Mėnuo: 2021 rugsėjo

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ dvyliktą kartą pristatė trumpametražių filmų konkursinę programą „Naujasis Baltijos kinas“ (NBK), kviečiančią susipažinti su jaunaisiais kino talentais iš devynių Baltijos jūros regiono šalių, o lietuviškosios programos nominantus pakvietė į tradicija tapusius NBK pusryčius. Atrinktų trumpametražių filmų programa bus rodoma šių metų „Scanoramoje“ lapkričio 12 – 14 d.

 

„Pandemija ne tik suvaržė kultūros lauką apribojimais, bet ir neigiamai paveikė požiūrį į profesinį gyvenimą. Tenka susidurti su nuovargiu ir abejingumu, kartais virstančiais visuotine apatija. Džiaugiuosi, kad jaunieji kino kūrėjai nepasidavė šioms pagundoms ir įrodė talento gyvybingumą bet kokiomis aplinkybėmis. Šiųmetė trumpametražių filmų konkursinė programa „Naujasis Baltijos kinas“ atskleidžia, kad jų santykis su pasauliu jautriai ir kūrybingai persikelia į kūrybos erdvę, praturtindamas ją naujomis temomis ir meniniais sprendimais“, – teigia festivalio įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.

 

Teikti paraiškas į konkursinę programą šiais metais buvo kviečiami jaunieji kino kūrėjai iš 9 Baltijos jūros regiono šalių: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Danijos, Švedijos, Suomijos, Vokietijos ir Rusijos.

 

Pateiktas filmų paraiškas atrinko ir programą sudarė atrankos komisija – kino kritikė Neringa Kažukauskaitė, kino prodiuserė Andrėja Čebatavičiūtė, kino režisierė Elvina Nevardauskaitė ir Lietuvos kino centro Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vedėja Jana Mikulevič.

 

„Dalyvavimas šioje filmų atrankos komisijoje suteikia galimybę pažinti, kokie jauni žmonės imasi kurti filmus, koks bus rytojaus Europos kinas. O jiems patiems šie trumpamteražiai filmai – galimybė išbandyti savo jėgas ir pasitikrinti, ar tikrai nori dirbti kine“, – teigia N. Kažukauskaitė.

 

Programos filmus festivalio metu vertins kompetentinga tarptautinė žiuri, kuri išrinks ir paskelbs geriausią visos programos ir geriausią lietuvišką filmus. Trumpametražių filmų kūrėjai pretenduos į piniginius prizus, kurių bendra suma – 8 000 eurų. Apdovanojimą geriausiam visos programos filmui įsteigė Europos šalių kino forumas „Scanorama“, o geriausiam lietuviškam filmui – Lietuvos kino centras. 

 

Šiais metais „Naujojo Baltijos kino“ žiuri vadovaus vienos svarbiausių Skandinavijos kino mugių „New Nordic Films“ vadovė Gyda Velvin Myklebust (Norvegija). Jai talkins kino kritikė, Kanų ir Venecijos kino festivalių trumpametražių filmų programų sudarytoja ir kino žurnalistė Nanako Tsukidate (Prancūzija, Japonija) ir kino režisierė bei prodiuserė Alina Gorlova (Ukraina).

 

„Atrasti ir palaikyti naujus talentus bei jaunus kino kūrėjus – jaudinanti ir turtinanti patirtis kino industrijos profesionalams. Man didelė garbė būti pakviestai vadovauti trumpametražių filmų konkursinės programos „Naujasis Baltijos kinas“ žiuri. Nekantrauju pamatyti visus programos filmus ir drauge su kolegėmis išrinkti laureatus“, – teigia G. Myklebust.

 

Konkursui buvo atrinkti keturi lietuvių režisierių darbai: „Alizava“ (rež. Andrius Žemaitis), „Techno, Mama“ (rež. Saulius Baradinskas), „Mėlynas mėnulis“ (rež. Vytautas Kazlauskas) ir „Pardaviau klasiokę“ (rež. Gantas Bendikas).

 

Žiuri skirs

5000 eurų piniginį prizą geriausiam visos programos filmui (įsteigė Europos šalių kino forumas „Scanorama“)

3000 eurų piniginį prizą geriausiam lietuvių režisieriaus filmui (įsteigė Lietuvos kino centras)

 

Šiais metais Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks lapkričio 4–14 dienomis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.   

