Pripažinti dokumentinio kino meistrai dalinasi savo patirtimi

Tęstinius kino meistriškumo kursus jau daugiau nei 10 metų organizuojantis kino ir medijų centras „Meno avilys“ šiemet kviečia gilintis į dokumentinio kino teoriją ir praktiką. Gegužės 3 dieną prasidės 12 paskaitų ciklas, kurio dėstytojai – pripažinti dokumentinio kino meistrai: vieno originaliausių pastarųjų metų lietuviškų filmų „Animus animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)” kūrėjai režisierė Aistė Žegulytė ir operatorius Vytautas Katkus bei dokumentinio kino režisierė Marija Stonytė. Norintys turėtų paskubėti registruotis internetu. Vietų skaičius ribotas.

 

Kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ filosofinė alegorija „Animus animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)” pelnė tris apdovanojimus, o pirmą kartą organizuojamuose Nacionaliniuose Lietuvos kino apdovanojimuose paminėtas net 5 nominacijose. Filmas taip pat pelnė „Cineuropa” apdovanojimą tarptautiniame Vilniaus festivalyje “Kino pavasaris”. Filmas dalyvavo festivaliuose Europoje bei Amerikoje ir toliau sėkmingai keliauja po pasaulį.

 

Nors Lietuvos kinematografininkų sąjunga 2019-aisiais filmo režisierei Aistei Žegulytei įteikė diplomą už ryškiausią metų debiutą, trumpametražius filmus ji kuria jau daugiau nei 10 metų: „Vita“, „Lygumos“, „Škac“, „Nikodemas”, „Tapatumai”. Šiuo metu Aistė kuria savo naują dokumentinį filmą „Biodestruktoriai”.

 

Tuo tarpu Vytautas Katkus ne tik pelnė Geriausio 2019-ųjų metų operatoriaus apdovanojimą „Ąžuolas”, tačiau ir sėkmingai tęsia režisieriaus karjerą: filmo „Kolektyviniai sodai” premjera įvyko Kanų kino festivalio konkursinėje programoje „Kritikų savaitė”, „Sidabrinės gervės“ apdovanojimuose jis buvo pripažintas geriausiu trumpametražiu vaidybiniu kino filmu, o šiemetiniame „Kino pavasaryje” pristatytas naujausias Vytauto kūrinys „Miegamasis rajonas”.

 

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vaizdo režisūros magistrė Marija Stonytė stažavosi Portugalijoje, dirbo vienoje didžiausių pasaulyje kino industrijų Bolivude, dėstė kino režisūrą Indijos kino, komunikacijos ir kūrybinio meno institute. Jos trumpametražiai filmai „Kelių eismo taisyklės“ ir „Vienas gyvenimas“ buvo pripažinti geriausiais Europos šalių kino forume „Scanorama”, o 2016-aisiais sukurtas „Kalnai kalnai” pripažintas geriausiu filmu studentų programoje festivalyje „Kino pavasaris” ir pelnė Sidabrinės Gervės kiaušinį už geriausią metų studentišką filmą. Debiutinis Marijos ilgametražis dokumentinis filmas „Švelnūs kariai“ europinę premjerą šventė tarptautiniame Triesto kino festivalyje Italijoje, o pasaulinė filmo premjera įvyko didžiausiame Azijos dokumentinių filmų festivalyje Guangdžou, Kinijoje. Šiuo metu režisierė kuria naują ilgametražį dokumentinį filmą – „Lietuviška Bolivudo svajonė”.

 

Kino meistriškumo kursai kviečia įsigilinti į dokumentinio kino kūrimo paslaptis. Bus tyrinėjamos dokumentinio kino šaknys, raida, svarbiausios kryptys ir šiuolaikinis dokumentinis kinas, analizuojami skirtingi būdai kino kamera priartėti prie filmuojamo žmogaus, pažinti jį ir papasakoti istoriją kino kalba. Dėstytojai taip pat supažindins su klasikiniais ir mažiau žinomais, unikaliais dokumentiniais filmais ir jų autoriais. Pastarųjų darbo principais bus parengtos užduotys – trumpi filmai, kuriuos studentai kurs įkvėpti pasirinkto kūrėjo ar kino krypties darbu. Paskaitos vyks nuotoliniu būdu, tačiau tai netrukdys gilintis į dokumentinio kino kalbos pagrindus, susipažįstant su režisieriaus darbu, dramaturgijos kūrimu, ieškant santykio su personažu, apšvietimu, garsu.

