Mėnuo: 2021 rugsėjo

Vakar „Skalvijos“ kino centre prasidėjo 18-asis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF). Jurgio Matulevičiaus ir Pauliaus Aničo filmo „Auksinis flakonas“ premjera bei elektroakustinio dueto „Ambulance on Fire“ koncertu atidarytas festivalis šiemet ir vėl kviečia žiūrėti rinktinę dokumentiką. Lietuvių autorių premjeros, naujausi dokumentiniai filmai iš viso pasaulio, unikalaus menininko retrospektyva ir virtualiosios realybės patirtys – rugsėjo 23–spalio 10 d. – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir internete.

 

Festivalio atidarymo vakaro dalyviai pirmieji Lietuvoje pamatė naujausią J. Matulevičiaus ir P. Aničo filmą „Auksinis flakonas“ (2021).

 

„Viskas prasidėjo nuo elektros poreikio dirbant kitame filme, – filmo priešistorę pasakoja vienas jo kūrėjų P. Aničas. – Jurgis nuėjo paprašyti elektros. Grįžęs pasakė, kad turiu pamatyti tą butą. Nuėjęs pamačiau žmogų su ūsais, panašų į Tarkovskį. Susitarėme, kad vieną gražią dieną grįšim filmuoti pas juos.“

 

Stebimosios dokumentikos trumpametražis fiksuoja keturių mįslingų personų gyvenimą, balansuojantį ant socialumo ribos. Svaigioje egzistencinėje prieblandoje, kurioje skendi filmo herojų kasdienybė, išryškėja žmogiškumo kontūrai. Jie primena: žmogaus jausmai, troškimai ir tikėjimas nepriklauso nuo jo statuso visuomenėje ar socialinio sluoksnio, kuriam jis „priklauso“.

 

„Filmo herojai šiuolaikiniam žmogui nematomi ir netgi nepriimtini, – interviu LRT KLASIKOS laidos „Pilno metro“ metu yra sakęs J. Matulevičius. – Filmuojant kartais atrodė, kad kuriam filmą apie žmones, kurie neegzistuoja. Jie gyvena labai uždaroje bendruomenėje, neturėjo net pasų. Ir nors gyvenime patyrė daug nelaimių, jie vis tiek bando surasti tą šviesą. Kad ir kaip skurdžiai begyventų, jų siela – nėra skurdi.“

 

Rugsėjo 26 d., šį sekmadienį, po seanso „Auksinio flakono“ kūrėjai „Skalvijos“ kino centre susitiks su žiūrovais, atsakys į jų klausimus.

 

Filmo „Auksinis flakonas“ anonsas: https://youtu.be/OvjzbC3vbY0

 

Susitikimų su kūrėjais pilnas savaitgalis

 

Festivalio organizatoriai kviečia nepraleisti progos susitikti ir su kitais šių metų festivalio svečiais: filmo „Raganos iš Rytų“ (2021) režisieriumi Julienu Faraut ir „Kylanti uola“ (2021) autoriumi Fernu Silva – abu kino kūrėjus seansuose bus galima sutikti rugsėjo 25 bei 26 d. Rugsėjo 30 d. vyks pokalbis su dar vienos lietuviškos premjeros – filmo „Nevermore“ – autore Gerda Paliušyte.

 

Be lietuvių filmų premjerų, festivalis šiais metais taip pat  pristato įdomiausius pasaulio dokumentininkų ieškojimus atspindinčią pagrindinę programą, teminę programą „Žemės stebėtojai“, kviesiančią pamąstyti apie paraleles tarp žemės ir kosmoso, virtualios realybės filmų programą ir šveicarų-kanadiečių režisieriaus Peterio Mettlerio kūrybos retrospektyvą.

 

Festivalis vyksta rugsėjo 23–spalio 3 d. – Vilniuje, spalio 1 d. Kaune, spalio 8–10 d. – Klaipėdoje. VDFF filmus kvies žiūrėti ir virtualiai: www.skalvija.lt ir www.vdff.lt.

