Mėnuo: 2021 gegužės

Pasaulinė filmo “Auksinis flakonas” (rež. Jurgis Matulevičius ir Paulius Aničas) premjera įvyks Šefildo dokumentinių filmų festivalyje. Trumpametražis dokumentinis filmas pretenduoja tapti ir geriausiu festivalio trumpametražiu filmu, o tai reiškia, kad gali patekti ir į trumpametražių dokumentinių filmų kvalifikacinį sąrašą “Oskarų” apdovanojimams.

 

Filmas “Auksinis flakonas” pasakoja apie mažame butelyje jau daug metų gyvenančius žmones, kurių širdys jaunos, bet galvos temdomos laiko ir liūdno nuolat apgirtusio likimo. Jurgis Matulevičius yra ir filmo operatorius, o scenarijų rašė kartu su Paulium Aniču, kuris yra ir filmo dailininkas. Filmo prodiuseris – Stasys Baltakis iš “Film jam”. Filmo “Auksinis flakonas” sklaidos partneris –  agentūra “Lithuanian Shorts”.

 

Filmas pateko į Šefildo festivalio programą “Vaiduokliai ir šmėklos”, kurioje rodomi filmai, kalbantys apie turtingą, sudėtingą ir įvairią egzistenciją.

 

Jurgis Matulevičius yra režisierius, scenaristas, operatorius ir montažo režisierius. Baigęs Lietuvos muzikos ir teatro akademiją dirbo su Šarūnu Bartu, Algimantu Puipa ir kitais režisieriais, sukūrė keturis vaidybinius trumpametražius filmus „Absurdo žmonės“ (2011), „Anima Animus“ (2012), „Auka“ (2013), „Tardytojas“ (2015).  Debiutinis ilgametražis filmas „Izaokas“ (2019) buvo pristatytas A klasės Talino tarptautiniame kino festivalyje, buvo nominuotas kaip geriausias Europos debiutas Europos kino apdovanojimuose ir dalyvavo viename garsiausių JAV “Slamdance” festivalių. Filmas “Izaokas” Lietuvos kino ekranuose bus parodytas rugpjūčio mėnesį.

Paulius Aničas yra lietuvių poetas, tapytojas, kino dailininkas ir režisierius. Jo asmeninės parodos buvo eksponuojamos Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Krematoriumas“. Nuo 2018 m. dalyvauja poezijos festivaliuose. Filmografija – “Inostrancas”,  (2012, trumpametražis eksperimentinis), “Antgamtininkas”  (2014, trumpametražis eksperimentinis), “Ligos istorija”  (2016, trumpametražis eksperimentinis), “Ultravioleta”  (2019, trumpametražis eksperimentinis).

 

Šefildo dokumentinų filmų festivalis yra vienas iš didžiausių ir labiausiai įtakingų dokumentinio kino festivalių Europoje. Tai taip pat Oskarų kvalifikacijos festivalis. Lietuviški filmai nėra dažni šiame festivalyje – 2016-aisiais Giedrė Žickytės ir Maite Aberdi filmas “Aš čia tik svečias” laimėjo geriausio trumpametražio titulą šiame festivalyje, taip pačiais metais festivalyje dalyvavo ir Živilės Mičiulytės filmas „Žana”.

 

Nuotraukoje: Jurgis Matulevičius

Jau šį ketvirtadienį, Gegužės 20 dieną, vyks renginys „Knyga+Kinas“, kurio metu kino bendruomenei bus pristatytos 9 lietuviškos knygos, labiausiai tinkamos kino scenarijams. Tai bus pirmasis kino industrijos renginys šiais metais, kur žmonės rinksis gyvai – knygos bus gyvai pristatomos kino teatre „Pasaka“ kino prodiuseriams ir režisieriams.  Pristatymas taip pat bus transliuojamas gyvai 15min.lt ir renginio „Facebook“ puslapyje.

 

Renginio vedėjas – Martynas Starkus – žurnalistas ir keliautojas, 5 kelionių knygų, dviejų dokumentinių filmų prodiuseris ir režisierius, aktorius.

