Mėnuo: 2021 birželio

 

Rugpjūčio pabaigoje vyksiantis 55–asis Karlovi Varų kino festivalis antradienį pristatė šiemetinę programą. Tarp kruopščiai iš viso pasaulio atrinktų 120–ies filmų į tarptautinį festivalį pateko ir lietuvių kūrinys – režisieriaus Andriaus Blaževičiaus filmas „Bėgikė“. Įtempta merginos, visą parą Vilniuje ieškančios pradingusio vaikino, istorija varžysis festivalio konkursinėje programoje „East of the West“.

 

„Pagaliau „Bėgikė“ sulaukė savo pasirodymo dienos – pandemija buvo pristabdžiusi ir filmo gamybą, ir išleidimą, tad šitiek laukta premjera dar labiau jaudina. Kai su filmu būni dar ilgiau nei įprastai, pirmųjų atsiliepimų lauki dar smarkiau. Filmo kelionė prasideda – smalsu, kaip „Bėgikę“ jau netrukus sutiks tarptautinė, o vėliau – ir lietuvių auditorija“, – sako rudenį Lietuvoje pasirodysiančio filmo režisierius A. Blaževičius.

 

„Bėgikė“ – antrasis A. Blaževičiaus ilgametražis filmas, prieš kelerius metus Lietuvos ir pasaulio publikai kaip pilno metro režisierius jis prisistatė su sėkmės sulaukusiu filmu „Šventasis“. „Po savo pirmojo darbo, kurio pagrindinis herojus yra jaunas vyras iš Lietuvos provincijos, norėjau sukurti filmą apie jauną merginą iš sostinės Vilniaus. Tai – tarsi savotiško diptiko antroji dalis, kuri su pirmuoju filmu turi ir šiek tiek panašumų, ir daugybę skirtumų. „Šventasis“ buvo apie meilę ir krizę, o „Bėgikė“ – apie meilę ir laisvę,“ – atskleidžia režisierius.

 

Filmas „Bėgikė“ – veiksmo nestokojanti drama, kurios pagrindinė veikėja 27–erių Marija karštligiškai ieško savo dingusio vaikino. Apsišarvavusi kantrybe ir meile, ji blaškosi po miestą sekdama pabiromis užuominomis. Tai – istorija apie pasiaukojimą ir absoliučios laisvės siekį.

 

Pagrindinį Marijos vaidmenį atlikusios aktorės Žygimantės Elenos Jakštaitės darbą šiame filme jau įvertino tarptautinis „European Film Promotion“ tinklas. Ž. E. Jakštaitė pateko į šiemetinį kylančių Europos kino žvaigždžių 10–uką ir tapo antrąja lietuve aktore, dalyvavusia „Shooting Stars“ programoje, kurios metu anksčiau buvo pastebėti tokie žinomi aktoriai kaip Danielis Craigas, Rachel Weisz, Carey Mulligan.

 

„Atlikdama savo pirmąjį pagrindinį vaidmenį kine, Žygimantė Elena pasirodė tarsi gamtos jėga, pilna aistros ir nenugludintos energijos – ji tarsi prasiveržia ir už ekrano ribų. Nepaprastai savimi pasitikėdama, ji aiškiai, drąsiai ir neatidėliotinai pastatė ant kortos viską, ką turi, ir sukūrė paveikų vaidmenį bei įsimintiną pasirodymą“, – pagyrų Ž. E. Jakštaitės vaidmeniui „Bėgikėje“ tuomet negailėjo kino industrijos profesionalų žiuri.

 

Filme dingusį pagrindinės herojės vaikiną Vytą vaidina „Auksinio scenos kryžiaus“ ir „Sidabrinės gervės“ laureatas Marius Repšys, už vaidmenį pirmajame A. Blaževičiaus filme „Šventasis“ Lietuvių kino akademijos įvertintas kaip geriausias metų aktorius. Filme „Bėgikė“ taip pat vaidina Klaipėdos jaunimo teatro aktorė Laima Akstinaitė, Vytautas Kaniušonis („Lošėjas“), Valentinas Krulikovskis („Šventasis“), Viktorija Kuodytė („Miegančių drugelių tvirtovė“), ir kt. Filmo scenarijaus autoriai: Andrius Blaževičius, Marija Kavtaradzė ir Teklė Kavtaradzė, prodiuserė: Marija Razgutė („M–Films“), koprodiuseriai iš Čekijos: Vratislav Šlajer ir Jakub Košťál („Bionaut“). Filmą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras.