Režisierės Inesos Kurklietytės naujausias filmas vaikams ir šeimai „Drugelio širdis“ pirmą kartą su žiūrovais susitiks Vokietijos Chemnitz mieste, Saksonijoje – filmo pasaulinė premjera įvyks spalio 11 dieną Tarptautiniame vaikų ir jaunimo filmų festivalyje „Schlingel“.

 

Festivalis „Schlingel“ (liet. Išdykėlis) vyks jau 26-ąjį kartą ir yra vienas svarbiausių festivalių Europoje, skirtų vaikų ir jaunimo auditorijai. „Drugelio širdis“ dalyvauja Tarptautinėje konkursinėje vaikų ir jaunuolių filmų programoje ir su juostomis iš Australijos, Islandijos, Belgijos, Bangladešo, Irano, Kinijos, JAV, Rusijos bei Latvijos varžysis dėl pagrindinio prizo.

 

„Į tarptautinio festivalio „Schlingel“ konkursinę programą šiemet pretendavo beveik 2000 filmų iš viso pasaulio, todėl be galo smagu, kad „Drugelio širdis“ buvo atrinktas į šio festivalio konkursinę programą. Filmo kūrybinė komanda įdėjo daug meilės ir atsidavimo kūrimo procese, todėl mums džiugu, kad ši kokybė buvo įvertinta pakviečiant filmą į labai svarbų vaikų ir jaunimo festivalį. „Drugelio širdies“ tarptautinė karjera tuo tik prasideda,“ – sako filmo prodiuserė Živilė Gallego iš kompanijos „Fralita Films“.

 

Lietuvos žiūrovai filmą „Drugelio širdis“ kino teatruose galės išvysti 2022-aisiais – planuota nacionalinė premjera šį rudenį perkelta į kitus metus, atsižvelgiant į prastėjančią epidemiologinę situaciją bei trapią padėtį šalies mokyklose, kurių auditorija šiam filmui yra labai svarbi.

 

„Drugelio širdis“ pasakoja apie ypatingą berniuką Juozapą, jo draugystę su kaimynų mergaite Rugile, priešprieša su berniukų gauja, santykius su suaugusiaisiais. Filmas kvies nebijoti būti savimi, pasitikėti draugais ir pasinerti į nerūpestingą vaikystės vasarą. Po ilgo laiko tarpo sukurtas ilgametražis lietuviškas filmas vaikams yra įkvėptas Modestos Jurgaitytės knygos „Ypatingas“ – scenarijų kūrė pati rašytoja kartu su režisiere I.Kurklietyte.

 

Pagrindinį herojų Juozapą įkūnijo Elijas Malinauskas, o jo draugę Rugilę – Vilnė Konstancija Abukevičiūtė. Filme vaidina vaikai, atrinkti filmavimams iš visos Lietuvos, o suaugusiųjų vaidmenis atlieka aktoriai Eglė Jackaitė, Lukas Petrauskas, Gabrielia Kuodytė, Toma Vaškevičiūtė, Marius Repšys, Gabija Jaraminaitė, Julius Žalakevičius, Sonata Visockaitė, Violeta Mičiulienė bei kiti. Filmo operatorius – Viktoras Radzevičius.  

 

Filmo video anonsas čia: https://www.youtube.com/watch?v=3wko1GQKMl4&t=2s

 

Filmo platinimu Lietuvoje rūpinasi kompanija „Acme Film“. Filmą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras, Kūrybiškos Europos Media programa ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

 

Dvejojantiems, ką žiūrėti jau rytoj prasidedančiame Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje (VDFF), festivalio programos sudarytojos pristato savo filmus-favoritus. Lietuvių autorių premjeros, naujausia meninė dokumentika iš viso pasaulio, unikalaus kūrėjo retrospektyva ir virtualios realybės (VR) patirtys – rugsėjo 23–spalio 10 d. – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir internete.

 

Vilma Levickaitė rekomenduoja: „Raganos iš Rytų“, P. Mettlerio retrospektyva, VR

 

„Šis filmas galėtų būti šių metų festivalio vizitinė kortelė“, – taip festivalį šiemet aplankysiančio Julieno Faraut‘o kūrinį „Raganos iš Rytų“ (2021) pristato viena VDFF programos sudarytojų Vilma Levickaitė.