 

Spalio 7–9 dienomis Vilniuje jau 9-tą kartą vyks kino industrijai skirtas renginys „Baltic Pitching Forum“ (BPF). Trijų dienų programoje – šiuo metu vystomų trumpųjų filmų pristatymai, ekspertų paskaitos apie kino projektų finansavimą, platinimą ir pardavimus, festivalių atstovų iš Šiaurės ir Baltijos šalių diskusija apie kino programų sudarymą bei Forumo alumnų filmų peržiūra. Dalis programos bus atvira ir nemokamai transliuojama virtualiai iš anksto užsiregistravusiems kino profesionalams. Registracijos formą jau dabar galima užpildyti čia.

 

Pagrindinis BPF akcentas – viešos būsimų filmų projektų pristatymo sesijos „Pitching Sessions“, kurias vertins tarptautinė ekspertų komisija. Ją šiemet sudarys režisierius, publicistas ir Turino trumpųjų filmų mugės atstovas Massimo D’orzi, „Euro Connection“, Klermono-Ferano festivalio ir mugės koordinatorius Laurent Crouzeix, prodiuseriai, pardavimų agentai Ben Vandendaele ir Emilie Dubois bei Suomijos nacionalinės televizijos „Yle“ finansavimo fondo atstovė Sari Volanen.

 

Du projektai iš Baltijos šalių laimės kelialapius į 2022 m. didžiausio pasaulyje trumpametražių filmų festivalio Klermono-Ferano metu vykstantį koprodukcijos forumą „Euro Connection“ (Prancūzija) arba Turino trumpųjų filmų mugės metu organizuojamą renginį „You Only Pitch Twice“ (Italija).

 

Baltijos prodiuserių žiuri šįkart atstovaus Andreas Kasko (Estija), Ieva Ūbele (Latvija) bei Marija Razgutė (Lietuva), kurie BPF metu vieną iš dalyvių projektų apdovanos 1000 eurų „Baltic Producers MEDIA Award“ piniginiu prizu, inicijuotu „Kūrybiškos Europos“ biurų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

 

Kaip pristatyti savo filmus, juos parduoti ir patekti į kino festivalių programas

 

Spalio 7-tą dieną Forumą tradiciškai pradės viešojo kalbėjimo ekspertė, įvairių tarptautinių projektų konsultantė ir talentų mentorė Gabriele Brunnenmeyer, kuri atrinktiems dalyviams skaitys paskaitą „Go Out and Pitch!“. Jos teigimu, kuo geriau pažįstate savo projektą, tuo lengviau yra juo sudominti kitus. Susitikimo metu lektorė dalysis žiniomis ir ilgamete patirtimi, kaip meistriškai pristatyti savo projektą.

 

8-ta diena bus dedikuota filmų projektų pristatymo sesijoms „Pitching Sessions“, kuriose dalyvaus 12-ka būsimų trumpųjų filmų iš Estijos, Latvijos, Lietuvos bei šiemet svečio teisėmis prisijungusios Švedijos. Pilną projektų sąrašą rasite čia.

 

Paskutinę renginio dieną, spalio 9-ąją, lauks viešos paskaitos, diskusija ir BPF alumnų filmų peržiūra. Programą pradės „Kūrybiškos Europos“ biuro MEDIA skyriaus Lietuvoje vadovės Austėjos Milvydaitės pranešimas „MEDIA 2021-2027: What‘s in there for shorts?“. Ji trumpai pristatys naują MEDIA programos kryptį, struktūrą, papasakos apie atsiradusias finansines galimybes kultūros ir kūrybos sektoriams, tarp jų ir trumpiesiems filmams.

 

Po jos seks vieno iš šių metų komisijos narių Ben Vandendaele paskaita „Short Film Sales and Distribution Mechanisms“, kurioje bus kalbama apie filmų platintojų ir pardavimo agentų vaidmenį bandant pasiekti filmo auditoriją. Pasakodamas kaip sėkmingai parduoti trumpuosius filmus, lektorius remsis realiais savo kompanijos „Radiator IP Sales“ pavyzdžiais. B. Vandendaele platinamas filmas „Displaced“ šiais metais tarptautinio Kanų kino festivalio buvo nominuotas Europos kino apdovanojimams.