 

Kino meistriškumo kursai vyks š.m. gegužės 3 – birželio 10 (pirmadieniais ir ketvirtadieniais), 19 val., „Zoom” programoje. 12 paskaitų po 2 val. kaina – 249 eurai (yra galimybė mokėti dalimis).

 

Daugiau informacijos:

https://menoavilys.org/kino-meistriskumo-kursai-2021

Kino bendruomenę suvienijęs „e-Meeting Point – Vilnius“ paskelbė geriausius filmų projektus

Vakar virtualaus renginio metu apdovanoti geriausi didžiausio Lietuvoje tarptautinio kino industrijos renginio „e-Meeting Point – Vilnius“ („e-MPV“) projektai. Balandžio 1416 dienomis daugiau nei 300 kino bendruomenės narių iš viso pasaulio suvienijęs Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ renginys siekė įkvėpti ir motyvuoti karantino paveiktus filmų kūrėjus.

 

Pasak „e-MPV“ vadovės Alessandros Pastore, kiekvieno renginio pabaigoje visuomet apima susimaišęs laimės ir vienišumo jausmas, o šiuo sudėtingu laikotarpiu tai juntama dar stipriau. „Dėkojame partneriams, renginio dalyviams, projektus pristačiusiems kino bendruomenės nariams – dėl aktyvaus visų dalyvavimo renginys pavyko puikiai ir noras pamatyti jus gyvai 2022 metais dar labiau sustiprėjo. Tikiuosi, kad kitais metais susitiksime Lietuvoje“, – sako A. Pastore.

 

„Kino pavasario“ generalinis direktorius Algirdas Ramaška pažymi, kad „e-MPV“ ypač svarbus visai Lietuvos kino industrijai, nes leidžia Lietuvai tapti svarbia Europos kino žemėlapio dalimi bei padeda kino talentams ir jų kino projektams būti pastebėtiems didžiųjų kino festivalių programų sudarytojų, kino platintojų, prodiuserių bei prekybos agentų.

 

Jau ne pirmus metus vykstantis „e-MPV“ siekia sukurti galimybes bendradarbiauti skirtingiems Europos makroregionams: nuo Baltijos šalių iki Europos pietryčių, nuo Kaukazo iki Vakarų Europos. Šiemet „e-MPV“ skyrė dėmesį didesniam projektų skaičiui, o kino industrijos profesionalai turėjo galimybę pamatyti daugiau filmų seansų bei atrasti daugiau naujų projektų.

 

 

Įvertinti geriausi filmų projektai

 

Pagrindinėje renginio sesijoje „Coming Soon“ buvo pristatyti net 25 debiutiniai Europos vaidybinio ir dokumentinio kino projektai – pirmi ar antri kūrėjų ilgametražiai filmai, kurie atstovavo 23 šalis. Pagrindinį  „e-MPV“ 5 000 eurų prizą, kurį įsteigė Lietuvos kino centras, laimėjo turkų režisierius ir prodiuseris Miraç Atabey ir jo būsimas filmas „A hero of our time“.

Net 10 kino projektų pristatė Lietuvos kino kūrėjai. Vienam iš jų atiteko 1 000 eurų vertės AVAKA prizas, skirtas geriausiam lietuviško filmo projektui. Juo išrinktas režisierės Dovilės Šarutytės filmas „Ilgo metro filmas apie gyvenimą“ (prod. Uljana Kim).

 

Geriausio dokumentinio projekto „Aurrora‘s sunrise“ režisierei Inna Sahakyan iš Armėnijos atiteko nemokama akreditacija į 2021 metų tarptautinį kino industrijos renginį „Sunny Side of the Doc“, o filmo prodiuseris Vardan Hovhannisyan pelnė „Producers Network“ apdovanojimą – nemokamą  akreditaciją į Kanų festivalio „Marché du Film Producers Network“ renginį. Tokį patį prizą pelnė ir filmo „A dying showgirl and her son in space“ prodiuserė Elina Bennett.