 

Renginyje knygas pristatys autoriai Juozas Gaižauskas, Saulius Šaltenis, Kristijonas Kaikaris, Dovydas Pancerovas, Ignė Zarambaitė, Asta Padagaitė, Lina Simutytė, leidyklos „Tyto Alba“ vadovė Lolita Varanavičienė, „Alma Littera“ atstovės Vitalija Maksvytė bei Audronė Macijauskienė.

 

Antrus metus vykstantis projektas „Knyga + Kinas“ skatina kino ir literatūros bendradarbiavimą ir siekia, kad kuo daugiau lietuviškų knygų taptų lietuviškais kino filmais. Kinematografiškiausias knygas atrinko projekto „Knyga+Kinas“ komisija, kurią šiemet sudarė kino prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė, režisierius ir prodiuseris Arūnas Matelis, režisierius ir scenaristas Romas Zabarauskas bei režisierė ir scenaristė Agnė Marcinkevičiūtė.

 

Komisijos nariai bendru sutarimu atrinko šias 9 knygas:  D.Pancerovo „Medžiojant tėvą,  V. Rykštaitės „Lizos butas“, S.Šaltenio „Geležiniai gyvatės kiaušiniai“, J.Gaižausko „Dievas su šlepetėmis“, L.Simutytės „Miesto šventė“, K.Kaikario „Rozmarinas“, A.Padagaitės „Sadistas“, I.Zarambaitės „Juodavandeniai“, I.Pavilonytės ir M.Pavilonio knyga vaikams „Marmiai, kur gyvena meilė“.

 

Renginį jau antrus metus organizuoja: VŠĮ „Fralita Films“ kartu su Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, Lietuvos leidėjų asociacija, Vilniaus kino biuru ir ES programos „Kūrybiška Europa“ biuru Lietuvoje.  Šiemet renginį remia www.gyvakakava.lt

 

 

 

Vilniuje devintus metus iš eilės vyksiantis Baltijos šalių trumpametražių filmų pristatymo forumas „Baltic Pitching Forum“ kviečia kino kūrėjus teikti naujausius projektus atrankai. Forumas per beveik dešimtmetį tapo vienu svarbiausių trumpametražių filmų industrijos renginių Baltijos regione, kur susirenka Lietuvos, Latvijos ir Estijos kino talentai, pristatomos naujausios jų trumpametražių filmų idėjos. Šiais metais kartu su Baltijos šalimis renginyje svečio teisėmis dalyvauti kviečiama Švedija.

 

Paraiškas trumpametražių filmų pristatymo forumui „Baltic Pitching Forum“ gali teikti kino kūrėjai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Švedijos, vystantys vaidybinio, animacinio ir hibridinio žanro trumpametražių filmų projektus. Forumo atrankai pateikiamų filmų projektų trukmė negali viršyti 30 minučių, taip pat filmai turi būti skirti tarptautinei auditorijai. Registracijos pabaigos terminas – liepos 30 d.

 

Spalio 7-9 d.vyksiančiame forume dvylikos atrinktų projektų atstovai dalyvaus intensyviuose projektų pristatymo mokymuose, kurių metu įgytas žinias pritaikys praktiškai — vystomus trumpametražius kino projektus pristatys tarptautinei industrijos ekspertų komisijai — televizijų, festivalių, kino gamybos ir platinimo kompanijų bei internetinių vaizdo platformų atstovams. Taip pat forumo metu vyks atviros paskaitos filmų rinkodaros, platinimo, koprodukcijos temomis bei forumo alumnių projektų sėkmės istorijų pristatymai.

 

Renginio pabaigoje tarptautinė ekspertų komisija išrinks du geriausius projektus, kuriuos apdovanos kelialapiais į svarbiausius Europos trumpametražių filmų forumus: 2021 m. gruodį vyksiančią Torino trumpametražių filmų mugę (Italija) ir 2022 m. didžiausio pasaulyje trumpametražių kino filmų festivalio Klermono-Ferano metu vykstantį koprodukcijos forumą „Euro Connection“ (Prancūzija). Dar vieną prizą įteiks Baltijos šalių prodiuserių žiuri komisija – 1000 eurų vertės Baltijos šalių prodiuserių MEDIA apdovanojimą, įsteigtą „Kūrybiškos Europos“ biurų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje MEDIA skyrių iniciatyva.