 

55–ajame Karlovi Varų kino festivalyje taip pat pasirodys dar vienas prodiuserės Marijos Razgutės kartu su Eva Blondiau, Elmar Imanov ir Lasha Khalvashi koprodiusuotas filmas „Gyvenimo kaina“ („Otar’s Death“). Režisieriaus Ioseb Soso Bliadze kūrinys – bendras Gruzijos, Vokietijos ir Lietuvos kūrėjų darbas, pasakojantis apie eismo įvykį, išsivysčiusį į tragikomišką situaciją. Šis filmas taip pat varžysis „East of the West“ konkursinėje programoje.

Projektų pristatymo, koprodukcijos forumai kino industrijoje užima svarbų vaidmenį – čia atrandami kylantys talentai, naujausi jų projektai, pradedamos naujos kino kompanijų partnerystės. Lietuvoje nuo 2014 m. rengiamas Baltijos šalių trumpametražių filmų forumas „Baltic Pitching Forum“ yra vienas pagrindinių trumpųjų filmų industrijos renginių regione, kurio metu kasmet pristatoma 12 naujausių projektų iš Baltijos šalių. Nuo pat šio renginio pradžios „Baltic Pitching Forum“ jungia glaudus bendradarbiavimas su Prancūzijoje Klermono-Ferano tarptautinio trumpametražių filmų festivalio metu vykstančiu koprodukcijos forumu „Euro Connection“.

 

Lietuviškų trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts” vykdomas „Baltic Pitching Forum“ yra svarbi projektų pristatymo ir vystymo erdvė; po prisistatymo joje vienam forumo projektui-laimėtojui ir jų atstovams suteikiama išskirtinė galimybė dalyvauti „Euro Connection“ forume. Į centrinėje Prancūzijos dalyje vykstantį renginį kasmet atvyksta gausus tarptautinės kino industrijos prodiuserių būrys, jo pagalba pradedamos koprodukcijos, kurios ne vienerius metus sėkmingai įgyvendintos ir Baltijos šalių kino kūrėjų projektuose.

 

Besiruošiant 2021 metų „Baltic Pitching Forum“ renginiui, kalbamės su Europoje vieno didžiausio trumpametražių filmų forumo „Euro Connection“ vadovu Laurent Crouzeix, apie jo veiklą ir privalumus teikiantiems paraiškas į Vilniuje vykstantį „Baltic Pitching Forum“.

 

Ar galite šiek tiek papasakoti apie save, savo vaidmenį Euro Connection forume ir jo veiklą?

 

Laurent Crouzeix: Klermono-Ferano tarptautinio trumpametražių filmų festivalio veikloje dalyvauju jau daugiau nei dvidešimt metų. Trumpametražių filmų mugė, vykstanti lygiagrečiai su filmų festivaliu, yra pagrindinis trumpametražio kino industrijos renginys pasaulyje. Euro Connection forumą inicijavau 2009 metais kaip vieną iš trumpametražių filmų mugės projektų, tikėdamasis, kad tai padės kurti sąlygas kokybiškai europietiškų trumpametražių filmų bendrai gamybai. Kasmet Euro Connection forumas, kuriame mudu su kolege Julie Rousson veikiame kaip fasilitatoriai, pristato 14 atrinktų europietiškų projektų. Čia sukuriame sąlygas, leidžiančias prodiuseriams ir kino kūrėjams savo projektus pristatyti kino industrijos atstovams, o taip pat susitikti su potencialiais partneriais – tiek kūrybiniais, tiek finansiniais. Taip kūrėjai atranda paspirtį, įkvėpimą kokybiškai įgyvendinti sumanytus projektus.

 

Gal galėtumėte papasakoti apie sėkmės istorijas, įvykusias Euro Connection gyvavimo metu?

