Mėnuo: 2021 birželio

Ši vasara keliaujančius po Lietuvą lepina ne tik saulėtais orais ir nuostabiais gimtinės vaizdais, bet ir maisto bei kultūros sinteze. Daugelyje žymiausių kino festivalių pripažinimo sulaukusio dokumentinio filmo „Omarų sriuba” kūrybinė komanda vasarotojus kviečia į kelionės planus įtraukti kiną ir gurmaniškus skonius. Su dokumentinėje kino juostoje pristatoma Islandijos kultūra pirmieji susipažinti ir „Omarų sriubą“ ne tik žiūrėti, bet ir ragauti galės Tauragės, Alytaus ir Biržų žiūrovai.  

 

„Omarų sriuba“ – tai režisierių Pepe Andreu ir Rafa Molés kūrinys, kurio scenarijaus bendraautorius ir koprodiuseris yra dokumentinio kino meistras, nacionalinės premijos laureatas Arūnas Matelis („Studio Nominum“). Dokumentinė istorija pasakoja apie Islandijos Grindaviko mieste veikiančią bendruomenei itin svarbią „Bryggjan“ kavinę ir jos likimą. Pagrindinis filmo veikėjas Krilis kiekvieną rytą pradeda mažoje uostamiesčio kavinėje „Bryggjan“ ruošdamas ingredientus omarų sriubai. Jo brolis Alis čia leidžia dienas šnekučiuodamasis su senais žvejais. Reaguodama į kasmet gausėjančius turistų srautus, viena didelė korporacija neseniai pateikė pasiūlymą Grindavike pastatyti aukščiausius standartus atitinkantį viešbutį. Kita – mažą šeimos kavinę paversti teminiu restoranu. Jau visai netrukus Kriliui ir Aliui teks spręsti, ką daryti su Grindaviko gyventojų numylėta „Bryggjan“ ir joje ruošiama omarų sriuba.

 

„Filme veiksmas vyksta Islandijoje, tad nusprendėme lietuvius paskatinti leistis į naują pažintį – vietoj šaltibarščių paragauti omarų sriubos ir geriau susipažinti su Islandijos kultūra bei kokybišku kinu. Ši idėja gimė pernai metų rudenį, kai „Omarų sriuba“ Lietuvos auditorijai  pirmą kartą buvo pristatyta Europos šalių kino forume „Scanorama“ – tuomet vaišinome vilniečius. Tiesa, dėl griežtų karantino apribojimų sriubą buvo galima tik išsinešti. Sulaukėme didelio žiūrovo susidomėjimo, todėl idėją šią vasarą nusprendėme vystyti ir mažesniuose Lietuvos miestuose”, – apie netradicinę pažinti su kinu pasakoja filmo platinimo Lietuvoje koordinatorė Vaida Kazlauskaitė.

 

Filmo „Omarų sriuba“ kūrybinė komanda, skelbdama kelionės po skirtingus Lietuvos miestus pradžią, metė iššūkį tradicijoms – Tauragės, Biržų, Alytaus gyventojai kviečiami filmą ne tik pamatyti nemokamuose kino seansuose, bet ir paragauti specialiai jiems vietos virtuvės šefų pagamintos filmo įkvėptos sriubos.

 

Pirmieji kino gurmanai – Tauragės miesto gyventojai ir svečiai, nemokamas filmo seansas vyks birželio 24 d. 18 val. Tauragės kultūros centre.  Alytuje filmo seansas vyks liepos 2 d. 19 val., Alytaus miesto teatre. Biržuose filmo seansas vyks liepos 26 d. 18 val. „Portfolio“ galerijoje. Omarų sriubos paragauti bus galima vietos restoranėliuose – daugiau informacijos galima rasti nurodytų lokacijų interneto svetainėse.