 

Pagrindinius „e-MPV“ nugalėtojus šiemet rinko tarptautinė kino industrijos profesionalų žiuri: Busano kino festivalio programos sudarytoja Karen Park, „Intramovies“ pardavimo agentas Marco Valeria ir prodiuserė Mina Mileva.

 

Prizai talentams

 

Net 20 būsimųjų kino talentų iš Baltijos šalių, Moldovos, Makedonijos, Bulgarijos, Azerbaidžano, Gruzijos, Kazachstano, Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos, Armėnijos ir Uzbekistano pristatė savo idėjas parengiamosiose sesijose su industrijos ekspertais – „Talentų lizde“.

 

Nemokamas akreditacijas į 2021 m. „Torino Short Film Market“ laimėjo Bojana Babić iš Estijos ir Toma Selivanova iš Rusijos, o „Baltic Pitching Forum“ akreditaciją pelnė Yanina Rashchynskaya iš Baltarusijos.

 

Be minėtų virtualių renginių Baltijos šalių kino platintojams buvo skirtas renginys „Innovation Day Lab“, sukurtas bendradarbiaujant su „Europa Cinemas“. Į „e-MPV“ programą įtrauktos ir „Talks on Tomorrow“ – specializuotosios diskusijos ir pristatymai, skirti anonsams montuoti, rinkodarai, repertuariniam filmų platinimui ir kitoms su kino industrija susijusioms temoms.

 

Parodyti naujausi žinomų Lietuvos režisierių filmai

 

Festivalių programų sudarytojams, prekybos agentams ir filmų platintojams buvo išskirtinė proga pamatyti naujausius žinomų Lietuvos režisierių filmus. Specialioje „Industry Screening“ platformoje parodyti šiuo metu Baltijos šalyse kuriami 4 vaidybiniai ir 4 dokumentiniai filmai, kurių premjeros planuojamos ar numatytos 2021 m. ar 2022 m. pradžioje.

 

Kino industrijos profesionalai galėjo išvysti naujausius žinomų Lietuvos režisierių filmus: Algimanto Puipos „Sinefilija“ ir Manto Kvedaravičiaus „Prologos“. Taip pat buvo parodytas ir šiuo metu režisieriaus Andriaus Lekavičiaus kuriamas dokumentinis filmas „Kernagis“ apie maestro Vytautą Kernagį bei Ramunės Rakauskaitės filmas „Grįžti iš New York“.

 

2021 metų „e-Meeting Point – Vilnius“ partneriai: „Eurimages“, „Europa Cinemas“, „MAIA Workshops“, „Torino Short Film Market“, „When East Meets West“, „MIDPOINT Institute“, „Sunny Side of the Doc“, „T-Port“, Baltijos šalių trumpametražių filmų projektų pristatymo forumas „Baltic Pitching Forum“.  

 

Projektą finansuoja Lietuvos kino centras, Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, GO Vilnius, Vilniaus kino biuras, Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, Kūrybiškos Europos biuro Lietuvoje MEDIA skyrius. „e-Meeting Point – Vilnius“ yra nepriklausoma privati iniciatyva.   

 

„e-Meeting Point – Vilnius“ sieks įkvėpti karantino paveiktą kino industriją

Šiemet balandžio 14⎯16 dienomis vyksiantis didžiausias Lietuvoje tarptautinis kino industrijos renginys „e-Meeting Point – Vilnius“ („e-MPV“) virtualiojoje erdvėje suburs gausią ir įvairius regionus sujungiančią kino bendruomenę. Organizatoriai žada dar daugiau dėmesio skirti naujiems talentams ir jų kuriamiems debiutiniams filmams, platesnė programa paruošta ir industrijos profesionalams.

 

„e-MPV“ – Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ dalis. Renginiu siekiama sukurti galimybių bendradarbiauti skirtingiems Europos makroregionams: nuo Baltijos šalių iki Europos pietryčių, nuo Kaukazo iki Vakarų Europos. Ypač didelis dėmesys šiemet bus skiriamas lietuvių kino industrijai.

