Mėnuo: 2021 gegužės

Vienas sparčiausiai Baltijos šalyse augančių trumpametražių filmų festivalių – Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis – skelbia filmų registracijos į konkursines programas pradžią. 15-ąjį kartą rengiamas festivalis įvyks 2022 m. sausio 12-18 d. hibridiniu formatu.

 

Festivalis kviečia Lietuvos ir užsienio kino kūrėjus teikti naujausius trumpametražius filmus į nacionalinę ir tarptautinę konkursines programas. Konkurse dalyvauti gali įvairių žanrų ir temų filmai, kurių trukmė neviršija 30 min. Priimami tik nuo 2020 m sausio išleisti filmai. Registracija į konkursines programas vyksta tarptautinėje trumpametražių filmų platformoje www.shortfilmdepot.com iki rugpjūčio 2 d.

 

Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis kasmet Lietuvos žiūrovams pristato aktualias, naujausias trumpametražio kino tendencijas atspindinčias filmų programas, į kurias patenka virš 40 stipriausių per paskutinius du metus sukurtų trumpųjų filmų. Penkiolikos metų sukaktį žymėsiantis festivalis tapo reikšminga platforma regione, pristatančia naujosios kino kartos talentus bei tarptautinio pripažinimo sulaukusius kino kūrėjus iš viso pasaulio. Taip pat festivalyje didelis dėmesys skiriamas lietuviškam kinui – renginio metu žiūrovai turi galimybę pamatyti dešimtį talentingų Lietuvos kino kūrėjų darbų, tarp kurių – premjeros bei tarptautinių festivalių auditorijos simpatijų sulaukę darbai.

 

Šių metų sausį namų kino platformose vykusio festivalio programa pirmą kartą buvo pasiekiama visos Lietuvos žiūrovams. Virtualumo neketinama atsisakyti ir 2022 metais: 15-asis Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis bus rengiamas hibridiniu formatu – filmai rodomi tiek kino teatruose, tiek namų kino platformose. „Pandemijos aplinkybės privertė ne tik festivalių organizatorius keisti planus ir išbandyti naujus renginio formatus, bet ir žiūrovus keisti tradicinius kino žiūrėjimo įpročius. Nors su nekantrumu laukiame, kada ir vėl galėsime rodyti festivalio programas išsiilgtose kino salėse, tačiau matome, kad virtualumas tampa neatsiejama kino rodymo ir žiūrėjimo dalis. Tokiu būdu galime per trumpą festivalio laikotarpį pristatyti kruopščiai atrinktus filmus net tolimiausiuose Lietuvos kampeliuose ir supažindinti kino mylėtojus su aktualiu trumpametražiu kinu.“ – teigia festivalio vadovė Rimantė Daugėlaitė-Cegelskienė.

 

Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis be tradicinių tarptautinių ir lietuviškų konkursinių filmų programų kasmet pristato ir intriguojančias specialiąsias programas –  Europos ir Lietuvos kino kūrėjų retrospektyvas, kino nakties seansus, žanrinio ir eksperimentinio kino bei filmų vaikams programas. 

 

Festivalį organizuoja lietuviškų trumpametražių filmų agentūrą „Lithuanian Shorts“. Pagrindiniai instituciniai rėmėjai – Lietuvos kino centras ir Vilniaus miesto savivaldybė. Daugiau informacijos apie festivalį ir rengiamą konkursą – https://filmshorts.lt/filmu_registracija/.

 

 

9 lietuviškos knygos buvo atrinktos kaip labiausiai kinematografiškos ir galinčios tapti kino filmais. Antrus metus vykstantis projektas „Knyga + Kinas“ skatina kino ir literatūros bendradarbiavimą ir siekia, kad kuo daugiau lietuviškų knygų taptų lietuviškais kino filmais.

 

Knygas atrinko projekto „Knyga+Kinas“ komisija, kurią šiemet sudarė kino prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė, režisierius ir prodiuseris Arūnas Matelis, režisierius ir scenaristas Romas Zabarauskas bei režisierė Agnė Marcinkevičiūtė.

