Mėnuo: 2021 lapkričio

Sekmadienio vakarą Europos šalių kino forumas „Scanorama“ pakvietė į iškilmingą festivalio uždarymo ceremoniją, kurios metu buvo paskelbti tarptautinės konkursinės trumpametražių filmų programos „Naujasis Baltijos kinas“ laureatai ir įvyko nacionalinė režisierės Marijos Stonytės debiutinio dokumentinio filmo „Švelnūs kariai“ premjera. Lapkrčio 15 –21 dienomis dalis festivalio programos filmų persikels į namų kino platformą kinas.scanorama.lt.         

 

„Šiais metais „Scanorama“ išsikėlė tikslą grįžti į tikruosius savo namus ir susigrąžinti buvusias saugias profesinio bei žmogiško bendravimo teritorijas. Mums pavyko – turtinga festivalio programa buvo pristatyta šalies kino teatruose, o filmų kūrėjai sulaukė deramos pagarbos ir žiūrovų dėmesio. Džiaugiuosi, kad festivalį tradiciškai užversime lietuvių režisieriaus kūriniu ir geriausiu tarptautinės konkursinės trumpametražių filmų programos „Naujasis Baltijos kinas“ filmu. Šiais metais uždarymo programa kaip niekada jaunatviška ir simboliškai liudijanti naujojo lietuvių kino gyvybingumą. Debiutuojanti režisierė Marija Stonytė du kartus nuskynė „Naujojo Baltijos kino“ laurus ir grįžo į „Scanoramą“ kaip brandi, savitą balsą turinti dokumentinio kino kūrėja“, – teigė festivalio įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.

 

Konkursinės trumpametražių filmų programos „Naujasis Baltijos kinas“ nugalėtojai: prieštaringų jausmų šokis ir poetiškos sapno būsenos

 

Iškilmingos uždarymo ceremonijos metu tradiciškai buvo paskelbti ir tarptautinės konkursinės trumpametražių filmų programos „Naujasis Baltijos kinas“ laureatai. Šiais metais programoje dalyvavo 19 filmų iš 9 Baltijos jūros regiono šalių: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Danijos, Švedijos, Suomijos, Vokietijos ir Rusijos. Nugalėtojai pretendavo į 5000 eurų piniginį prizą geriausiam visos programos filmui (įsteigė Europos šalių kino forumas „Scanorama“) ir 3000 eurų piniginį prizą geriausiam lietuvių režisieriaus filmui (įsteigė Lietuvos kino centras).

 

Šiais metais „Naujojo Baltijos kino“ žiuri vadovavo vienos svarbiausių Skandinavijos kino mugių „New Nordic Films“ vadovė Gyda Velvin Myklebust (Norvegija). Jai talkino kino kritikė, Kanų ir Venecijos kino festivalių trumpametražių filmų programų sudarytoja ir kino žurnalistė Nanako Tsukidate (Prancūzija, Japonija) ir kino režisierė bei prodiuserė Alina Gorlova (Ukraina), festivalyje pristačiusi ir savo filmą „Ši liūtis niekada nesibaigs“ (2021).

 

Geriausiu programos „Naujasis Baltijos kinas“ trumpametražiu filmu buvo paskelbta Sauliaus Baradinsko juosta „Techno, mama“ (2021). „Apdovanojimas įteiktas filmui, kuriame kamera talentingai ir meistriškai atskleidžia veikėjų emocinius impulsus, tikroviškai parodo, kaip neapykanta žaloja žmogų. Nuolatinis meilės ir smurto persipynimas sukuria šokį, kuris įsuka filmo „Techno, mama“ herojus“, – teigė žiuri pirmininkė Gyda Velvin Myklebust.

 

Geriausio lietuviško trumpametražio filmo titulas atiteko Andriaus Žemaičio juostai „Alizava“ (2021). Pasak žiuri pirmininkės, tai poetiškas filmas, perkeliantis į sapno būseną, kurioje cikliškai atsikartoja įvykiai, laikas sustoja it grįžta atgal. Apdovanojimas jam įteikiamas už meistrišką darbą su kompozicija ir mizanscenomis, unikalią režisieriaus stilistiką bei drąsą laikantis savo vizijos.