 

Kokybiška projektų atranka lėmė reguliarią Euro Connection forumo dalyvių sėkmę. Dar forumo gyvavimo pradžioje režisieriaus João Salaviza‘os projektas „Rafa“ (Euro Connection, 2010) tapo pirmuoju portugališku trumpametražiu filmu, laimėjusiu Berlyno Auksinį lokį (2012 m.). Kino kompanijų „Fasad“ (Švedija) ir „Fork Film“ (Estija) bendros gamybos animacinis trumpametražis filmas „Amalimbo“, režisuotas Juan Pablo Libossarto (Euro Connection, 2015), 2016 metais buvo nominuotas Europos kino apdovanojimams. Kompanijų „Art Shot“ (Lietuva) ir „Tripode Productions“ bei „Perspective Films“ (Prancūzija) bendros gamybos animacinis trumpametražis filmas „Žonglierius“, režisuotas Skirmantos Jakaitės, pelnė apdovanojimus ir buvo rodomas daugybėje festivalių, tarp kurių Roterdamo, Zagrebo „Animafest“, Talino „Juodųjų naktų“, Bucheono, Bogotos, Melburno kino festivaliai. Kaip pavyzdžius galėčiau pateikti ir Oskarui nominuoto animacinio trumpametražio filmo „Negative Space“ prodiuserius arba Vasilisą Kekatosą, 2019 metais pelniusį Kanų Auksinės palmės šakelę už filmą „The Distance Between Us And The Sky“ –  visi šie kūrėjai susitiko Euro Connection forume. Vienas iš vėlyvesnių pavyzdžių – „Verket Produktion“ (Švedija) ir „Haut et Court“ (Prancūzija) bendros gamybos kūrinys „The Night Train“, režisuotas Jerry Carlssono (Euro Connection, 2019), kuris atidarė konkursinę 77-ojo Venecijos kino festivalio programą 2020 metais.

 

Kaip manote, kokią naudą patiria kino kūrėjai atvažiuodami į Klermoną-Feraną ir pristatydami savo projektus Euro Connection forumo metu?

 

Prodiuseriams ir kino kūrėjams Euro Connection yra svarbus etapas, kurio metu jie gali pasidalinti savo projektu su kino bendruomene, padidinti jo matomumą bei išgirsti tarptautinės kino industrijos nuomonę bei pastabas. Šis renginys labai palankus sutikti bendraminčius kūrėjus, kurti partnerystes, padėsiančias įgyvendinti vystomus projektus, o vėliau – pristatyti sukurtus filmus platesnei auditorijai. Forumas naudingas ir mezgant vertingus užsienio ryšius. Kino kūrėjams šie kontaktai svarbūs ruošiantis kitam etapui – filmo platinimui, o prodiuseriai renginio metu gali užmegzti ir įdomias ne tik trumpametražių, bet ir ilgametražių būsimų projektų koprodukcijas. Be to, dalyvavimas Klermono-Ferano tarptautiniame trumpametražių filmų festivalyje bei forume suteikia smarkų kūrybinį paskatinimą – nesvarbu, ar kino industrijoje esate naujokas, pradedantis profesionalas, ar jau labiau patyręs kino kūrėjas.

 

Stebėjote Baltic Pitching Forum laimėjusių projektų atstovus dalyvaujant Euro Connection. Ar manote, kad patirtis pristatant projektus BPF kino kūrėjams padėjo kitame etape – Euro Connection forume?

 

Baltic Pitching Forum startavo glaudžiai bendradarbiaudamas su Euro Connection forumu, tad šie du renginiai  maksimaliai vienas kitą papildo. Tačiau ir pats Baltic Pitching Forum yra nepaprastai vertingas. Tai draugiška, profesionali aplinka, kurioje kino kūrėjai gali susipažinti su aukščiausio lygio kino industrijos renginiais. Dalyvaudami BPF mokymuose, projektų pristatymuose ir gaudami grįžtamąjį ryšį, kino kūrėjai pradeda giliau ir plačiau suprasti savo projektus. Tai, be abejonės, vertinga patirtis, praverčianti vėliau, pristatant projektus platesnei tarptautinei auditorijai. Šių dviejų renginių atmosfera ir paskirtis skiriasi, tačiau formatas išlieka ganėtinai panašus. Tad prieš atsirandant Euro Connection išties naudinga sudalyvauti BPF, o komandoms, norinčioms dirbti tarptautiniu mastu, šie forumai tikrai padeda kilstelėti projektus į kitą lygį.

 

Ką patartumėte kino kūrėjams, norintiems teikti paraiškas į Baltic Pitching Forum forumą, besiruošiantiems pirmą sykį pristatyti projektą?