 

„Omarų sriubos“ pasaulinė premjera įvyko 2021 m. San Sebastiano kino festivalyje. Tais pačiais metais „Omarų sriubos“ premjera buvo pristatyta Lietuvoje Europos šalių kino forume „Scanorama“, kur dokumentinė istorija pateko tarp penkių žiūrimiausių festivalio filmų. Filmas susilaukė gausaus susidomėjimo visame pasaulyje. „DocsValencia“ buvo apdovanotas „Mirades“ apdovanojimu geriausios dokumentikos kategorijoje. Filmą rodė viename žinomiausių kino festivalių „Visions du Reel“, kur, kartu su 10 pasaulyje pripažinimą jau pelniusių dokumentinių filmų, „Omarų sriuba“ dalyvavo programoje „Grand Angle“. Iš karto po to filmas dalyvavo ARTDOCSFEST festivalyje Rygoje, Baltijos šalių konkursinėje programoje, taip pat buvo rodomas prestižiniuose Europos – Barselonos, Krokuvos, Miuncheno ir Zagrebo – dokumentinių filmų festivaliuose. Gegužės mėnesį šis filmas tarptautiniame kino festivalyje „Bergamo Film Meetings“ buvo paskelbtas geriausiu dokumentiniu filmu.

 

Filmas įtraukė gausią Lietuvos kino profesionalų komandą: scenarijų rengė ir filmą prodiusavo Arūnas Matelis, klasikinės muzikos interpretacijas juostai rašė kompozitorius Gintaras Sodeika, filmą koprodiusavo Algimantė Matelienė, spalvų dizainą kūrė Jonas Zagorskas, prisidėjo ir kiti kūrėjai. Dokumentinio filmo gamybą rėmė Lietuvos kino centras. Filmą prodiusavo „Studio Nominum“ kartu su „SuicaFilms“ ir „Ax Films“, dalyvaujant LRT.

 

 

Tris savaites Kintuose vykusi Baltijos šalių trumpametražių filmų scenarijų vystymo rezidencija „Baltic Shorts Residency“ vakar baigė trečiąjį sezoną. Šiemet rezidencijoje, kuri yra skirta stiprinti kino kūrėjų scenarijų rašymo įgūdžius, scenarijus tobulino Akvilė Gelažiūtė (Lietuva), Žanete Skarule (Latvija) ir Juri Krutii (Estija). „Baltic Shorts Residency“ organizuoja lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“, kurios veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

 

Nuo 2019 m. vykdomos „Baltic Shorts Residency“ programos metu atrinkti dalyviai turi galimybę atsitraukus nuo miesto šurmulio ne tik vystyti ir rašyti savo naujausių trumpametražių filmų scenarijus, bet ir šio proceso metu konsultuotis su scenarijaus ekspertu Wim Vanacker (Belgija). Kasmet jo profesionali kūrybinė mentorystė įkvepia rezidentus apmąstyti savo naujai vystomų vaidybinių ar animacinių filmų projektus ir padeda paruošti stiprius scenarijus. „Konsultanto W. Vanacker išskirtinė kūrybinė mentorystė suteikė galimybę diskutuoti, įsiklausyti ir stipriai susikoncentruoti į savo amato tobulinimą”, – savo įspūdžiais po konsultacijų dalinosi Estijos kino režisierius ir scenaristas Juri Krutii. Jam pritarė ir rezidentės iš Lietuvos ir Latvijos Akvilė Gelažiūtė ir Žanete Skarule, teigdamos, kad scenarijų konsultantas Wimas užduodamas teisingus klausimus padėjo pasiekti norimą filmo scenarijaus rezultatą ir, apskritai, įkvėpė rašyti.

 

Taip pat šių metų rezidencijos dalyviai svarbiomis programos „Baltic Shorts Residency“ stiprybėmis laiko darbo procesą kartu su bendraminčiais ir užsimezgusias reikšmingas draugystes. „Ši rezidencija buvo ne tik puiki proga išvystyti scenarijų, bet ir galimybė užmegzti gražias draugystes su kolegomis iš Pabaltijo. Rezidencija yra itin svarbus ir reikalingas projektas, žvelgiantis į trumpą metrą rimtai, padedantis kūrėjams tobulėti ne vieniems”, – savo mintimis rezidencijos pabaigoje dalinosi lietuvių režisierė A. Gelažiūtė. Pasak kino kūrėjos iš Latvijos Ž. Skarule, „Baltic Shorts Residency“ yra išskirtinė privilegija praleisti tris savaites diskutuojant ir perrašinėjant savo vystomo filmo istoriją su kolegomis iš kaimyninių šalių. Estų scenaristo J. Krutii teigimu, viena sudėtingiausių scenarijų rašymo dalių yra savo idėjos ir vizijos artikuliavimas garsiai, todėl tokios programos kaip „Baltic Shorts Residency“ ir joje dalyvaujantys nuostabūs režisieriai-scenaristai padeda tai padaryti.