 

Pasak „e-MPV“ vadovės Alessandros Pastore, atsižvelgus į praėjusių metų iššūkius, šiemet nuspręsta daugiau dėmesio skirti ir didesniam filmų projektų skaičiui. „Dalyvauti ir atrasti naujus kūrėjus pakvietėme platesnę kino industrijos profesionalų grupę. Tai bus naudinga visiems: tiek prodiuseriams, tiek filmų projektams, kurie bus matomesni, o industrijos profesionalai turės galimybę peržiūrėti daugiau filmų seansų ir taip atrasti daugiau naujų projektų. Šių metų virtualioji programa – įdomus bandymas. Kai gyvenimas grįš į įprastas vėžes, galėsime pasitelkti įgytas žinias atnaujindami savo kino industriją“, – kalbėjo A. Pastore.

 

Pagrindinius „e-MPV“ nugalėtojus rinks iš tarptautinės kino industrijos profesionalų sudaryta žiuri: Busano kino festivalio programos sudarytoja Karen Park, „Intramovies“ pardavimo agentas Marco Valeria ir prodiuserė Mina Mileva.

 

Būsimų filmų projektams – piniginiai prizai

 

Šiemet „e-MPV“ vyks daug virtualiųjų renginių. Pagrindinėje renginio sesijoje „Coming Soon“, kuri skirta pristatyti debiutinius Europos filmų projektus – pirmą ar antrą kūrėjo ilgametražį filmą, dalyvaus 13 vaidybinių ir 12 dokumentinių filmų iš 23 šalių: iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Armėnijos, Ukrainos, Turkijos, Rumunijos ir kitų.

 

„Coming Soon“ sesijoje dalyvaus net keletas vaidybinių ir dokumentinių filmų projektų iš Lietuvos. Į vaidybinių filmų kategoriją atrinkti 9-tas žingsnis“ (rež. Irma Pužauskaitė, prod. Lukas Trimonis), „Ilgo metro filmas apie gyvenimą“ (rež. Dovilė Šarutytė, prod. Uljana Kim), Man viskas gerai“ (rež. Ernestas Jankauskas, prod. Gabija Siurbytė, Greta Akcijonaitė), „Piligrimai“ (rež. Laurynas Bareiša, prod. Klementina Remeikaitė), Bėgikė“ (rež. Andrius Blaževičius, prod. Marija Razgutė, / Lietuva, Čekija).

 

Dokumentinių filmų projektų kategorijoje dalyvaus Kapinynas“ (rež. Emilija Skarnulytė, prod. Dagnė Vildžiūnaitė / Lietuva, Norvegija), Geras gyvenimas“ (rež. ir prod. Viktorija Šiaulytė, Marta Dauliūtė / Lietuva, Švedija, Suomija), Tiriantys žurnalistai (rež. Živilė Mičiulytė, prod. Stasys Baltakis), Gyvenimas po mirties“ (rež. Nerijus Milerius, prod. Stasys Baltakis), Lovebinge“ (rež. Simona Žemaitytė, prod. Akvilė Žilionytė).

 

„Coming Soon“ projektai pretenduos į 5 000 eurų vertės Lietuvos kino centro prizą, taip pat 1 000 eurų vertės AVAKA geriausio lietuviško filmo projekto apdovanojimą. Įvertintų projektų autorių taip pat laukia tokie prizai kaip nemokama akreditacija į 2021 metų tarptautinį kino industrijos renginį „Sunny Side of the Doc“ ir „Producers Network“ apdovanojimas – nemokama akreditacija į Kanų festivalio „Marché du Film Producers Network“ renginį.

 

Parodys šiuo metu kuriamus žinomų Lietuvos režisierių filmus

 

Specialioje „Industry Screening“ platformoje, kuri skirta prekybos agentams, filmų platintojams ir festivalių programų sudarytojams, bus rodomi šiuo metu Baltijos šalyse kuriami 4 vaidybiniai ir 4 dokumentiniai filmai, kurių premjeros planuojamos ar numatytos 2021 m. ar 2022 m. pradžioje. Tai vaidybiniai filmai Sinefilija“ (rež. Algimantas Puipa), Prologos“ (rež. ir prod. Mantas Kvedaravičius), Loto“ (rež. Zaza Khalvashi), Laukiniai rytai“ (rež. ir prod. Matiss Kaza).

 

„e-MPV“ dalyvaujantys kino industrijos profesionalais taip pat išvys naujausius dokumentinius filmus: Grįžti iš New York“ (rež. Ramunė Rakauskaitė), Kernagis“ (rež. ir prod. Andrius Lekavičius), Veidrodis“ (rež. Siddhant Sarin ir Debankon Solanky), Homo Sovieticus“ (rež. Ivo Briedis).