 

Prancūzų režisieriaus darbas dedikuotas legendinės Japonijos moterų tinklinio rinktinės istorijai. Įtraukianti kino juosta pasakoja herojišką medvilnės fabriko darbuotojų gyvenimo kelionę – nuo sporto būrelio po darbo iki olimpinės šlovės.

 

Anot V. Levickaitės, tai – estetinį, intelektualinį, emocinį – visokeriopą malonumą teikiantis kūrinys. Filmas paliečia keletą temų, jo pasakojimas intriguoja, stilius ir garso takelis – pakeri. Be to, pasak programos sudarytojos, tai – „geras vaistas nuo tinginystės“. Nes darkart įrodo, kad žmogaus valia ir galimybės – beribės.

 

„Raganos iš Rytų“ anonsas: https://youtu.be/o5C39xq2_A0

Levickaitė kviečia nepraleisti ir unikalaus šveicarų-kanadiečių menininko P. Mettlerio filmų.

 

„Autorinės retrospektyvos yra skirtos atskleisti kino meno kalbos įvairovę. Kiekvienas autorius – tai tarsi atskiras pasaulis su savo temomis, forma, stiliumi. P. Mettleris – keliautojas, magas, mąstytojas, poetas, pasakotojas. Kuo daugiau laiko su juo praleisite, tuo turtingesnė bus jūsų kino patirtis“, – teigia programos sudarytoja.

 

Trečioji V. Levickaitės rekomendacija – VR filmų programa. Pasak programos sudarytojos, tai – 40 min. trukmės patirtis-žaidimas. Kartais primena sapną, kartais viziją, kartais hipnotinę būseną.

 

„Point-cloud‘as, Skybox‘as, 360°, Oculus Rifts – jeigu šie terminai dar negirdėti, vadinasi, jums būtina ateiti ir atnaujinti žinias šiuolaikinių technologijų srityje“, – ragina V. Levickaitė.

 

Eglė Maceinaitė rekomenduoja: „Svyrantis žmogus“, „Nostalgija šviesai“, „Dievai, lošimai ir LSD“

 

Pasinerti į melancholiškų egzistencinių nuojautų kupiną juostą „Svyrantis žmogus“ (Marie-Violaine Brincard, Olivier Dury, 2020) kviečia festivalio programos sudarytoja E. Maceinaitė.

 

Šis filmas – tai dramatiško prancūzų rašytojo Thierry Metzo gyvenimo vizualizacija. Čia atmosferinius kadrus lydi užkadrinis balsas, skaitantis rašytojo dienoraštį. Tekstas veja vaizdą, vaizdas – tekstą, kol po truputį atsiskleidžia menininko autobiografija: prabylama apie sūnaus mirtį, priklausomybę ir skausmą.

 

„Kalbėdamasi su režisieriais, užčiuopiau idėją filme ištrinti hierarchiją tarp vaizdų, atskirtį tarp miesto ir gamtos, buities ir filosofijos“, – įspūdžiais iš interviu su filmo autoriais dalijasi E. Maceinaitė. – Rekomenduoju poetams ir tiems, kas mėgsta negreitą kiną bei ieško naujų atradimų literatūroje.“

 

Antroji E. Maceinaitės rekomendacija – filmas „Nostalgija šviesai“ (Patricio Guzmán, 2010), atrinktas į teminę festivalio programą „Žemės stebėtojai“.

 

„Šiai programai ieškojome autorinės dokumentikos, kuri kreiptų žvilgsnį į kosmosą. Paradoksalu, bet galiausiai joje atsidūrę filmai pakvietė tarsi per astronomo teleskopą stebėti gyvenimą Žemėje“, – komentuoja programos sudarytoja.

 

Metafizinio kino pasakojimo „Nostalgija šviesai“ herojai – astronomai ir Pinocheto režimo politinių kalinių žmonos – toje pačioje Atakamos dykumoje savaip ieško to, kas jiems brangiausia: vieni – atsakymo, iš kur mes atsiradome, kitos – kur dingo jų mylimųjų palaikai.