 

Komisijos nariai bendru sutarimu atrinko šias knygas suaugusiems:  žurnalisto Dovydo Pancerovo romaną „Medžiojant tėvą“ (leidykla  „Alma Littera“), tinklaraštininkės ir rašytojos Vaivos Rykštaitės aštuntąją knygą „Lizos butas“ („Tyto alba“), literatūros klasiko Sauliaus Šaltenio naujausią romaną „Geležiniai gyvatės kiaušiniai“ („Tyto alba“), aktoriaus Juozo Gaižausko piligriminės kelionės knygą „Dievas su šlepetėmis“ (išleido „Alma Littera“), pirmąjį jaunosios kartos prozininkės Linos Simutytės apsakymų rinkinį „Miesto šventė“ (Išleido „Kauko laiptai“), pandemijos įkvėptą Kristijono Kaikario romaną „Rozmarinas“ (leidykla „Alma Littera“), debiutinį Astos Padagaitės romaną „Sadistas“ (išleido leidykla „Alma Littera“).

 

Į kinematografiškiausių knygų sąrašą atrinktos ir jaunajai auditorijai skirtos knygos. Paauglių literatūros metų knyga išrinkta Ignės Zarambaitės „Juodavandeniai“ (leidykla „Nieko rimto“) bei Indrės Pavilonytės ir Martyno Pavilonio knyga vaikams „Marmiai, kur gyvena meilė“ (išleido „Alma Littera“) – Marmių serijos knyga jau antrus metus išrenkama į „Knyga+Kinas“ sąrašą.

 

 

2020 metais išleistos knygos buvo renkamos atsižvelgiant į jų kinematografiškumą ir galimą  pritaikymą kino filmų scenarijams.

 

„Komisija perskaitė leidyklų pateiktas knygas, kurių buvo 21, ir pripažinome, kad visos knygos turėjo potencialo tapti kino filmais. Išrinkti labiausiai vertas buvo sudėtinga. Komisija daug diskutavo. Tačiau trumpąjį sąrašą knygų sudarėme atsižvelgdami ir į žanrų įvairovę, ir į esamas kino gamybos Lietuvoje galimybes, ir svarbiausia – į vertę, kurią knygos ekranizacija turėtų visuomenėje. Atrinktos knygos yra labai skirtingos,  labai tikimės, kad jos inspiruos įvairaus žanro filmus – dokumentinius, trilerius, dramą bei animaciją,“ – sakė „Knyga+Kinas“ komisijos narė, režisierė Agnė Marcinkevičiūtė.

 

Specialiame „Knyga+Kinas“ renginyje Gegužės 20 dieną leidyklos ir rašytojai pristatys atrinktas knygas kino bendruomenei – scenaristams, režisieriams, prodiuseriams.

 

Renginį jau antrus metus organizuoja: VŠĮ „Fralita Films“ kartu su Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, Lietuvos leidėjų asociacija, Vilniaus kino biuru ir ES programos „Kūrybiška Europa“ biuru Lietuvoje.  Šiemet renginį remia www.gyvakakava.lt

 

 

Sekmadienį, gegužės 2 d., neeilinį jubiliejų minės Lietuvos kinematografininkų sąjunga – šiai kino kūrėjus vienijančiai organizacijai sukaks 90 metų. Viena seniausių kūrybinių sąjungų buvo įsteigta dar tarpukaryje – 1931 m., siekiant suvienyti tuometinėje Nepriklausomoje Lietuvoje dirbančius besiformuojančio kino kultūros lauko žmones. Šią idėją puoselėjo ir pirmuoju sąjungos vadovu išrinktas buvo lietuviško kino pirmeivis, kino operatorius, kino technikos kolekcininkas Stepas Uzdonas.