 

Motyvacija talentams – susitikimai su industrijos profesionalais

 

Be minėtų renginių, „e-MPV“ vyks tradicinis būsimus kino talentus įkvepiantis „Talentų lizdas“. Tai parengiamosios sesijos su industrijos ekspertais, skirtos dvidešimčiai atrinktų pradedančiųjų profesionalų iš Baltijos šalių, Moldovos, Makedonijos, Bulgarijos, Azerbaidžano, Gruzijos, Kazachstano, Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos, Armėnijos ir Uzbekistano. „Talentų lizdo“ dalyviai varžysis dėl „Baltic Pitching Forum“ ir „Torino Short Film Market“ apdovanojimų – nemokamų akreditacijų į minėtus 2021 metų renginius.

 

Baltijos šalių kino platintojams bus skirtas renginys „Innovation Day Lab“, sukurtas bendradarbiaujant su „Europa Cinemas“. Į „e-MPV“ programą įtrauktos ir „Talks on Tomorrow“ – specializuotosios diskusijos ir pristatymai, skirti anonsams montuoti, rinkodarai, repertuariniam filmų platinimui ir kitoms su kino industrija susijusioms temoms.

 

Daugiau informacijos apie renginį: https://kinopavasaris.lt/lt/programa-

 

2021 metų „e-Meeting Point – Vilnius“ partneriai: „Eurimages“, „Europa Cinemas“, „MAIA Workshops“, „Torino Short Film Market“, „When East Meets West“, „MIDPOINT Institute“, „Sunny Side of the Doc“, „T-Port“, Baltijos šalių trumpametražių filmų projektų pristatymo forumas „Baltic Pitching Forum“.  

 

Projektą finansuoja Lietuvos kino centras, Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, GO Vilnius, Vilniaus kino biuras, Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, Kūrybiškos Europos biuro Lietuvoje MEDIA skyrius. „e-Meeting Point – Vilnius“ yra nepriklausoma privati iniciatyva.   

 

Estų kino kūrėjai Jaanikai Arum Lietuvoje vykstanti scenarijaus rašymo rezidencija atvėrė kelią į sėkmę

Nėrimas į rašymo procesą rezidencijoje, atsiribojus nuo įprastų kasdienių darbų, kino kūrėjui suteikia unikalią galimybę atverti savo kūrybiškumo klodus. Nuo 2019 m. Kintuose rengiama trumpametražių filmų scenarijų rašymo rezidencija „Baltic Shorts Residency“ suteikia galimybę Baltijos šalių kino kūrėjams šiuos klodus pažinti.

 

Praėjusiais metais estų režisierė Jaanika Arum, pateikusi filmo „Skin of a Mandarin“ projektą, tapo viena iš trijų trumpametražių filmų scenarijų rašymo rezidencijos „Baltic Shorts Residency“ dalyvių. Kartu su Raitis Abele iš Latvijos bei Jorūne Greičiūte iš Lietuvos, ji tris savaites praleido Kintuose įsikūrusioje menininkų rezidencijos erdvėje, kur turėjo galimybę tobulinti savo trumpametražio filmo scenarijų, padedama scenarijaus rašymo eksperto Wim Vanacker (Belgija). Šią rezidenciją organizuoja lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“.

 

Jaanika Arum 2014 m. Estijos muzikos ir teatro akademijoje įgijo aktorės specialybę, vėliau intensyviai dirbo kino ir teatro srityse. Ji vaidino estų režisierių filmuose, tokiuose kaip „Free Range“ (rež.Veiko Õunpuu), „The Days That Confused“ (rež. Triin Ruumet), „The Polar Boy“ (rež. Anu Aun), „Purge“ (Antti J. Jokinen). Be to, Estijos dailės akademijoje Jaanika įgijo šiuolaikinio meno magistro laipsnį, yra sukūrusi instaliacijų, surengė du solo performansus: „Falling.together.moment“ (Tartu Naujasis teatras, 2015 m.) ir „Betweenspace“ (Von Krahlio teatras, 2017 m.), taip pat bendradarbiauja su įvairiais Estijos bei užsienio menininkais.

