Mėnuo: 2021 rugsėjo

Antrą savaitę Vokietijos Šiaurėje vykstantis menų festivalis „NORDEN” savaitgalį bus užbaigiamas Lietuvai skirta programa, kurioje specialusis lietuviško kino akcentas – režisieriaus Lauryno Bareišos filmų rinktinė. Vienas ryškiausių naujosios kartos lietuvių kino kūrėjas, kurio debiutinio ilgametražio filmo „Piligrimai” premjera ką tik įvyko Venecijos kino festivalyje, ir jo darbai yra pelnę ne vieną tarptautinį ir nacionalinį apdovanojimą. Specialioje L. Bareišos darbų programoje pristatomi trys režisieriaus trumpametražiai filmai – „Kupranugaris” (2016), „Kaukazas” (2018) ir „Atkūrimas” (2020).

 

Šlėzvigo mieste rengiamas Šiaurės menų festivalis „NORDEN”  – tai šiuolaikinę Baltijos jūros regiono šalių kultūrą ir meną reprezentuojantis renginys, didelį dėmesį skiriantis tvarumui, ekologijai ir ryšiui su gamta. Šiemet festivalyje pristatoma daugiau nei šimtas įvairiausių vizualiųjų menų, audiovizualinės kultūros pasirodymų ir edukacinių veiklų, skirtų įvairaus amžiaus žiūrovams.

 

Idėja pristatyti šiuolaikinę lietuvišką kino kultūrą „NORDEN” festivalyje gimė iš jungtinės šio renginio, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ir lietuviškų trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts” partnerystės. „Ieškodami geriausių meninių formų, kaip galime kalbėti  apie Kauną kaip “šiuolaikinę sostinę”, atsisukome į kiną. Negalėjome nepasirinkti šio aktualaus kūrėjo darbų, kuriuose ne tik matome herojus Kaune ir jo apylinkėse, bet ir galime pajusti atskleidžiamas šalies aktualijas ir nuotaikas fantastiška kino kalba. Džiaugiamės prisidėdami prie talentų sklaidos ir drauge kalbėti apie artėjančių ypatingų metų žinią” – teigia Dovilė Butnoriūtė, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ tarptautinių ryšių vadovė.

 

„NORDEN” organizatoriai lietuvių kūrėjo L. Bareišos kūrybą įvardija kaip artimą Šiaurės šalių kino tradicijoms. „Lauryno Bareišos humoro jausmas ir rami pasakojimo maniera atsigręžia į šiaurietišką kinematografinę tradiciją. Į programą atrinkti trys režisieriaus filmai atskleidžia šio jauno kino kūrėjo talentą, sukuriant ypatingą įspūdį apie nuotaiką tėvynėje.” – įspūdžiais apie  programos filmus dalijosi festivalio kuratorius Karsten Wiesel.

 

Prieš penkerius metus sukurtas filmas „Kupranugaris” kalba apie absurdišką abejingumą šių dienų biurokratinėje sistemoje. Jame vaizduojamas dviejų zoologijos sodo prižiūrėtojų iššūkis tinkamai palaidoti ką tik mirusį kupranugarį. Filme „Kaukazas”, kurio premjera 2018-aisiais vyko Lokarno filmų festivalyje, vaizduojama kurioziška situacija apie užsienyje gyvenančios Teklės ir jos devynmetės dukros sugrįžimą į gimtąją Karmėlavą. Paskutinysis L. Bareišos trumpametražis filmas „Atkūrimas” buvo pirmasis lietuviškas filmas atrinktas į prestižinio Berlyno kino festivalio  „Berlinale Shorts“ programą. Šiame režisieriaus darbe pasakojama apie mįslingo nusikaltimo ikiteisminį tyrimą, kurio metu kaltinamojo pateiktą painią įvykių versiją bando išnarplioti jauna pareigūnė.

 

Rugsėjo 12-ąją festivalyje „NORDEN”  apie Lietuvą ir Kauną bus kalbama įvairiomis meninėmis formomis: greta filmų programos įvyks pirmieji Jurgos Vilės knygos „Sibiro haiku” skaitymai vokiečių kalba, o atlikėja Rūta Mur padovanos pirmąjį koncertą už Lietuvos ribų.

 

Daugiau apie „NORDEN”  festivalį: www.norden-festival.com/en/

 

 

Artėjant festivaliui „Nepatogus kinas“, jo rengėjai kartu su „ESoDoc – European Social Documentary“ mokymų programa Lietuvos kino kūrėjus tradiciškai kviečia gilinti žinias ir megzti ryšius tarptautinėse dirbtuvėse. Vienos seniausių Europos dokumentikos mokymų programų organizuojamo seminaro trečioji sesija su geriausiais savo sričių ekspertais vyks spalio 18–24 d. Jų metu daugiausiai dėmesio bus skiriama filmų poveikio kampanijoms ir dalyvių projektų konsultacijoms.