 

Per daugelį dešimtmečių ir kino sritis, ir kūrybinė kino kūrėjų sąjunga pergyveno stulbinančią istorinių virsmų įvairovę. Sovietmečiu pagal išgales stiprinusi kūrėjų savarankiškumą, pertvarkos metais Lietuvos kinematografininkų sąjunga tapo viena aktyviausiai kovojusių organizacijų už nacionalinio kino savarankiškumą nuo maskvietiškos įtakos. LKS narių diskusijose gimė daugybė lietuviško kino pertvarkos idėjų, realizuotų jau atkurtos Nepriklausomybės metais – nuo savos kino mokyklos iki kino industrijai skirto Kino įstatymo. LKS nariai, tarp kurių garsūs režisieriai Arūnas Žebriūnas, Almantas Grikevičius, Raimondas Vabalas, Gytis Lukšas ir daugelis kitų, dalyvavo Sąjūdžio veikloje, kūrė Nepriklausomos Lietuvos valstybės kultūros lauko nuostatas, padėjo pamatus šiuolaikinio kino raidai. Įvairiais laikais LKS vadovavo garsūs kinematografininkai – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas operatorius Jonas Gricius, kino, televizijos, fotografijos kritikas Skirmantas Valiulis, kino režisierius Raimondas Vabalas. Net 26 metus – nuo 1991 iki 2017 – LKS vairą kolegos buvo patikėję režisieriui, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui Gyčiui Lukšui.

 

Nuo 2017 m. LKS pirmininkas – vienas garsiausių „lūžio“ kartos dokumentininkų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, JAV režisierių gildijos už indėlį į kino meną prizininkas, daugybę tarptautinių ir nacionalinių apdovanojimų už kūrybą pelnęs Arūnas Matelis. Anot režisieriaus, šis jubiliejus ypatingai jaudinantis ir svarbus.

 

„Tokie jubiliejai, kurie daug vyresni už tave patį, išties yra rimta. Juk tiek metų laisva valia skirtingos kartos kartu būna tik tuomet, kai jas vienija panašios vertybės ir atsakomybė už jas. Meilė ir pareiga kinui, pagarba jį kuriantiems žmonėms yra mus apjungianti didelė jėga. Man garbė būti bendruomenės dalimi, kuri niekada „nestovėjo po medžiu“. Sveikinu kolegas, lietuviško kino publiką – mes turime kuo didžiuotis“, – sako LKS vadovas A. Matelis.

 

LKS narių – įvairių kartų režisierių, kino operatorių, garso režisierių ir kitų – kūrybiniai pasiekimai įvertinti galybe apdovanojimų savoje šalyje ir už jos ribų. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų Algimanto Puipos, Audriaus Stonio, Arūno Matelio, Gyčio Lukšo, Jano Tomaševičiaus, Kornelijaus Matuzevičiaus, Šarūno Barto, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatų Giedrės Beinoriūtės, Algimanto Mikutėno, Juozo Javaičio, Vytauto Damaševičiaus, Juozo Matonio, daugybe tarptautinių prizų pelniusių viduriniosios kartos režisierių Kristijono Vildžiūno, Giedrės Žickytės, Igno Miškinio ir kitų kūryba nestokoja Lietuvos ir užsienio publikos dėmesio, kaip ir jų jaunųjų kolegų kūryba. Pastaraisiais metais LKS gildijas papildė didelis būrys jau garsių tarptautiniuose festivaliuose naujos kartos kūrėjų: Aistė Žegulytė, Nerijus Milerius, Vytautas Katkus, Jurgis Matulevičius, Linas Mikuta, Marat Sargsyan ir kiti. 

 

Devynios LKS gildijos vienija kelis šimtus kino profesionalų, kurie yra neabejingi šalies kultūros politikos, kino lauko, autorių teisų problemoms, nuolat dalyvauja jas sprendžiančių institucijų darbe, gina menininkų interesus.

 

Lietuvos kinematografininkų sąjunga 90-mečio proga kviečia Lietuvos žiūrovus prisiminti mūsų kino pionierius ir partnerių AVAKA platformoje „Kino fondas“ pažiūrėti LKS nario, garsaus operatoriaus, dokumentininko Algirdo Tarvydo filmą „Kiti keliauja žvaigždynais“ – https://www.kinofondas.lt/filmas/kiti-keliauja-zvaigzdynais/

 

Sąjungą su jubiliejumi sveikina Lietuvos muzikos, teatro ir kino muziejus, nuotraukų galeriją papildęs mažai publikuotais archyviniais kinematografininkų portretais.

 

Lietuvos kinematografininkų sąjungos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, remia Lietuvos kino centras. LKS yra Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (LMKA) ir Europos kino režisierių federacijos (FERA) narė.