 

Nuoširdžiai manau, kad vystantiems originalius trumpametražius projektus privalu teikti paraiškas į Baltic Pitching Forum. Šis renginys yra nuostabi platforma. Rašant paraišką svarbu būti nuoširdiems, pristatyti ne tik stipriuosius savo projekto aspektus, bet paminėti ir tai, kaip jūs tikitės patobulėti dalyvaudami forume. Paraiškas pildykite taip pat nuosekliai ir rūpestingai, kaip kuriate savo filmus. Labai svarbus balansas tarp ryžtingumo ir atvirumo. Tą patį patarčiau ir kino kūrėjams, ruošiantiems savo pristatymą. Būtina įvertinti, ką Baltic Pitching Forum gali suteikti projektams: darbo su scenarijumi sesijas, mokymus, kaip pristatyti projektus, projekto matomumo auginimą, ypatingai svarbius renginiui atrinktųjų ekspertų – o taip pat ir dalyvių – komentarus. Projekto pristatymą Baltic Pitching Forum arba Euro Connection tiksliausia apibūdinti kaip kolektyvinę patirtį, kurios metu kino kūrėjams suteikiama galimybė plėtoti savo kūrybines idėjas ir megzti ryšius su puikia žmonių grupe, galinčia projektą labai įvairiai papildyti. Šių renginių esmė – dalinimasis ir gavimas. Koncentruotis reiktų būtent į tai. O prizai ir galimybės, suteikiamos Euro Connection, European Short Pitch ar kitų partnerių, gali būti traktuojamos kaip papildoma premija žengiant žingsnį į aukštesnį lygį. Tačiau tai – jau kita istorija.

 

Šiuo metu vyksta atviras kvietimas teikti trumpametražių filmų projektus į Baltijos šalių trumpametražių filmų projektų pristatymo renginį „Baltic Pitching Forum“. Šiemet svečio teisėmis forume dalyvauja Švedija, tad į forumą bus atrinkta dalyvauti 12 trumpametražių filmų projektų: po tris iš Baltijos šalių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos, bei trys iš Švedijos. Atrinkti kino kūrėjai dalyvaus nuotolinėse scenarijaus konsultacijose ir trijų dienų trukmės projektų pristatymo renginyje. Devintasis „Baltic Pitching Forum“ vyks Vilniuje, 2021 m. spalio 7–9 dienomis. Paraiškų pateikimo terminas – liepos 30 d. Daugiau informacijos – čia.

Nuotrauka: Laurent Crouzeix. Nuotr. aut. Mindaugas Mikulėnas

Liepos pabaigoje kino teatrus pasieks režisieriaus Tado Vidmanto komedija „Naktinė žvejyba“. Tai naujos stilistikos T. Vidmanto filmas, nustebinsiantis ne vieną režisieriaus kūrybos gerbėją, tačiau nestokojantis taiklaus humoro, ironijos bei netikėtos pabaigos. Jame, be trumpo epizodinio vaidmens suvaidinusios Inetos Stasiulytės, pagrindinius vaidmenis atliko tik du aktoriai – Leonardas Pobedonoscevas ir Marius Repšys.

 

Režisierius teigia, kad Marius Repšys – vienas mėgstamiausių jo aktorių, su kuriuo draugystė užgimė garsiosiose mineralinio vandens „Vytautas“ reklamose. Marius bent epizodiškai  yra pasirodę beveik visuose T. Vidmanto filmuose, o šį kartą gavo vieną iš pagrindinių vaidmenų.

 

Pasak aktoriaus, toks filmas – didžiulis išbandymas, todėl jis itin vertina režisieriaus pasitikėjimą. „Šią medžiagą mes planavome pritaikyti teatre, bet prasidėjus pandemijai prodiuseriai nusprendė perkėlti ją į kino aikštelę. Atrodytų, vaidini ir tiek, bet techniškai tai labai sudėtingas vaidmuo, nes visas filmas „gula“ ant manęs ir Leo. Tai – didelė atsakomybė. Negali nė minutei pasislėpti už krūmo. Visgi tai, ką mačiau filmo anonse, atrodo labai gerai. Linksmai gavosi. Dar šis filmas buvo ir filmuojamas labai įdomiai. Nesakysiu kaip, bet žinau, kad po premjeros prodiuseriai atskleis ir šią paslaptį,“ – intrigavo aktorius Marius Repšys.