 

Šiuo metu pilnoje „ESoDoc“ mokymų programoje dalyvaujantis režisierius Vytautas Puidokas sako, kad kūrėjams jie naudingi ne tik dėl žinių, bet ir dėl motyvacijos. „Jaučiasi, kad per daugybę metų programa yra išieškota ir atidirbta. Lietuvos kine ir apskritai mene dar gana retai ir lėtai reaguojame į socialines aktualijas, esamuoju laiku svarbias temas, o čia viskas yra apie tai, kas dokumentikos pasaulyje vyksta būtent dabar – tokių žinių kitur nelabai gausi. Manau, šie mokymai ypač naudingi tiems kūrėjams, kurie nėra išsigryninę savo projekto arba turi idėją, bet neturi motyvacijos. Susitikus su kitais tą patį išgyvenančiais kūrėjais ir tais, kurie jau gali papasakoti apie įgyvendintų projektų sėkmę, pamatai, kad viskas įmanoma ir iš naujo atrandi motyvacijos tęsti – programa pabudina.“

 

Spalį Vilniuje vyksiančiose dirbtuvės išsiskirs praktine nauda dalyviams – ir mažose grupelėse, ir tiesiogiai su lyderiaujančiais savo sričių ekspertais kūrėjai turės galimybę vystyti filmų platinimo ir poveikio kampanijų strategijas bei konsultuotis dėl savo kuriamų projektų. Prisijungti prie šių mokymų bus pakviestas vienas savo projektą jau vystantis lietuvių kūrėjas ir du dar jų neturintys dalyviai. „ESoDoc“ dirbtuvių metu taip pat vyks diskusijos apie dokumentikos žanro subtilybes: kūrėjai dalinsis patirtimi, kaip (ne)stoti į vieną iš pusių itin susipriešinusioje aplinkoje, o taip pat diskutuos apie poetinės ir socialinės dokumentikos sampratas – ar jos tikrai viena kitai prieštarauja?

 

„ESoDoc“ dirbtuvėse patirtimi dalinsis „Think-Film Impact Production“ įkūrėja ir vadovė Danielle Turkov (Jungtinė Karalystė) bei poveikio strategijos ir įgyvendinimo pasauliniu mastu vadovė Amy Shepherd (Jungtinė Karalystė). Pasitelkdamos kiną, šios konsultantės yra įgyvendinusios reikšmingų poveikio kampanijų: filmu „iHuman“ į Europos politines diskusijas apie dirbtinį intelektą paskatino įtraukti žmogaus teisių klausimą, „Oskarui“ nominuotu filmu „The Cave“ ir jį lydėjusiais pagrindinės veikėjos pasisakymais į politinę dienotvarkę sugrąžino taikos užtikrinimo Sirijoje klausimą ir kt.

 

Dirbtuvių dalyviai taip pat turės galimybę susitikti su naujųjų medijų profesionalais, kurie savo istorijas praturtina tarpdisciplininėmis medijomis ir technologijų inovacijomis. Prie lektorių būrio prisijungusio „Crossover Lab“ prodiuserio ir „CPH:DOX“ kuratoriaus Marko Atkino (Jungtinė Karalystė) darbai buvo rodomi „Barbican“ centre Londone, Modernaus meno muziejuje (MoMA) Niujorke ir daugybėje festivalių. Apie įvairių medijų derinimą taip pat pasakos ir praktiniais patarimais dalinsis daugybę apdovanojimų pelnęs skaitmeninio meno kūrėjas, iliustratorius ir muzikos prodiuseris HAM (Jungtinė Karalystė).

 

„ESoDoc“ mokymuose dalyvausianti Vokietijos visuomeniniam transliuotojui ZDF dokumentinius filmus užsakanti Sabine Bubeck-Paaz (Vokietija) dirba su 52 min ir ilgametražiais dokumentiniais filmais, reportažais ir tarpdisciplininiais projektais, dalyvavo ne vieno „Oskarams“ nominuoto filmo koprodukcijose.

 

Norintieji dalyvauti Vilniuje vyksiančiose „ESoDoc“ dirbtuvėse, kviečiami teikti paraiškas iki rugsėjo 30 d., paraiškos formą galima rasti čia: https://form.jotform.com/212483658018964., o detalų programos aprašą galima rasti čia: https://nepatoguskinas.lt/2020/en/esodoc-2021-in-vilnius-call-for-application/.