 

Karo lauko ir kasdienybės kovos

 

Režisierė Marija Stonytė, du kartus tapusi konkursinės trumpametražių filmų programos „Naujasis Baltijos kinas“ laureate, kviečia iš netikėtos perspektyvos pažvelgti į karo reiškinį jo tikrojoje teritorijoje ir kasdieniame gyvenime. Pagrindinės filmo veikėjos, trys merginos iš skirtingų Lietuvos miestų, nusprendžia tapti pradinės karo tarnybos savanorėmis. Devynis mėnesius joms tenka treniruotis ir gyventi izoliuotoje karo bazėje su keliais šimtais vyrų. Triesto ir Guangdžou kino festivaliuose pristatytoje juostoje režisierė klausia, kuo jos taps, kai romantika ir jaunatviškas maksimalizmas išblės. Merginų akistata su savimi atskleis, kad realybė taip pat primena karą, o tikroji kova vyksta jų viduje.

 

Šiais metais Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyko lapkričio 4–14 dienomis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Lapkričio 15–16 dienomis vyks festivalio filmų pakartotiniai seansai. Lapkrčio 15 –21 dienomis dalis festivalio programos filmų persikels į namų kino platformą kinas.scanorama.lt.      

 

Penktadienio vakarą sostinės kino centre „Forum Cinemas Vingis“, Europos šalių kino forumo „Scanorama“ metu, įvyko Algimanto Puipos filmo „Sinefilija“ nacionalinė premjera. Pamatyti naujausios režieriaus kino juostos, raudonu kilimu žengė žinomos kino ir pramogų pasaulio žvaigždės bei  kiti garbūs svečiai.

 

Ant raudonojo kilimo buvo galima sutikti „Sinefilijoje“ vaidinančias kino žvaigždes – Vytautą Kaniušonį, Vytautą Anužį bei pagrindinius vaidmenis atlikusius jaunuosius aktorius – Vestą Šumilovaitę – Tertelienę ir Luką Malinauską. Į renginį atvyko ir kviestiniai svečiai renginių vedėjas  Dainius Martinaitis, aktoriai  – Monika Bičiūnaitė, Nijolė Narmontaitė, Andrius Paulavičius, Saulius Kizas, režisieriai – Mykolas Vildžiūnas, radijo ir televizijos laidų vedėja Livija Gradauskienė su vyru televizijos prodiuseriu Marijumi Gradausku, Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, Kultūros ministerijos kancleris Rolanas Kvietkauskas, televizijos laidų vedėja  Aistė Stonytė, legendinis kino operatorius  Algimantas Mikutėnas su žaviąja savo antrąja puse, aktore – Gražina Baikštyte, filmo prodiuserė Ulijana Kim su vyru, režisieriumi Kristijonu Vildžiūnu, festivalio „Kino pavasaris“ įkūrėja Vida Ramaškienė ir kt.

 

Premjeros svečiai turėjo progą pamatyti jaunatvišką, provokuojantį, ekstremalų, dinamišką, kupiną aštrių dialogų, humoro, netikėtų situacijų režisieriaus braižą. Tikrieji sinefilai galėjo nesunkiai atpažinti detales iš pasaulinio garso režisierių R. Polianskio, L. von Triero, Dž. Džarmušo filmų, kuriems režisierius jaučia dideles simpatijas.

 

Vakaro šeimininkas Algimantas Puipa, išvydęs gausų būrį svečių, neslėpė jaudulio. „Jaučiu palengvėjimą. Kartu su filmavimo komanda padarėme didžiulį darbą. „Sinefilija“ atnešė didžiulių iššūkių. Kiekvienas kūrybinės grupės narys stengėsi įnešti naujų idėjų, naujų minčių. Visiems, kas buvo su manimi jaučiu didžiulį dėkingumą“,  – savo mintimis dalijosi režisierius.