 

Ne paslaptis, kad kino festivalių programų sudarymas daugeliui filmų kūrėjų yra mažai pažįstama sritis. Šią temą antroje dienos pusėje nagrinės pagrindinių tarptautinių trumpųjų filmų festivalių iš Šiaurės ir Baltijos šalių atstovai diskusijoje „Anatomy of Festival Programming – the Nordic and Baltic Landscape“.

 

Atviruose debatuose dalyvaus ir apie programos sudarymo strategijas bei ypatumus kalbės Per Fikse („Minimalen“ trumpametražių filmų festivalis, Norvegija), Sigrid Hadenius (Upsalos trumpametražių filmų festivalis, Švedija), Jukka-Pekka Laakso (Tamperės kino festivalis, Suomija), Laurence Boyce (Talino kino festivalio „Juodosios naktys“ trumpametražių filmų sekcija „PÖFF Shorts“, Estija) ir Rimantė Daugėlaitė (Vilniaus trumpųjų filmų festivalis, Lietuva). Pokalbis organizuojamas bendradarbiaujant su „Nordic-Baltic Shorts Network“.

 

Renginį užbaigs „Baltic Pitching Forum“ alumnų filmų peržiūra ir klausimų bei atsakymų sesija su kūrėjais. Programoje bus parodyti 5 trumpieji filmai, pelnę pripažinimą įvairiuose tarptautiniuose kino festivaliuose bei nacionaliniuose apdovanojimuose: 2016 m. BPF nugalėjusi animacija „Riga’s Lilac“ (rež. Lizete Upīte, Latvija), vaidybinis trumpametražis iš Estijos „Ice“ (rež. Anna Hints), Venecijos kino festivalyje pristatytas ir 2015 m. BPF įvertintas Lauryno Bareišos filmas „Pirtis“, Roberto Neveckos animacija „Sniego pastogė“ ir vaidybinis filmas iš Latvijos „Castratus the Boar“ (rež. Raitis Ābele ir Lauris Ābele).

 

„Baltic Pitching Forum“ vyks spalio 7–9 dienomis Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22 Vilnius) bei virtualiojoje erdvėje. Dalyvavimas atvirose paskaitose nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija. Planuojantiems Forume lankytis gyvai, privaloma su savimi turėti Galimybių pasą. Plačiau apie programą – www.bpf.lt

 

„Baltic Pitching Forum“ organizuoja „Lithuanian Shorts“ kartu su partneriais – tarptautiniu Rygos kino festivaliu, tarptautiniu Rygos trumpųjų filmų festivaliu „2ANNAS“, tarptautinio Talino kino festivalio „Juodosios naktys“ trumpametražių filmų sekcija „PÖFF Shorts“ ir Estijos trumpametražių filmų centru „ShortEst“. Renginį remia Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kino centras, Švedijos ir Lietuvos bendradarbiavimo fondas, Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA. Partneriai – „Kūrybiškos Europos“ biurai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Rugsėjo 27 d. Lietuvos kinematografininkų sąjungos narių visuotiniame susirinkime sąjungos pirmininku perrinktas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, JAV režisierių gildijos už indėlį į kino meną prizininkas Arūnas Matelis. Šis vienas garsiausių „lūžio“ kartos režisierius, prodiuseris Lietuvos kinematografininkų sąjungai išrinktas vadovauti dar vieną kadenciją – 4-iems metams.

 

Per pastaruosius metus ypač suaktyvėjo Lietuvos kinematografininkų sąjungos veikla ginant kino žmonių profesinius interesus. Arūnas Matelis įsitikinęs, kad jokiai kitai organizacijai tai nėra ypatingai svarbus tikslas, kurio siekiama nuosekliai, dalyvaujant įvairių valstybinių institucijų ir visuomeninių organizacijų veikloje.

 

Pasak A. Matelio, kultūros lauke šiandien atstovaujant kiną yra labai daug darbo – tai ir autorių teisių priežiūros direktyvų įgyvendinimas, ir žingsniai, kad būtų didinamas finansavimas išaugusiai kino gamybai, ir dalyvavimas teisės aktų kūrime su Lietuvos kino centru, kitomis kino organizacijomis, asociacijomis, bendrų projektų su įvairiomis kūrybinėmis sąjungomis įgyvendinimas. Lietuvos kinematografininkų sąjunga inicijuoja ir įgyvendina kino sklaidos projektus  – teikia geriausių Lietuvos kinematografininkų sąjungos narių kūrybinių darbų apdovanojimus „LuKaS“, rengia kasmetinį tarptautinį festivalį „Baltijos banga“, Kino klubo vakarus ir kt.  

