasiūlymų kurti scenarijus pagal jų knygas.

 

„Knyga+kinas“ konkursą organizuoja VšĮ „Fralita Films“ kartu su Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, Lietuvos leidėjų asociacija, VŠĮ „Vilniaus kino biuras“. Partneriškai prisideda Kūrybiškos Europos biuras Lietuvoje.

 

 

Leidyklos registuotis gali čia:  registracija

Gruodžio 17 d. įteikti kasmetiniai Lietuvos kinematografininkų sąjungos apdovanojimai už geriausius metų kūrybinius darbus. Jau 22 kartą šiuo apdovanojimu kino profesionalai įvertina ir garsina aktualiausią, meniškai reikšmingiausią savo kolegų LKS narių kūrybą. Šįmet pagrindinį apdovanojimą pelnė režisierius Algimantas Puipa, diplomus – režisierės Giedrė Žickytė ir Inesa Kurklietytė.

 

Pagrindinis Lietuvos kinematografininkų sąjungos apdovanojimas „LuKaS“ – basas angelas su kino kamera – skirtas režisieriui A.Puipai „už kūrybinę kino drasą ir saviironiją filme „Sinefilija“. Apdovanojimų ceremonijoje šį prizą A. Puipai įteikė režisieriaus mokinys, pernai prizu LuKaS už filmą „Izaokas“ apdovanotas režisierius, šiųmetinės žiuri komisijos pirmininkas Jurgis Matulevičius. Sveikindamas režisierių J. Matulevičius sakė: „man didelė garbė įteikti apdovanojimą mylimam mokytojui. Jūsų kūryba įrodo tai, kad kine nėra amžiaus cenzo. Esi jaunas, kol kalbi drąsiai, aktualiai. „Sinefilija“ – jaudinantis filmas, jis turi daug jėgos“. Atsiimdamas apdovanojimą A. Puipa dėkojo kolegoms už tai, kad jie pastebėjo jo kūrybos metamorfozes, sakė, kad turi viltį stebinti ir keistis.

 

Juodoji absurdo komedija „Sinefilija“, supynusi tikrovę, sapnus, filmavimo aikštelėje gimstančias vizijas, sulaukė ir režisieriaus gerbėjų, ir profesionalų, kritikų dėmesio Lietuvoje, bei tarptautiniuose Varšuvos, Talino festivaliuose.

 

Specialus Lietuvos kinematografininkų sąjungos diplomas skirtas režisierei Giedrei Žickytei „už išskirtinį kūrybinį šuolį dokumentiniame filme „Šuolis“. „Nutirpusia širdimi stebiu tavo kūrybinį šuolį. Linkiu išlaikyti šią trajektoriją ir kilti vis aukštyn“, – sveikindamas kolegę su apdovanojimu sakė režisierius, žiuri komisijos narys Audrius Stonys.

 

Daugybę kritikų ir žiūrovų komplimentų pelniusio G. Žickytės „Šuolio“ premjera įvyko tarptautiniame Varšuvos kino festivalyje pernai, filmas apkeliavo kelias dešimtis tarptautinių festivalių, šiuo metu JAV filmas varžosi dėl geriausio dokumentinio filmo „Oskaro“ nominacijos.

 

Antru LKS diplomu „už kūrybinį darbą vystant kiną vaikams filme „Drugelio širdis“ apdovanota režisierė Inesa Kurklietytė. Žiuri narys, kino operatorius Algimantas Mikutėnas pabrėžė: „Visi žinome, kad daryti kiną vaikams yra sunku. Atidžiai žiūrėjau „Drugelio širdį“, visų darbas – režisierės, operatoriaus Viktoro Radzevičiaus bei kitų kūrėjų – puikus“.

 

Kurklietytės filmas, pasakojantis apie drąsą būti kitokiu nei aplinkiniai, nuo rugsėjo mėnesio nuolat rodomas tarptautiniuose vaikams skirto kino festivaliuose, Europos vaikų filmų asociacija (ECFA) įtraukė „Drugelio širdį“ į dešimtuką geriausių praėjusiais metais sukurtų vaikiškų filmų sąrašą, tad filmas tapo pretendentu į pagrindinį šios asociacijos apdovanojimą.