 

Apie tai, kokią naudą gali teikti scenarijaus rašymo rezidencija kino kūrėjui ir jo projektui, su Jaanika Arum kalbasi kino žurnalistas, BAFTA, FIPRESCI, Londono kritikų rato ir Europos kino akademijos narys Laurence Boyce.

 

Šiuo metu vyksta kvietimas teikti paraiškas 2021-ųjų „Baltic Shorts Residency“ programai. Paraiškų teikimo terminas – balandžio 18 d. Daugiau informacijos – https://lithuanianshorts.com/rezidencija-2021/.

 

Papasakok mums apie savo trumpametražio filmo projektą „Skin of a Mandarin“ – prie jo scenarijaus dirbai rezidencijos Kintuose metu.

 

Jaanika Arum: Jis paremtas tikra istorija, kurios centre – jauna moteris, norinti savaip atsisveikinti su mama, savarankiškai paruošdama jos kūną laidotuvėms. Bet taip elgtis nėra leidžiama.

 

Turiu giminaičių Sibire. Jiems pasirūpinti velionio kūnu – tai intymus veiksmas, atliekamas artimųjų – pradedant velionio prausimu bei aprengimu, baigiant bendravimu su jo siela. Ten ryšys su velionio kūnu bei tai, kaip be baimės pasitinkama mirtis, labai skiriasi nuo to, su kuo man teko susidurti Estijos miestietiškoje visuomenėje. Velionio kūnu čia dažniausiai pasirūpinama greitai, o pats procesas yra sudėtingas, reikalaujantis specialistų žinių bei įgūdžių. Mačiau, kaip daug baimės ir sumaišties mirtis įneša į mano artimųjų gyvenimą, kaip jiems sunku pakelti gedulo laikotarpį.

 

Pastaruoju metu, įvedus dar daugiau taisyklių, mirtis tapo dar anonimiškesnė, tuo pačiu sukeldama tik daugiau baimės ir nerimo. Tikiu, kad gedulo procesas savo esybėje – tai graži patirtis, nepaisant jos liūdesio.

 

Kas paskatino tave pateikti paraišką „Baltic Shorts Residency“ rezidencijai?

 

Kurį laiką dirbau prie scenarijaus ir vėliau paprašiau savo draugės prodiuserės jį perskaityti, nes  norėjau sužinoti, ar mano scenarijuje ji įžvelgia potencialo, ar atvirkščiai. Anuomet drovėdavausi pasakoti, kad rašau scenarijų, apie tai žinojo vos keli žmonės. Perskaičiusi mano scenarijų, ji susisiekė su manimi ir papasakojo, kad Lietuvoje veikia viena puiki programa, skirta scenarijaus vystymui – „Baltic Shorts Residency“ – ir kad aš būtinai turėčiau pateikti paraišką joje dalyvauti. Tiesa, iki paraiškų teikimo termino pabaigos buvo likusios vos trys dienos. „Ar suspėsi?“, –  paklausė ji. Suspėjau. Taip tapau viena iš 2020 m. „Baltic Shorts Residency“ rezidencijos dalyvių ir, tuo pačiu, radau prodiuserę savo filmui.

 

Kaip atrodė eilinė tavo diena rezidencijos laikotarpiu?

 

Nemanau, kad rezidencijos metu būta „eilinių“ dienų. Pirmą kartą atsidūrusi naujoje aplinkoje, kur viskas įdomu, tiesiog negalėjau vertinti dienų, praleistų ten, kaip „eilinių“. Ypač dėl to, kad rezidencija vyko po pirmojo karantino, kurio metu temačiau savo buto sienas. Kelionė į Kintus suteikė laisvės pojūtį, kadangi sienos tarp Baltijos valstybių buvo atidarytos likus vos kelioms dienoms iki rezidencijos pradžios.

 

Kasdien be išimties maudydavausi mariose, kurias dviračiu pasiekdavau vos per penkias minutes. Dar vienas „tipiškas“ dalykas, kurį prisimenu, buvo paukščių stebėjimas, kadangi per vieno iš miegamųjų langus buvo matyti gandralizdis. Tris savaites stebėjau, kaip auga ir stiprėja mažieji gandriukai. Jie man tapo it šeimos nariais – trypčiojau iš laimės, pamačiusi, kaip jie pirmą kartą išskrido iš lizdo.