 

„Baltic Shorts Residency“ vyko birželio 1–20 d. „Kintai Arts“ kuruojamoje tarptautinių menininkų rezidencijų erdvėje Kintų miestelyje. Ši vieta yra išskirtinė dėl savo istorinės praeities ir kūrybai įkvepiančios gamtos, tai – provincijoje įsikūrusi platforma, kuri skatina pažintį su šiuolaikiniu menu už kultūrinių centrų ir didmiesčių ribų.

 

 

Baltijos šalių trumpametražių filmų scenarijų vystymo rezidencija „Baltic Shorts Residency“ regiama kartu su tarptautine menininkų rezidencijų erdve „Kintai Arts“, pagrindinis rėmėjas – Šiaurės ir Baltijos šalių kultūros mobilumo programa. Partneriai – Rygos tarptautinis trumpametražių filmų festivalis „2ANNAS“, Rygos tarptautinis kino festivalis, Talino tarptautinis kino festivalis „Black Nights“, Estijos trumpametražių filmų centras.

 

Daugiau informacijos apie rezidencijos dalyvių trumpųjų filmų projektus: https://lithuanianshorts.com/projektai/baltic-shorts-residency/

 

 

 

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ skelbia europietiško kino atostogų pradžią –  birželio 19 d. kelionę per skirtingus Lietuvos regionus pradeda jos satelitinis renginys „Scanoramos vasara“. Šiais metais europietiško kino peržiūrų ir jas lydinčių renginių programa vyks Tauragėje (birželio 19 – 29 d.), Alytuje (birželio 29 – liepos 4 d.) ir Biržuose (liepos 23 – 29 d.). Rugpjūčio mėnesį „Scanoramos vasara“ persikels į kitus Lietuvos miestus ir jų netikėtas erdves.

 

„Europos šalių kino forumas „Scanorama“ – pirmasis kino festivalis Lietuvoje, kuris ne tik atvedė Europos kiną į sostinę ir didžiuosius šalies miestus, bet ir atsivėrė jos regionams. Užsibrėžę ambicingą tikslą įtvirtinti kokybiško kino žiūrėjimo tradiciją visoje Lietuvoje, šiais metais pasirinkome tris gražius miestus, kuriuose europietišką kiną sieksime paversti neatsiejama kultūrinio peizažo dalimi. „Scanorama“ vertina kokybę, o ne kiekybę, ilgalaikius ryšius, o ne trumpus susitikimus. Norime ne tik suburti ištikimų žiūrovų ratą skirtinguose šalies miestuose, bet ir naujai prakalbinti gyventojų pamėgtas erdves, pakviesdami pokalbiui su įsimintiniausiais Europos režisierių kūriniais ir bendraminčiais“, – teigia festivalio įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.

 

„Scanorama“ keičia požiūrį į kino sklaidą regionuose – mažieji festivaliai skirtinguose šalies miestuose

 

Siekdama plėsti ir gilinti Lietuvos žiūrovų pažintį su europietišku kinu, „Scanorama“ naujai pažvelgė į kino sklaidą regionuose ir nusprendė įgyvendinti iki šiol nė vieno šalies festivalio ar kino platintojo netaikytą praktiką. „Scanoramos vasara“ pakvies ne į atskiras filmų peržiūras, bet surengs mažuosius festivalius skirtinguose Lietuvos miestuose. Filmų peržiūros, diskusijos, atgijusios populiarios miestų vietos, specialus meniu vietos gyventojų pamėgtuose baruose ir kavinėse, programos vaikams ir netgi fitneso treniruotės – gyventojų laukia tikros atostogos europietiško kino ritmu.