 

Anot E. Maceinaitės, patyrusio čiliečių režisieriaus filmas jautriai atskleidžia įvairiapusį žmogaus santykį su mūsų planeta, kupina ir meilės, ir skausmingos istorijos. Joje nepaliaujamai ieškome atsakymų ir tuo pat metu negailestingai griauname.

 

„Filmą „Nostalgija šviesai“ kviečiu pamatyti visus. Nes tai – geros dokumentikos pavyzdys. Taip pat – besidominčius astronomijos mokslu, politika ir istoriniais įvykiais“, – rekomenduoja programos sudarytoja.

 

„Nostalgija šviesai“ anonsas: https://youtu.be/FpKbRVV3lts

 

„Tiems, kam patinka Wernerio Herzogo filmai, ir visiems laimės ieškotojams rekomenduoju P. Mettlerio filmą „Dievai, lošimai ir LSD“, – savo nuomone dalijasi E. Maceinaitė.

 

Ši unikalaus kanadiečių-šveicarų režisieriaus kino juosta – tai keturių dalių kelionė po pasaulį, kuriame telpa ir religiniai fanatai, ir prasilošeliai, sekso žaidimų mėgėjai ar reiveriai. Nuo Toronto oro uosto iki Mumbajaus humoro klubų – visuose žemės kampeliuose žmonės ieško to paties: laimės.

 

„Filmas tirštas grožio ir negrožio, traukiančių ir bauginančių pasakojimų. Bet viskas čia nepaaiškinamai susijungia į vieną visumą“, – teigia E. Maceinaitė.

 

Ona Kotryna Dikavičiūtė rekomenduoja: „Kylanti uola“, „Faya Dayi“, „Laiko pabaiga“

 

Festivalio programos sudarytoja Ona Kotryna Dikavičiūtė savąjį trejetuką pradeda į festivalį atvyksiančio amerikiečių kino režisieriaus ir videomenininko Ferno Silvos darbu „Kylanti uola“ (2021).

 

„Laikas, praleistas su šiuo filmu, nebus pats lengviausias, tačiau tikrai turiningas, – teigia O. K. Dikavičiūtė. – „Kylanti uola“ pareikalaus pastangų ir susikaupimo. Svarstydamas temas, tokias kaip kultūrinė tapatybė, kolonializmas, rezistencija, F. Silva sugeba išvengti didaktiškumo. Tai susiję su jo pasirinkimu struktūruoti filmą asociatyviniu principu. Kartais kirba klausimas, kas sieja vieną po kito sekančius vaizdus, tačiau pažiūrėjus visą filmą susikuria nuoseklus prasmių tinklas.“

 

Filmas pasakoja apie Havajų istoriją ir dabartį, kultūrinę atmintį ir kolonializmo įtaką šios vietos raidai (o tuo pačiu – ir šiandieniniams iššūkiams).

 

Anot programos sudarytojos, vizualiai įspūdingas filmas bus įdomus iššūkis žiūrovams, mėgstantiems kartu su autoriais leistis į meninius tyrimus.

 

Antroji O. K. Dikavičiūtės rekomendacija – „Faya Dayi“ (Jesicca Beshir, 2021). Anot jos, tai „be galo gražus filmas, režisierės Jessicos Beshir grįžimas į gimtąją Etiopiją“.

 

Turbūt gausiausiai „tituluoto“ šių metų festivalio filmo centre atsiduria arabinis dusūnas, augalas, tūkstančius metų naudotas religinėse sufijų imamų apeigose. Buvo manoma, kad arabinio dusūno lapų kramtymas padeda priartėti prie amžinybės, tad meditatyvi yra ir filmo nuotaika. Ramybės ir disociacijos efektas, kurį sukelia augalas, padiktavo ir filmo struktūrą bei tempą. Tokiame fone žiūrovas susiduria ir su sudėtingais Etiopijos žmonių likimais, ir svajonėmis palikti namus.