 

2017 m. A. Matelis perėmė vadovavimą kinematografininkų sąjungai iš režisieriaus, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato režisieriaus Gyčio Lukšo, ėjusio šias pareigas nuo 1991 m. Kinematografininkų sąjunga buvo įkurta 1931 m., ir yra ilgiausiai veikianti, didžiausia kino organizacija Lietuvoje.  

 

Kino sąjungoje veikia 9 gildijos – režisierių, dokumentininkų, animatorių, kino operatorių, dailininkų, garso operatorių, kino kritikų, kino darbuotojų, aktorių. Gildijos vienija 239 kino kūrėjus. Dešimčių LKS narių kūrybiniai pasiekimai įvertinti Nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis, Vyriausybės kultūros ir meno premijomis, jų kūrybiniai darbai pelnė daugybę profesinių apdovanojimų savoje šalyje ir už jos ribų.

 

A.Matelis ne kartą pabrėžė, kad jo, kaip pirmininko misija yra užtikrinti sąjungos darną, aktyvią veiklą kultūros lauke, puoselėti jungtis tarp įvairių kartų kino žmonių – Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas ne kartą viešojoje erdvėje pasisakė už tai, kad institucijose nebūtų toleruojama diskriminacija pagal amžių, lytį, rasę.

 

„Didelė pagalba šiame darbe yra sąjungos narių pasitikėjimas, esu dėkingas už nuolatinį palaikymą, nuoširdžiai džiaugiuosi, kad esu šios kūrybingos bendruomenės dalis“, – sako A. Matelis.

 

Lietuvos kinematografininkų sąjunga yra Lietuvos Meno kūrėjų asociacijos ir Europos kino režisierių federacijos (FERA) narė.

AVAKA atliko kompensacinio atlyginimo už atgaminimą asmeniniais tikslais dar kitaip vadinamą „tuščios laikmenos“ (toliau – TL) paskirstymą savo nariams – atstovaujamiems audiovizualinių (toliau – AV) kūrinių autoriams.

 

Atlyginimas AVAKA autorių sąskaitas pasieks jau netrukus – kiekvienas, kuriam bus priskaičiuotas atlyginimas, gaus informaciją el. paštu.

 

Šias metais skirstomo atlyginimo suma už 2020 m. yra mažesnė nei praėjusiais metais, atsižvelgiant į stipriai pasikeitusias aplinkybes.

 

Už 2019 m. AVAKA nariams, AV kūrinių autoriams, skirta suma (prieš administracinius atskaitymus) sudarė 123 348,75 Eur, o už 2020 m. – 61 528,26 Eur.

 

Kas daro įtaką atlyginimo dydžiui?

1. TL atlyginimo proporcijos atskiroms kūrinių rūšims pasidalina remiantis atsakingos asociacijos AGATA užsakyto 2020 m. šalies gyventojų sociologinio tyrimo dėl muzikos, audiovizualinių ir kitų kūrinių kopijavimo (toliau – Tyrimas) rezultatus. Tyrimo rezultatai rodo, kad gyventojai AV kūrinius kopijavo mažiau. Kopijuotų kūrinių pasiskirstymas: AV kūriniai – 40 proc., vizualieji kūriniai 24 proc., rašytiniai – 20 proc., dramos kūriniai – 16 proc..

2. TL atlyginimo dydis, skiriamas autoriams jau antrus metus iš eilės, yra dalinamas platesniam kūrinių ratui t.y. kūrinių apimtis prasiplėtė – šalia AV kūrinių autorių atsirado vizualiųjų, rašytinių ir dramos kūrinių autoriai.

Taigi, TL atlyginimo, skirto AV kūrinių autoriams, dydžiui poveikį turėjo šalies gyventojų įpročiai ir prasiplėtusi administruojamų kūrinių apimtis.

 

Primename, kad TL atlyginimo surinkimą, paskirstymą ir išmokėjimą, reglamentuoja LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatos, LR Vyriausybės nutarimas, LR Kultūros ministro įsakymas, AVAKA paskirstymo taisyklės.