 

Juodoji komedija „Sinefilija“ pasakos devynias tarpusavyje susijusias istorijas. Jų centre jaunas aktorius Rolandas, laviruojantis ties absurdo riba, į kurią vaikiną įtraukia netikėtos pažintys.  Atsitiktinis susitikimas su „pačiuožusiais“ Teodoru  ir Gabija įsuka Rolandą į „stogą raunančių“ įvykių sūkurį iš kurių išeiti nebeįmanoma.

 

Filme „Sinefilija“ taip pat vaidina: Juozas Budraitis, Valentinas Masalskis, Kostas Smoriginas. Filmo prodiuserė Ulijana Kim.

 

Kino juostą, į kurią režisierius sudėjo 40 – ties metų darbo kine patirtį, žiūrovai galės pamatyti didžiuosiuose ekranuose nuo gruodžio 3 dienos.

 

 

 

 

Lapkričio 25 d. „Skalvijos“ kino centre startuos Jono Meko filmų programa, pristatysianti lietuvių poeto, filmų kūrėjo, kino kritiko bei institucijų kūrėjo indėlį į avangardinio kino bei meno istoriją. Tai – itin reta proga išvysti tokią plačią Meko filmų panoramą. Artėjant 2022-iesiems, menininko 100-osioms gimimo metinėms, programa taps simboline įžanga į Jono Meko metus.

 

„24 užrašai per sekundę. Jonas Mekas ir jo aplinka“ – beveik dviejų savaičių trukmės programa, kurioje kino meno gerbėjai išvys avangardinio kino klasika jau tapusius ir kiek mažiau žinomus Meko kūrinius. Programą papildys ir kitų kino kūrėjų darbai, dokumentuojantys Niujorko avangardo sceną bei Meko vaidmenį joje. Kuratoriai kinotyrininkas Lukas Brašiškis ir meno istorikė Inesa Brašiškė atrinko filmus, taikliai užčiuopiančius kertines Meko kūrybinio palikimo ašis.  

 

„Sudarydami programą darsyk įsitikinome, koks nepaprastai turtingas yra Meko kūrybinis palikimas. Keturių filmų programų pavadinimai – „Prisiminimų pasakojimas šviesa“, „Niujorko avangardas Jono Meko filmuose“, „Kino flâneur: dainos apie pasaulio miestus“ bei „Meko tinklai“ –  nurodo į jo kūryboje ryškėjančius teminius branduolius bei atskleidžia jo filmus įkvėpusių kontekstų įvairialypiškumą. Vienas pagrindinių mūsų tikslų, sudarant šią programą, buvo didžiąją dalį filmų parodyti originaliu – 16mm juostos – formatu. Džiaugiamės, jog šiame projekte mus supo Meko kūrybai neabejingi žmonės, projekto koordinatorius Kristijonas Gukauskas, „Skalvijos“ kino centro komanda ir Lietuvos kino centro kolektyvas“, – mintimis dalijosi kuratoriai Inesa Brašiškė ir Lukas Brašiškis.

 

Avangardinio kino krikštatėviu vadinamas menininkas plačiajai auditorijai bene labiausiai žinomas savo dienoraštiniu kinu. Programoje išvysime Meko filmus, kuriuose lietuvių menininkas reflektuoja savo vingiuotą gyvenimą Niujorko pulsu. Filmuose „Voldenas (dienoraščiai, užrašai, eskizai)“ (1969) ir „Judėdamas pirmyn aš retkarčiais pastebėdavau grožį“ (2000) Meko kamera fiksuoja efemeriškas kasdienybės akimirkas, kuriose tai, kas intymu ir asmeniška, pinasi su socialiniais ir politiniais fiksuojamo laikmečio kontekstais. „Prarasta, prarasta, prarasta“ (1976) prisiliečia prie emigracijos patirties, naujos tapatybės paieškų problematikos. „Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą“ (1972) – jautrus bandymas užčiuopti prarastojo rojaus detales, nusikelti į vaikystę, tėvų namus ir gimtąją žemę.