 

„ESoDoc“ yra ES programos „Kūrybiška Europa“ remiama mokymų iniciatyva, kurią įgyvendina „ZeLIG“ dokumentikos mokykla iš Italijos. „ESoDoc“ yra skirta medijų profesionalams ir tarpdisciplininiams kūrėjams, siekiantiems didinti savo dokumentinių filmų ir susikertančių medijų (cross-media) projektų poveikį ir pasiekiamumą, tiems, kurie nori tobulinti savo pasakojimo įgūdžius, megzti ryšius įvairiose platformose, atrasti naujas komandos formavimo, prodiusavimo, finansavimo formas ir naujas platinimo strategijas. Lietuvoje šiuos mokymus pristato „Nepatogus kinas”, juos iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras bei Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA.

 

Apie „Nepatogų kiną“

 

„Nepatogus kinas“ – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis. Tai yra nekomercinis renginys, siekiantis kurti erdvę žmogaus teisių, politikos, socialinės atsakomybės, tvarumo temoms, supažindinti visuomenę su pasaulinėmis aktualijomis, skatinti būti sąmoningiems ir kritiškiems. Festivalio metu pristatoma turtinga dokumentinių filmų programa, rengiami susitikimai su kino kūrėjais, organizuojamos diskusijos su filmų herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. Vienas pagrindinių festivalio rėmėjų – Lietuvos kino centras.

„Oskaro” nominaciją pelniusios biografinės dramos „Jūsų Vincentas” režisierė Dorota Kobiela kartu su prodiuserių kompanija „BreakThru Films“ kuria naują tapytos animacijos filmą „Kaimiečiai”. Pagal Nobelio prizu apdovanotą Vladislavo Reimonto romaną kuriamas filmas animuojamas ir Lietuvoje.

 

Rugsėjo mėnesį, animacijos studijoje Vilniuje, 10 tapytojų pradeda filmo gamybos darbus. Lietuvių tapytojai prisijungs prie tarptautinės filmo gamybos komandos, kurią sudaro daugiau kaip 70 dailininkų ir keturios animacijos studijos Lenkijoje, Serbijoje, Ukrainoje ir Lietuvoje. Filmo gamybai prireiks 15 mėnesių bei daugiau kaip 1 300 litrų aliejinių dažų.

 

Filmas „Kaimiečiai“ kuriamas, pasitelkiant tą pačią tapytos animacijos techniką, kuri buvo naudojama filme „Jūsų Vincentas“. Ši unikali, rankomis tapyta animacija pelnė žiūrovų simpatijas įvairiose šalyse. „Jūsų Vincentas“ tapo pirmuoju pasaulyje pilnai tapytu ilgametražiu filmu. Lenkų animacinė kino juosta sulaukė tarptautinio pripažinimo – filmas buvo nominuotas „Oskarų“, „Auksinių Gaublių“ ir „BAFTA“ apdovanojimams bei tapo komerciškai sėkmingiausiu filmu Lenkijos kino istorijoje.

 

Naujajame filme „Kaimiečiai“ tapytos animacijos technika išsiskiria realistiškumu. „Filmas pristatys platų realistinių ir prieš impresionistinių lenkų paveikslų repertuarą. Chełmońskio ar Wyczółkowskio drobėse nepastebėsite jokių supaprastinimų, todėl mūsų tapytojai taip pat turi labai tiksliai atkurti kiekvieną detalę”, – ambicingus tikslus pristato filmo scenarijaus autorė bei režisierė Dorota Kobiela. Filmo tapytojų komandos darbui yra taikomi aukščiausi kokybės reikalavimai, dailininkai buvo kruopščiai atrinkti ir apmokyti dirbti specialiose filmo gamybai sukurtose tapytos animacijos darbo vietose.

 

„Šis filmas yra didžiulis iššūkis tiek kūrybine, technologine prasme, tiek gamybos apimties bei biudžeto prasme. Tai pirmas tokio dydžio ir kokybės animacinis kino projektas Lietuvoje, – teigia filmo ko-prodiuserė Agnė Adomėnė.

 

Trišalės Lenkų – Serbų – Lietuvių gamybos filmą prodiusuoja lietuvių kompanija „Art shot”, filmo gamybos darbus dalinai finansuoja Lietuvos kino centras. Filme „Kaimiečiai“ pasakojama tragiška 20 amžiaus pradžioje, Lenkijos provincijoje gyvenančios merginos Jagnos istorija kino ekranus pasieks 2022 m. pabaigoje.