 

„Baltic Pitching Forum“ organizuoja lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“, kurios veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Forumo instituciniai rėmėjai: Lietuvos kino centras, Lietuvos ir Švedijos bendradarbiavimo fondas. Daugiau informacijos apie konkursą – čia.

Lietuvos prodiuserių kompanija „Videometra“ atsidūrė 9-oje vietoje tarp visų Europos prodiuserinių kompanijų, kuriančių televizijos turinį.

 

Tokius duomenis pateikė Europos audiovizualinio sektoriaus stebėjimo centras (European Audiovisual Observatory), atlikęs išsamią analizę apie 2019-aisiais europiečiams pateiktų televizijos serialų ir filmų gamybą.

 

Įskaičiuojant ir televizijas, „Videometra“ užėmė 19-ąją vietą. Paskelbtame televizijos turinio kūrėjų produktyviausiųjų dvidešimtuke lietuvių kompanijos pavadinimas atsidūrė tarp tokių Europos televizijos gigantų, kaip BBC, ARD, RTL group ar TVP.

 

Negana to, Lietuva, kurioje veiklą vykdo „Videometra“, tapo mažiausią populiaciją turinčia šalimi, kurios turinio gamintojai pateko į šį dvidešimtuką. Tokie duomenys parodo teigiamą lietuvių požiūrį į vietinę produkciją ir išryškina kompanijos produktyvumą, leidžiantį turinio vienetais lygintis su kur kas didesnių rinkų gamintojais.

 

Geriausiai lietuviams pažįstami 2019-aisiais įgyvendinti „Videometros“ projektai – serialai „Moterys meluoja geriau“, „Pasmerkti“, „Motina ir sūnus“, „Turtuolis vargšas“, dokumentinis ciklas „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“, atkuriamosios dokumentikos serialas „Laisvės kaina. Savanoriai“. Be to, 2020-aisiais užfiksuoti skaičiai buvo dar geresni – sėkmingai įgyvendinti 22 projektai.

 

„Videometros“ steigėjas ir prodiuseris Rolandas Skaisgirys džiaugėsi pasiektu rezultatu bei pridūrė, kad toks įvertinimas būtų neįsivaizduojamas be kompanijos sukurtą produkciją ištransliuojančių TV kanalų.

 

„Aišku, labai malonu atsidurti šalia tokių grandų, ypač kompanijai iš Lietuvos. Mes pasirinkome pagrindinę veiklą vystyti Lietuvoje ir mokesčius mokėti čia, nors kuriame nemažą dalį produkcijos Latvijoje ir Estijoje, kurios yra čia pat.

 

Už pasiektus rezultatus labiausiai norėčiau padėkoti mūsų partneriams – televizijoms. Jų pasitikėjimas mus įpareigoja nuolat tobulėti. Žinoma, kad kompanijos stabilumą lėmė ir pastovus kūrybinis personalas. Tai žmonės, kurie yra visada užsidegę ir nepailstamai generuoja idėjas“, – kalbėjo R. Skaisgirys.

 

Šis rezultatas pasiektas dar 2018-aisiais pradėto strateginio vystymosi dėka. Tuomet kartu su kompanijos partneriais buvo pasirinkta siekti įsitvirtinimo Vakarų Europos rinkose, kur konkurencija yra kiek didesnė nei Rytų Europos regione.

 

Prieš daugiau nei dvidešimt metų veiklą pradėjusi „Videometra“ yra stambiausia TV produkcijos gamintoja Lietuvoje. Pagrindinė kompanijos veikla apima ne tik TV produkcijos ir filmų kūrimą, tačiau ir sporto bei muzikos renginių organizavimą, ekologines iniciatyvas ir Lietuvos kultūrinio, istorinio paveldo įamžinimo projektus.

 

Pasak tyrimą atlikusios institucijos, 2019-aisiais Europos Sąjungoje buvo sukurta apie tūkstantis televizijos turinio vienetų (individualus filmas arba vienas serialo sezonas yra laikomas vienu turinio vienetu). Iš viso tai sudaro per 12,5 tūkst. valandų įvairaus audiovizualinio turinio.