 

Kino programoje nemažas dėmesys skiriamas Niujorko avangardo scenos atgarsiams Jono Meko filmuose. Žiūrovai išvys Meko sukurtus kino portretus bei kolaboracijas su žymiais Niujorko meno pasaulio atstovais – Jurgiu Mačiūnu, Andy Warhol ir kitais. Šią dimensiją papildys ir praplės kitų kino kūrėjų – Gregory J. Markopolouso ir Gideono Bachmanno filmai, suteikiantys užkulisinį žvilgsnį į Niujorko avangardo menininkų bendruomenę.

 

Visų pasiilgusių kelionių, laukia ypač intriguojanti galimybė – leistis į kinematografinį nuotykį su Jonu Meku. Nuo Viliamsburgo, Brukline iki Japonijos – paklajoti po pasaulį, žvelgiant per Meko „Bolex“ kameros objektyvą, pakvies trumpųjų filmų programa „Kino flâneur. Dainos apie pasaulio miestus“. Šis, iš keturių trumpametražių filmų sudarytas kino seansas pristatys smalsų ir unikalų Meko žvilgsnį į jį supusią aplinką.

 

Jono Meko filmų programa papildo lapkričio 20 d. Nacionalinėje dailės galerijoje pradėsiančią veikti pagrindinę rudens sezono parodą „Jonas Mekas ir Niujorko avangardas“. Joje Meko kūryba pristatoma kartu su jo bendražygių, avangardinio kino kūrėjų Maya Deren, Marie Menken, Jacko Smitho, Andy Warholo ir kt. darbais. Parodą lydi drauge su Žydų muziejumi Niujorke parengta publikacija „Jonas Mekas: The Camera Was Always Running“ (Yale University Press, 2022) ir Mekui bei avangardinio kino kultūrai skirtas simpoziumas, vyksiantis 2022 m. vasarį.

 

Filmų programą „24 užrašai per sekundę. Jonas Mekas ir jo aplinka“ finansuoja Lietuvos kino centras.

 

Visa programa ir kino seansų laikai: www.skalvija.lt

Jau visai netrukus, gruodžio 31 d., Lietuvos kino teatrus pasieks naujausia Justino Krisiūno režisuota komedija „Vyras už pinigus“. Romantiškame ir šviesiame filme, itin tinkamame šventiniam periodui, režisierius pagrindinį vaidmenį patikėjo humoristui ir laidų vedėjui Justinui Jankevičiui, šį kartą sužavėjusiam puikiais aktoriniais sugebėjimais.

 

Tai jau antras J. Jankevičiaus vaidmuo kine. Šiame, kaip ir pirmajame „Kaip susigrąžinti ją per 7 dienas“,  filmo herojui tenka ne tik stoti į akistatą su savo jausmais, bet ir iškovoti mylimosios dėmesį. O viskas ne taip paprasta, kai pagrindinės herojaus klientės – moterys, mokančios pinigus už suteikiamas paslaugas. Kokios tai paslaugos, paaiškės tik filmo pabaigoje.

 

„Džiugu, kad atsiranda režisierių, kurie patiki manimi kaip aktoriumi. O atsisakyti vaidinti „prostitutą“ būtų nuodėmė. Toks gyvenimo šansas gali gyvenime ir nebepasikartoti. Bet nebūkite suklaidinti pavadinimo. Šis filmas – be keiksmažodžių ar vulgarybių, o kupinas romantikos ir meilės“, – juokėsi J. Jankevičius.

 

„Vyras už pinigus“ – romantinė komedija apie meilę, pinigus ir mokesčius, kupina humoro ir smagių nesusipratimų.

 

Kai atkakli mokesčių inspektorė imasi dar vieno savo tyrimo, kurio sėkmė gali garantuoti vadovės postą, kelyje pasitaikęs žavus įtariamasis sumaišo visas kortas ir primena tikrąsias vertybes.

 

Filme pagrindinius vaidmenis atlieka Sandra Daukšaitė, Justinas Jankevičius, Akvilė Vitkūnaitė-Steponavičienė, Julius Zalakevičius, Aldona Vilutytė.

 

„Vyras už pinigus“ kinuose nuo gruodžio 31 d.