Mėnuo: 2021 rugpjūčio

Tarptautiniame dokumentinių filmų festivalyje „EIDF 2021“ Pietų Korėjoje režisierės Giedrės Žickytės filmas „Šuolis“ pelnė pagrindinį „Grand Prix“ festivalio apdovanojimą.

 

Filmas, pasakojantis apie lietuvių jūreivį Simą Kudirką, 1970 metais išdrįsusi iš sovietinio laivo peršokti į JAV pakrančių apsaugos katerį ir paprašyti politinio prieglobsčio, dalyvavo pagrindinėje konkursinėje festivalio programoje „Festival Choice – Global“. Visus konkursinėje programoje dalyvavusius filmus vertino tarptautinė žiuri.

 

Tai jau septintasis tarptautinis apdovanojimas, kurį pelnė lietuvių režisierė su savo filmu „Šuolis“. Filmas jau yra laimėjęs prizus Amerikoje ir Europoje.

 

„Nepaprastai džiaugiuosi, kad šį kartą filmas buvo įvertintas ir Azijoje. Gaila, kad dėl Covid ribojimų negalėjau vykti į Pietų Korėją atsiimti prizo“, – sako režisierė, kurios iš anksto įrašytą padėkos kalbą tiesiogiai transliavo Pietų Korėjos televizija.

 

Savo kalboje lietuvių režisierė, pasisveikinusi korėjietiškai, sakė pirmiausia norinti padėkoti pagrindiniam savo filmo herojui S.Kudirkai už suteiktą galimybę sukurti šį filmą. Režisierė savo kalboje akcentavo, kad nors lietuvio jūreivio drąsus šuolis į laisvę įvyko prieš pusę amžiaus, jis ir šiandien rezonuoja, sukeldamas aktualią diskusiją apie žmogaus laisvę, apie žmonių vienybę, humanizmą, suteikiant prieglobstį jos prašantiems ir žmogaus teises, kurios šiandien yra svarbesnės nei bet kada anksčiau.

 

Anot tarptautinio dokumentinių filmų festivalio „EIDF 2021“ vykdančiojo prodiuserio Gunny Hyoung, G.Žickytės filmui Pietų Korėjos žiūrovai tikrai neliks abejingi. „Gyvendami su Šiaurės Korėja pašonėje, gerai žinome kas buvo Tarybų Sąjunga. Todėl Simo istorija neabejotinai palies korėjiečius. Aš be galo džiaugiuosi, kad būtent „Šuolis“ laimėjo pagrindinį mūsų festivalio prizą“, – sako G.Hyoung.

 

Filmo „Šuolis“ premjera Lietuvos kino teatruose nuo rugsėjo 17 d.

 

Filmą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras prie LR Kultūros ministerijos, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, ES programa „Kūrybiška Europa – MEDIA“, Prancūzijos nacionalinis kinematografijos centras, Latvijos nacionalinis kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvių fondas Čikagoje, JAV ambasada Lietuvoje ir kt.

 

Filmą prodiusavo studija „Moonmakers“ (Lietuva), bendroje gamyboje su „VFS Films“ (Latvija) ir „Faites un Voeu“ (Prancūzija).

 

Filmo platintojas Lietuvoje – „Pasaka distribution“.

Debiutinis Jurgio Matulevičiaus filmas „Izaokas“ trečią savaitę rodomas Lietuvos kino ekranuose ir sulaukia daug gerų atsiliepimų iš paprastų žiūrovų ir iš kino industrijos kolegų.

 

„Nors arthous’e filmų kategorija nėra mano mėgstamiausia, bet filmas „Izaokas“, mano galva, yra geriausias šios kategorijos kūrinys per pastaruosius trisdešimt lietuviško kino metų. Žinant tai, kad šis filmas yra pirmas pilnametražinis režisieriaus darbas, reikėtų kabinti jam atskirą medalį už talentą“, – filmą giria kino režisierius Emilis Vėlyvis. „Galima pasimokyti iš šio filmo, kaip valdyti ir kurti mizanscenas, perteikti skirtingas scenų ir personažų emocijas bei įdomiai pasakoti naratyvą. Filmas akivaizdžiai turi labai stiprią režisieriaus viziją, beveik tobulą kastingą ir vaidybą. Manau, kad filmo komanda ne tik pasistengė, bet ir sugebėjo sukurti geriausią pavyzdį ateinančioms kino kūrėjų kartoms. Jie pirmieji kokybiškai parodė kaip turi būti kuriamas lietuviškas arthous’as. Labai džiaugiuosi už kolegas ir linku jiems sėkmės kituose projektuose“, – apie filmą „Izaokas“ atsiliepė režisierius Emilis Vėlyvis.

 

„Tai nėra dar vienas filmas apie istorinius laikus, apie praeitį, tai filmas apie dabartį ir pradedamas paieškas taikos link,“ – po filmo premjeros sakė aktorė Aistė Diržiūtė. Pasak jos, filmas išsiskiria fantastiškais vaidmenimis, vienu geriausių kada nors iš esmės matytų kameros darbų, garsų darna įrėmintas tautos ir žmogaus traumos pjūvis. „Puikus filmas. Tikrai. Paliečiantis viduje kažką netikėto, bet labai svarbaus, o pakrutinti kažką naujo viduje nėra taip paprasta,“ – sako A.Diržiūtė.