 

Naujausiame Tado Vidmanto filme du kaimynai, Justas ir Povilas, išsiruošia į žvejybą. Atokioje ežero saloje susitikę vyrai kalbasi apie „reikalus” bei moteris, tačiau netikėta linkme pasisukęs pokalbis virsta ne tik intriguojančiu vyrų gyvenimus atskleidžiančiu siužetu, bet ir mirties ar gyvenimo klausimu.

 

NAKTINĖ ŽVEJYBA – kinuose nuo liepos 30 d.

 

Anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=whJ2DS668QY&ab_channel=TadasVidmantas

Pajūryje ir vėl zuja kino komandos – 23-iąjį kartą į Neringą kūrybiniams eksperimentams susiburia audiovizualinių menų specialybių studentai ir profesionalai iš Lietuvos ir užsienio. Birželio 23- liepos 6 d. vykstantis projektas „Vasaros MEDIA studija“ (angl. „Summer MEDIA STUDIO“) šiais metais dalyvius kviečia tyrinėti lokacijas: Neringos krašto turtą, atrasti įvairius jos veidus, būsenas ir galimybes. Tarptautinėse kūrybinėse komandose kuriami 6 trumpametražiai filmai bus pristatyti projekto finaliniame renginyje liepos 6 d. 18 val. Juodkrantėje L.Rėzos kultūros centro kino salėje. Projektas yra Lietuvos kultūros sostinės „Neringa – kultūros sala“ programos dalis. 

 

Dirbtuvių dalyviai pirmąsias dienas susipažino su gražiausiomis vietovėmis bei slaptomis, tik vietiniams gyventojams pažįstamomis vietelėmis. Paskaitų metu kartu su industrijos profesionalais analizuotas vietovės vaidmuo filme. Teorines paskaitas skaitė režisierius ir prodiuseris Jonathan Tammuz (Kanada/ Jungtinė Karalystė), režisierius Audrius Stonys (Lietuva), dramaturgė Birutė Kapustinskaitė (Lietuva) bei kompozitorius Mantautas Krukauskas (Lietuva). Pirmąją dirbtuvių dalį užbaigė filmų idėjų pristatymas, po kurio atrinktos 6 trumpametražių filmų idėjos, kurios bus įgyvendinamos iki  projekto pabaigos.  

 

Šiais metais filmai pasižymi ne tik vietovių, bet ir žanro įvairove. Nuo postapokaliptinės fantazijos iki absurdo komedijos – visas idėjas įkvėpė Neringoje lankytos lokacijos. Dramoje „Teptukas“ (rež. Džiuginta Gabrielė Radavičiūtė) analizuojama išsiskyrimo su artimu tema. Poetiniame filme “Užmiršta laisvė”, rež. Rita Kernagytė, priešinamas rutinos sunkumo ir gamtos lengvumo, išlaisvinimo pojūtis. Amerikietės Manòn Voice režisuojama antiutopija sujungs poeziją ir postapokaliptinę fantaziją. Intriguojantis trileris „The List“ ( “Sąrašas”, rež. Laurynas Mataitis) svarstys, kaip šaltasis karas atrodytų šiais laikais. Roko Steponavičiaus režisuojamoje absurdo komedijoje – gyvenimo ir mirties dilema. Meda Šataitė kartus su kūrybine komanda ruošiasi išbandyti mokumentikos žanrą ir taip papasakoti meškų migracijos nuotykius. Tradiciškai, kuriamas dar vienas papildomas filmas – dokumentika apie Vasaros media studiją ir jos dalyvius. 

 

Visi filmai bus pristatomi liepos 5 d. 18 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro kino salėje. Po peržiūros žiūrovai turės galimybę balsuoti už labiausiai jiems patikusius filmus ir kūrėjus. Uždarymo renginyje 20 val. geriausieji kūrėjai bus apdovanoti tradicinėmis Algirdo Kuzmos statulėlėmis „Neringos žuvelė“. 

 

„Vasaros MEDIA studija“ organizatoriai – Lietuvos muzikos ir teatro akademija bei Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius. Projektą remia Valstybinis studijų fondas, Lietuvos kultūros taryba, autorių teisių asociacija „Avaka“, Klaipėdos miesto savivaldybė, Neringos miesto savivaldybė, „Kūrybiškos Europos“ biuro Lietuvoje MEDIA paprogramė. Projekto partneriai: Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, Liudviko Rėzos kultūros centras, Neringos kultūros centras „Agila“.