 

„Scanoramos vasaros“ veidais tapo scanbasadoriai Aleksas Gilaitis (Tauragė), Eglė Ausiejūtė (Alytus) ir Viktorija Akavickaitė (Biržai) – įvairių kino sričių profesionalai, gerai susipažinę su vietos kultūros lauku ir bendruomene. Jie savarankiškai parinko renginių vietas, sudarė įvairiapusiškas kino programas, žadančias tinkamą kultūrinį vasaros akcentą kiekvienam miesto gyventojui, steigs miestų kino klubus ir burs kinu besidominčias bendruomenes – pasibaigus „Scanoramos vasarai“, jos savarankiškai tęs scanbasadorių pradėtą veiklą.

 

„Scanorama“ yra pirmoji, kuri į regionus pažvelgė rimtai, dėmesingai ir atsakingai. Tam būtinas artimesnis ryšys su vietos bendruomene ir pažintis su kultūros lauku. Nepakanka kelioms valandoms atvykti į svetimą vietą ir surengti peržiūrą ar diskusiją. Reikia tapti ne svečiu, o pasirinkto miesto gyventoju – žinoti ,kuo gyvena vietiniai, prisėsti jų pamėgtoje kavinėje ar bare, užsukti į vykstančią parodą“, – vienbalsiai tvirtina scanbasadoriai.

 

Šių metų „Scanoramos vasaros“ repertuare – pagrindiniuose pasaulio kino festivaliuose pristatyti ir ne vieną apdovanojimą pelnę filmai: „Oskaro“ laureato dano Thomo Vinterbergo „Dar po vieną“, švedo Magnuso von Horno „Prakaituok!“, serbo Srdano Golubovičiaus „Tėvas“, islando Benedikto Erlingssono „Kariaujanti moteris“, lenkų režisierės Małgorzatos Szumowskos „Nešventas avinėlis“, ispanų Rafaelio Moléso ir Pepe Andreu „Omarų sriuba“, rumunų animatorės Ancos Damain „Nepaprasta Maronos kelionė“, italo Lucos Guadagnino „Suspiria“. Mažųjų žiūrovų lauks ir lietuviška animacija – Urtės Oettinger „Pieno baras“, o istorijos mylėtojus sudomins iš Lietuvos centriniame archyve saugomų tarpukario Lietuvos kronikų segmentų sudaryta programa „Tarpukario Lietuva per kino kronikų objektyvą“.

 

Rugpjūčio mėnesį „Scanoramos vasara“ tradiciškai persikels į kitus Lietuvos miestus ir jų netikėtas erdves, kur bus surengtos filmų peržiūros ir jas lydintys pristatymai bei diskusijos.

 

Europos šalių kino forumo „Scanorama“ satelitinis renginys „Scanoramos vasara“  vyks:

Birželio 19 – 29 d. Tauragėje (Tauragės kultūros rūmai, Tauragės krašto muziejus)

Birželio 29 – liepos 4 d. Alytuje (Alytaus miesto teatras)

Liepos 23 – 29 d. Biržuose (Biržų kultūros centras, „Portfolio“ galerija, Biržų paplūdimys prie Širvėnos ežero)

Rugpjūčio 27 – 29 d. Kintai (Meno rezidencijų erdvė „Kintai Arts“)

 

Projektą finansuoja Lietuvos kino centras.

Informuojame, kad Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA atliko 2020 m. kompensacinio atlyginimo (kitaip dar vadinamo „Tuščios laikmenos atlyginimo“) paskirstymą kino ir televizijos prodiuseriams.  

 

Šį atlyginimą surenka Kultūros ministerijos įgaliota institucija – asociacija AGATA, o paskirsto ir išmoka teisių turėtojams asociacija AVAKA.  

 

Paskirstytas atlyginimas bus išmokėtas per artimiausias savaites.  

 

Audiovizualinių kūrinių autoriams priklausantis atlyginimas autorius pasieks po derybų su kita asociacija.  

 

Remiantis AVAKA surinktais duomenimis, buvo parengta trumpa ir koncentruota apžvalga apie audiovizualinio sektoriaus pastarųjų metų pokyčius bei 2020 m. kompensacinio atlyginimo paskirstymą pirmojo įrašo gamintojams (prodiuseriams).: https://bit.ly/3xctPl2

[md_image_box_slider image_box_slider_size=”contain” image_box_slider_hover_link=”https://bit.ly/3xctPl2″ image_box_slider_image=”7280″]