 

„Visame dabartiniame kino pasiekiamumo didžiajame ekrane kontekste, visų pirma „Izaokas“ yra skirtas lietuviško kino pasiilgusiems gerbėjams. Yra daug priežasčių pamatyti filmą ir tik keletas jų-mėgstantiems autorinį kiną, nelengvas temas bei lietuvių autorius, tokius kaip Antanas Škėma. Mėgstantiems neįprastą kino estetiką, juodai baltas fotografijas bei įdomų kino garso takelį. Mėgstantiems ne tik žiūrėti, bet ir matyti, ne tik klausytis, bet ir girdėti, ne tik vertinti, bet ir pajusti. Ir, žinoma, norėčiau, jog „Izaoką“ atrastų visi,“ – sako filme vaidinusi aktorė Severija Janušauskaitė.

 

Pats filmo režisierius Jurgis Matulevičius mano, kad filmas yra skirtas jautriam žiūrovui – tokiam, kuris mėgsta kiną, kuris eina į kino teatrą, ne vien atsipalaiduoti, o pasisemti, patirti, apmąstyti, pamedituoti.

 

„Manau, kad „Izaokas“ yra skirtas jausmingam ir giliam žiūrovui. Tam, kuris kine ieško emocinės patirties, kuris neprisiriša prie faktų, žodžių ir tvarkos. Tobulas šio filmo žiūrovas yra tas, kuris mėgsta išeiti iš komforto zonos ir patyrinėti nežinomas teritorijas, savo viduje ieškoti ir atverti duris tų kambarių, kurie užrakinti. Filmas skirtas tiems, kurie nesiekia sužinoti visų atsakymų, o ieško klausimų, keičiančių požiūrį į pasaulį,“ – sako filmo scenarijaus bendraautorė Saulė Bliuvaitė.

 

Filmas „Izaokas“ išsiskiria ir tuo, kad garsioje amerikiečių kino vertinimo platformoje „Rotten Tomatoes“ filmas turi 100 proc. įvertinimą – tai reiškia, kad visi, kurie pamatė filmą, jį įvertino tik aukščiausiais balais.

 

Filmas rodomas kino teatruose „Forum Cinemas“ visoje Lietuvoje, taip pat Vilniaus kino teatruose „Multikino“, „Pasaka“, „Skalvija“. Rugsėjį „Izaokas“ bus pradėtas rodyti ir namų kino platformoje „Žmonės Cinema“.

Liepos pabaigoje šalies kino teatrus pasiekė bene laukiamiausia šios vasaros komedija – vieno populiariausių Lietuvos režisierių Tado Vidmanto filmas „ Naktinė žvejyba“.

 

Lietuviško kino hitus „Gautas iškvietimas“, „Trys milijonai eurų“, „Lietuviški svingeriai“, „Pats sau milijonierius“ sukūręs Tadas Vidmantas naujausioje komedijoje „Naktinė žvejyba“ meistriškai pasakoja intriguojančią dviejų kaimynų, Justo ir Povilo, istoriją. Pagrindinius vaidmenis atliko aktoriai Leonardas Pobedonoscevas ir Marius Repšys.

 

Jau gamybos pradžioje prodiuseriai intrigavo, kad tai ne tik iš pažiūros naujos stilistikos Tado Vidmanto filmas, nustebinsiantis ne vieną režisieriaus kūrybos gerbėją, bet ir išskirtinis savo techniniu išpildymu – LED ekranų panaudojimu filmuojant. 

 

Nuo 2016 metų „Vilniaus Kino Klasterio“ specialistai pradėjo kurti naują filmavimo technologiją – LED ekranų panaudojimą vietoje „žalio ekrano“. Nepaisant to, kad praktiškai visi pasaulyje „kombinuoti filmavimai“ tuo metu buvo filmuojami „žalio ekrano“ technologijos būdu, grupė Vilniaus kino entuziastų bandė spręsti esminius „žalio ekrano“ technologijos trūkumus: vienas jų –  „netikra realybė“ į vaizdą įkeliama vėliau, arba stebima per kontrolinius monitorius, kas apsunkina kūrėjų darbą neturint galimybės matyti ir suvokti galutinio vaizdo realiu laiku; ir esminį trūkumą – interakcijos nebuvimą, tai yra, kai aktorius turi reaguoti į „įsivaizduojamus“ objektus ir įvykius, o kūrėjai gali tik nuspėti galutinio vaizdo kokybę, jo „natūralumo ir tikrumo“ lygį.

 

Taigi, buvo siekiama sukurti technologiją, leisiančią matyti ir jausti „netikrą realybę“ realiu laiku, kad aktoriai galėtų sinchronizuoti savo reakcijas ir judesius pagal įvykius, vykstančius foninėje „netikroje realybėje“. Tuo metu apie informacijos apie šį, naują, kino filmavimo būdą praktiškai nebuvo, todėl technologija buvo kuriama eksperimentiniu būdu. Būtent ši technologija buvo pasirinkta ir filmuojant „Naktinę žvejybą“.