 

Režisierius, Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas Arūnas Matelis, sveikinęs kolegas, sakė, kad kinui metai buvo ypatingai geri, lietuviškas kinas nuolat kviečiamas dalyvauti garbingiausiuose pasaulio festivaliuose, kino žmonės sugebėjo prisitaikyti prie pandemijos iššūkių ir kūryba nesustojo.

 

Pagrindinio LKS prizo skulptūrėlės „LuKaS“ autorius – jaunosios kartos skulptorius Martynas Gaubas. Šis apdovanojimas atnaujintas pernai, jį A. Matelis į kolegų rankas palydėjo žodžiais: „Mes filmuojame žemę, bet visuomet prisimename, kad virš mūsų yra dangus.“

 

Apdovanojimų ceremonija vyko LKS facebook paskyroje, tiesioginės transliacijos metu, ją moderavo apdovanojimų komisijos žiuri narė kino kritikė Rasa Paukštytė.

 

Lietuvos kinematografininkų sąjungos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Šiandien pristatytas režisieriaus Andriaus Lekavičiaus dokumentinio filmo „Kernagis“ plakatas. Kitų metų vasario mėnesį Lietuvos kino žiūrovus pasieksiantis filmas – pirmasis kino pasakojimas apie maestro Vytautą Kernagį. Tokį, kokį visi atsimena. Tokį, kokį mažai kas pažinojo.

 

Nuo maestro išėjimo praėjo trylika metų. Bet, matyt, daug kam atrodo, lyg vakar. Nes vargu ar yra lietuvis, kuris nebūtų girdėjęs jo dainų.

 

„Maestro turbūt buvo net kelių kartų simbolis. Net dabartinis jaunimas, kuris gyvai nėra matęs Vytauto Kernagio, atranda jo dainas. V. Kernagis yra ikoniška figūra, kuri nusipelno kino filmo“, – sako filmo režisierius A. Lekavičius.

 

Prieš trejus metus pasidalinęs idėja leistis į nematytų archyvų apie V. Kernagį paieškas, režisierius prisimena sulaukęs maestro šeimos palaikymo.

 

„Nepaprastai vertinu šeimos pasitikėjimą leisti prisiliesti prie iki šiol viešai niekada nerodytų paties V. Kernagio filmuotų akimirkų. Vaizdai tikrai jautrūs. Net įpratusiai kinematografinei akiai netikėti. Tuo metu, kai leidausi į šią kino kelionę, net neįtariau kokių negirdėtų dalykų sužinosiu apie mums visiems, atrodė, be proto gerai pažįstamą artistą. Kad kitaip pamatysiu be galo įdomų ir platų visomis prasmėmis Kernagio pasaulį“, – prisimena A. Lekavičius.

 

 

 Filmas „Kernagis“ – tai vieno garsiausių visų laikų Lietuvos artistų išpažintis ir visos jo kartos dienoraštis. Filme iš paties maestro bei jo bičiulių video kamera nufilmuotų kadrų ir pokalbių, niekada neskelbtų kino archyvų, koncertų ir garsių šou už kadro likusios medžiagos konstruojamas nematytas V. Kernagio portretas.

 

Filmas žiūrovus ves per sėkmingą didžiosios scenos laikotarpį tarp 1982-2007 m., kai visos Lietuvos akys ir kameros buvo nukreiptos į Kernagį.

 

Pasak A. Lekavičiaus jis stengėsi V. Kernagio istoriją papasakoti laikotarpio, kuriuo jis gyveno, vaizdais. Ypač vertingi šiam kino pasakojimui tapo paties V. Kernagio užfiksuoti kadrai, kai kamera buvo jo rankose.