Stokholmo kino teatre „Zita Folkets Bio“ rugsėjo 2 dieną filmas „Izaokas“ (rež. Jurgis Matulevičius) buvo parodytas švedų publikai ir taip pradėjo ilgalaikio bendradarbiavimo projektą „New Lithuanian Film Wave“.

 

Šį Lietuvos kino rodymo Švedijos sostinėje projektą „New Lithuanian Film Wave” su kino teatru „Zita Folkets Bio” inicijavo Lietuvos Kultūros ataše Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje Liana Ruokytė-Jonsson.

 

„Idėja švedų auditorijai pristatyti lietuvišką kiną man kilo, kai pastebėjau, jog tik vienas lietuviškas filmas buvo pasiekęs švedų publiką per tarptautinius festivalius, kino teatrų ekranus ir nacionalinį Švedijos transliuotoją. O gerų filmų Lietuvoje kasmet uždera nemažai. Tad nutariau ieškoti alternatyvių galimybių pristatyti sėkmingiausius lietuviško autorinio kino darbus Švedijoje. Viena iš tokių iniciatyvų ir yra ilgalaikio bendradarbiavimo su minėtu kino teatru Stokholme programa „New Lithuanian Film Wave”, – sako L.Ruokytė – Jonsson.

 

Filmas „Izaokas” buvo rodomas dviejuose seansuose ir jie abu buvo pilni žiūrovų – ne tik Stokholme gyvenančių lietuvių, bet ir švedų, besidominčių autoriniu kinu, taip pat specialiai projektui „New Lithuanian Film Wave” pristatyti pakviesti švedų aktoriai, režisieriai, politikai, Europos žydų studijų instituto Švedijoje PAIDEIA atstovai ir kt.

 

Kultūros atašė džiaugėsi, kad seanse dalyvavę filmo režisierius Jurgis Matulevičius bei prodiuseris Stasys Baltakis po seanso buvo ilgai klausinėjami ir vyko aktyvi diskusija apie filmą „Izaokas“ ir jo atskleidžiamas temas.

 

„Režisierius Jurgis Matulevičius mums pateikia istoriją, kuri panaši į pabertas veidrodžio šukes, o žiūrovams patikimas darbas tas šukes sudėti į bendrą vaizdą. Aktoriai tobulai sukūrė personažus ir nukelia mus kažkur toliau vaidybos – į skausmingos tiesos horizontus“, – apie filmą „Izaokas“ atsiliepia seanse dalyvavusi švedų teatro aktorė Cecilia Nilsson.

 

„Puikiai sukurtas debiutinis Jurgio Matulevičiaus vaidybinis filmas „Izaokas” nuo pirmos scenos prikausto dėmesį ilgais kadrais noir estetikos stiliuje ir nebepaleidžia iki pat filmo pabaigos, pagauna ir įtraukia žiūrovą į personažų stiprių išgyvenimų audras ir traumas, įsišaknijusias sudėtingame Lietuvos pokario kontekste“, – sako pokalbio moderatorė, kino ekspertė Susana Santa-Marta.

 

„Nepaprastai džiaugiamės sėkmingu startu ir tikimės ilgo ir vaisingo bendradarbiavimo su Lietuva. Labai šiltai švedų publika priėmė mūsų bendro projekto pirmąjį filmą „Izaokas” ir tai parodė didelį švedų auditorijos susidomėjimą naujo lietuviško kino banga, naujų perspektyvų ir naujų pasakojimų troškimą”, – dalijasi įspūdžiais po filmo pristatymų kino teatro „Zita Folkets Bio” direktorius Mathias Rost.

 

Kino teatras „Zita Folkets Bio“ yra vienas seniausių Švedijos kino teatrų, Stokholmo centre įsikūręs 1913-aisiais metais, iki šiol išsaugojęs daug autentiškumo. Tai taip pat yra išskirtinai autorinio kino gerbėjų mėgstamas kino teatras, todėl ir lietuviško kino programai „New Lithuanian Film Wave“ pasirinktas būtent šis kino teatras.  

 

Filmo „Izaokas” pristatymus organizavo LR kultūros atašė Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje kartu su LR ambasada Stokholme, bendradarbiaujant su kino teatru „Zita Folkets Bio”, o pristatymus Stokholme parėmė Lietuvos kino centras ir Lietuvos kultūros institutas.

 

Filmas „Izaokas“ šiuo metu rodomas Lietuvos kino teatruose ir netrukus bus pradėtas rodyti namų kino platformose. Debiutinis J. Matulevičiaus filmas buvo pripažintas kaip vienas geriausių Europietiško kino debiutų 2020-aisiais.