 

„Iš pradžių svarstėm filmuoti ant žalio ekrano ir ežero vaizdus įdėti vėliau, filmo post-produkcijoj, bet supratom, kad su LED ekranais bus greičiau, pigiau ir netgi realistiškiau. Tai pasirinkti šitą technologiją nebuvo sunku. O dirbant, žinoma, iškildavo techninių nesusipratimų, nes tiesiog niekas to dar nedarė, natūralu, kad ir ne iki galo moka daryti. Pavyzdžiui, vieną kartą pusė ekrano tiesiog užgeso ir tris valandas laukėme meistro. Pasirodo, kad būtų užtekę tik perkrauti kompiuterį, galėjom ir patys tą padaryti… Kitas pliusas – aktoriams daug lengviau dirbti. Vaidyba prie žalio ekrano dažnai būna nenatūrali, nes aktoriams sunkiau įsijausti į sceną nematant, kur jie yra, kas aplink juos“, teigė režisierius Tadas Vidmantas.

 

Jam antrina ir prodiuseris, įmonės „Idee Fixe“ vadovas Evaldas Kubilius. „Taip atsitiko, kad Covid-19 pandemija ir karantinai pagreitino šios technologijos pritaikymą kine. Pandeminiai judėjimo ir darbo didelėse grupėse suvaržymai vertė filmų kūrėjus ieškoti netradicinių sprendimų. Tado Vidmanto režisuotas filmas „Naktinė žvejyba“ tapo pirmuoju filmu Lietuvoje, kuriame veiksmas „gamtoje“, pilnai buvo nufilmuotas studijoje. Saulė, lietus ir vėjas gamtoje yra sunkiai nuspėjami komponentai, o studijoje jie yra padaromi tokie, kokių reikia. Tai labai taupo laiką ir neblaško aktorių. Ir nėra uodų“, teigia E. Kubilius.

 

„Naktinėje žvejyboje“ atokioje ežero saloje žvejybai susitikę vyrai kalbasi apie „reikalus“ bei moteris, tačiau netikėta linkme pasisukęs pokalbis virsta ne tik intriguojančiu vyrų gyvenimus atskleidžiančiu siužetu, bet ir mirties ar gyvenimo klausimu.

 

Anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=whJ2DS668QY&ab_channel=TadasVidmantas

 

Neužilgo kino ekranus pasieks naujausias Inesos Kurklietytės filmas šeimai „Drugelio širdis“, o debiutuojančiame pagrindiniame anonse turime progos pajausti išskirtinį filmo grožį bei susipažinti su pagrindine tema – kad draugystė yra be galo svarbi visų mūsų, o ypatingai – vaikų, gyvenimuose.

 

Juostos „Drugelio širdis“ pagrindinis herojus – berniukas Juozapas (vaidina Elijas Malinauskas), kuris yra ypatingas, ne toks kaip visi vaikai. Dėl jo pomėgių ir kiek kitokios išvaizdos, jo santykiai su vietiniais vaikais nėra labai geri, o ypač Juozapo nemėgsta „kiečiausias“ iš vaikų – Benas (vaidina Mindaugas Balabonas). Juozapas draugų neturi, kol į miestelį neatsikrausto guvi ir drąsi mergaitė Rugilė (vaidina Vilnė Konstancija Abukevičiūtė). Juozapas ir Rugilė susidraugauja, kartu patiria daug nuotykių ir vienas kitam užaugina sparnus.

 

„Šis filmas yra apie ypatingą vaiką, jo jautrų pasaulį ir apie tai, kaip draugystė padeda jam išlįsti iš baimės kokono. Tai filmas apie visus vaikus, jų vidinę laisvę, polėkį ir gerumo paieškas. Filmas ir apie nuotykius ir kiek jų galima patirti vieną gražią vasaros dieną. Taip pat tai ir filmas apie suaugusiuosius ir apie tai, kaip dažnai jie nepastebi vaikų ir kas vyksta jų pasauliuose”, – sako režisierė I.Kurklietytė.

 

Labai svarbi „Drugelio širdyje“ yra ir gamta: pievos, upelio pakrantė, apleistas dvaras – tai vaikų žaidimų aikštelės, kuriose galioja savos taisyklės. Vabalų pasaulis, į kurį taip įnikęs gamtininku norintis tapti herojus Juozapas, atkartoja ir žmonių gyvenimą – visi skirtingi, bet visi ieško sau vietos po saule.

 

Filme taip pat vaidina aktoriai Eglė Jackaitė, Lukas Petrauskas, Gabrielia Kuodytė, Toma Vaškevičiūtė, Marius Repšys, Gabija Jaraminaitė, Julius Žalakevičius, Sonata Visockaitė, Violeta Mičiulienė bei kiti.

 

Filmą kūrė prodiuserių kompanija „Fralita Films“, filmo platinimu Lietuvoje rūpinasi kompanija „Acme Film“. Filmą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras, Kūrybiškos Europos Media programa ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.