 

„Visas aplinkinis pasaulis galvojo, kad jį pažįsta ir supranta. Bet mažai kam, išskyrus šeimą ir labai artimus draugus, kurių nebuvo daug – jis atskleidė tikrąjį save. Maestro buvo įsitikinęs, kad artistas visada turi likti kažkiek paslaptingas. Toks jis iki pat savo išėjimo ir liko. Todėl šiandien, matyt, vienintelė galimybė jį pažinti ir pažvelgti į jį jo paties akimis. Kad dar kartą įsitikintume – nepakeičiamų yra“, – sako filmo režisierius.

 

Filmas „Kernagis“ Lietuvos kino teatro žiūrovus pasieks kitų metų vasario mėnesį.

Filmą prodiusavo: VšĮ „360 laipsnių filmai“ ir VšĮ „Vytauto Kernagio fondas“

Filmo gamybą finansavo: Lietuvos kino centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Asociacija LATGA.

Filmo rėmėjai: Filmo platintojas Lietuvoje – PASAKA distribution.

Režisierės Inesos Kurklietytės filmas „Drugelio širdis“ atrinktas tarp 11 geriausių Europos jaunajai auditorijai skirtų filmų ir pretenduoja gauti Europos vaikų filmų asociacijos (European Children‘s Film associacion, ECFA) geriausio filmo apdovanojimą „ECFA Award“.

 

Šis apdovanojimas – vienintelis toks Europoje, skirtas kokybiškiems vaikų ir jaunimo filmams, juo siekiama atkreipti dėmesį į jaunosios auditorijos turinį. Geriausią europietišką vaikams skirtą filmą išrinks profesionalai, Europos vaikų ir jaunimo filmų asociacijos nariai, o nugalėtojas bus paskelbtas 2022 metų vasarį, Tarptautinio Berlyno kino festivalio metu.

 

 „Drugelio širdis“ į šį prestižinį sąrašą pateko, kai laimėjo ECFA geriausio filmo titulą Belgijoje vykusiame „Filem‘ON“ festivalyje.  

 

„Būti šiame geriausių filmų vaikams ir jaunimui sąraše yra didžiulis įvertinimas visai „Drugelio širdies“ kūrybinei komandai ir visiems prisidėjusiems prie filmo gamybos. Labai džiaugiamės dėl tokio įvertinimo! Filmas nepalieka abejingų visur, kur rodomas, todėl labai laukiame, kuomet galėsime parodyti berniuko Juozapo istoriją svarbiausiam – Lietuvos žiūrovui“, – sako filmo prodiuserė Živilė Gallego iš kompanijos „Fralita Films“.

 

„Drugelio širdis“ jau parodytas „Schlingel“, Miunsterio bei Švabijos Gmiundo festivaliuose Vokietijoje, „Cinekid“ Nyderlanduose, Oulu festivalyje Suomijoje. Filmas taip pat pakviestas į dešimtį vaikų ir Jaunimo festivalių visame pasaulyje 2022-aisias.

 

Ypatingą berniuką Juozapą vaidina Elijas Malinauskas, jo draugę, drąsią mergaitę Rugilę –  Vilnė Konstancija Abukevičiūtė, berniukų kompanijos bosą Beną –  Mindaugas Balabonas. Filme taip pat vaidina aktoriai Eglė Jackaitė, Lukas Petrauskas, Gabrielia Kuodytė, Toma Vaškevičiūtė, Marius Repšys, Gabija Jaraminaitė, Julius Žalakevičius, Sonata Visockaitė, Violeta Mičiulienė bei kiti. Juostą nufilmavo operatorius Viktoras Radzevičius. Scenarijaus autorės – Modesta Jurgaitytė bei Inesa Kurklietytė.

 

Lietuvoje „Drugelio širdį“ jaunajai publikai planuojama parodyti 2022-aisias.

 

Filmą kūrė prodiuserinė kompanija „Fralita Films“, filmo platinimu Lietuvoje rūpinasi kompanija „Acme Film“. Filmą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras, Kūrybiškos Europos Media programa ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.