 

„Bus tikras malonumas pasiilgusiems grožio ir atotrūkio nuo kasdienybės“, – žada O. K. Dikavičiūtė.

 

„Faya Dayi“ anonsas: https://youtu.be/VeEz9fGT9s8

 

Pasak programos sudarytojos, „Laiko pabaigoje“ (2012) eksperimentinio kino kūrėjas, menininkas P. Mettleris ryžtasi užfiksuoti laiką. Tam jis pasitelkia esė žanrą, kuriame iš pažiūros nesusijusias temas jungia abstrakti idėja ir tyrinėjantis žvilgsnis. Režisieriui puikiai pavyksta užčiuopti dažnam pažįstamą ir patirtą laiko elastingumą. Taikliai tai iliustruoja filme nuskambanti frazė: „Atrodo, kad dienos tempiasi, o metai – pralekia pro šalį“.

Mettleris apie laiko kilmę klausia CERN mokslininkų, techno muzikanto, Havajuose gyvenančio atsiskyrėlio, budistų vienuolių, astronomų ir net savo mamos.

 

„Tai – įdomus bandymas nufilmuoti žmogaus santykį su laiku ir skirtingas jo aiškinimo prieigas“, – savo rekomendacijas užbaigdama komentuoja O. K. Dikavičiūtė.

 

„Laiko pabaiga“ anonsas: https://youtu.be/UcVIGu2XbHk

 

Duris į kino sales festivalis atvers rugsėjo 23–spalio 3 d. – Vilniuje, spalio 1 d. Kaune, spalio 8–10 d. – Klaipėdoje. VDFF filmus kvies žiūrėti ir virtualiai: www.skalvija.lt ir www.vdff.lt.

Šių metų spalio 8-17 dienomis prestižiniame Varšuvos kino festivalyje įvyks europinė trumpametražio dokumentinio filmo ,,Limuzinas“ (rež. Saulė Bliuvaitė) premjera. ,,Limuzinas“  pretenduoja tapti ir geriausiu festivalio trumpametražiu filmu, ir patekti į trumpametražių dokumentinių filmų kvalifikacinį sąrašą ,,Oskarų“ apdovanojimams.

 

Filme ,,Limuzinas“ kamera seka skirtingas žmonių kompanijas, besivažinėjančias išnuomotuose limuzinuose naktinėmis Vilniaus gatvėmis. Neturėdami aiškaus kelionės tikslo ir besistengdami kuo geriau išnaudoti ribotą laiką, keleiviai išgyvena pykčio, laimės ir liūdesio akimirkas. Filme apmąstomos laiko ir gyvenimo cikliškumo temos – skirtingo

amžiaus veikėjų patirtys ir chaotiškos jų pokalbių nuotrupos filme sujungiamos į vieną nenutrūkstamą kolektyvinį išgyvenimą.

 

Šio filmo tarptautinė premjera įvyko balandžio mėnesį ,,New Directors/ New Films“ kino festivalyje JAV, kurį organizuoja Niujorko modernaus meno Muziejus (MoMA), laikomas vienu didžiausiu ir įtakingiausiu modernaus meno muziejų pasaulyje.

 

Lietuvoje filmas rodytas šiemet vykusiame Vilniaus kino festivalyje „Kino pavasaris“ trumpametražių filmų konkursinėje programoje.

 

Filmą kartu kūrė operatorius – Vytautas Plukas, kompozitorius Ernestas Kaušylas, prodiuserės – Giedrė Burokaitė, Kristina Ramanauskaitė („Magic Films“).

 

Tarptautinis Varšuvos kino festivalis vyksta nuo 1985 metų. 2008 m. jis buvo pripažintas vienu iš aštuonių A klasės festivalių pasaulyje, drauge su Berlyno, Venecijos, Kanų, Lokarno, San Sebastiano ir kitais tarptautiniais kino festivaliais. Anot festivalio rengėjų, tai unikali platforma visiems kino kūrėjams, kurie turi ambicijų būti pastebėti ir tęsti filmo kelionę po pasaulį.