 

Dirbdavau, savo ruožtu, kasdien vis kita forma. Pavyzdžiui, kartais susikurdavau darbo vietą ant buriavimo namelio stogo, su vaizdu į marias. Sykį nuplaukiau į Nidą, kur penkias valandas praleidau sėdėdama vienoje vietoje, smėlio kopų apsuptyje – stebėjau nepakartojamą peizažą, o galvoje tuo tarpu sukosi mintys apie scenarijų.

 

Tomis akimirkomis, kai reikėdavo pailsinti mintis ir atsikvėpti nuo scenarijaus rašymo, galėjau lipti ant dviračio ir leistis į ilgą pasivažinėjimą, kadangi kiekvienas rezidencijos dalyvis visam rezidencijos Kintuose laikotarpiui gavo po dviratį. Mokiausi kaituoti, o vakarais, senos sodybos tvarte, ant didžiulio ekrano, buvo rengiami kino vakarai.

 

Kartu su kitais dviem reizidencijos dalyviais, Raičiu ir Jorūne, mes kartu valgydavome, keliaudavome į netoliese esantį miestelį, eidavome pasikaitinti į pirtį – taigi, turėjome progų aptarti savo darbus, kas buvo labai svarbu mums visiems, mat buvome atsidūrę toje pačioje situacijoje. Verbalizuodami savo mintis bei užduodami vienas kitam klausimus, susijusius su mūsų projektais, galėjome „išleisti išorėn“ galvoje suformuluotas mintis bei pasistūmėti į priekį su savo darbais. Nepaisant to, kad visi trys esame labai skirtingi, nesunkiai radome bendrą kalbą. Buvo labai lengva būti kartu.

 

Kalbant apie rezidencijos scenarijaus konsultantą Wim Vanacker, jis – nepakartojamas patarėjas, be galo padėjęs rezidencijos metu. Su juo kartą per savaitę turėjome virtualius pokalbius. Tai būdavo pačios intensyviausios dienos, kurių metu mano širdis plakdavo stipriau – iš Wimo konsultacijų man buvo svarbu pasisemti tiek daug, kiek tik galiu.

 

Ką tau suteikė laikas, praleistas „Baltic Shorts Residency“ programoje?

 

Vienas dalykas, kurio išmokau, yra tai, jog, nepaisant to, kad savidisciplina ir sunkus darbas atsiribojus nuo aplinkos išlieka pagrindine sąlyga, be kurios scenarijaus neparašysi, ne ką mažiau svarbu atsiverti ir prašyti grįžtamojo ryšio iš tų, kuriais pasitiki. „Baltic Shorts Residency“ rezidencija tam suteikia puikią galimybę.

 

Papasakok mums apie tai, kas vyko po rezidencijos – tau pasisekė būti atrinktai į Baltijos šalių trumpametražių filmų forumą „Baltic Pitching Forum“?

 

„Baltic Pitching Forum“, nors ir vykęs virtualioje erdvėje, buvo taip profesionaliai organizuotas „Lithuanian Shorts“ komandos, kad žmogiškasis ryšys buvo justi net per ekraną – man tai atrodo labai svarbu. O neįtikėtinas dalykas buvo tai, kad „Skin of a Mandarin“ šiame forume pelnė apdovanojimą, kurio dėka galėjau dalyvauti tarptautinio Klermono-Ferano trumpametražių filmų festivalio metu vykstančiame koprodukcijos forume „Euro Connection“

 

Neilgai trukus po „Baltic Pitching Forum“, rengiamo Vilniuje, susipažinome su talentingu lietuviu operatoriumi Ugniu Tuleikiu. Jo idėjos labai gražiai rezonavo su projektu. Išties įdomus sutapimas, kad dabar ir vienas mūsų komandos narių yra iš Lietuvos. Turiu pasakyti, kad pažintys, kurias užmezgiau Lietuvoje, padėjo man stipriai pasistūmėti į priekį per 2020-uosius metus. Be to, dalį įsimintiniausių savo 2020 m. akimirkų taip pat sieju su Lietuva.

 

Mano projektas taip pat gavo finansavimą iš Estijos kino instituto ir Estijos kultūros fondo. Taigi, panašu, kad mes pamažu, bet užtikrintai judame reikiama linkme.

 

Ką patartum naujiems „Baltic Shorts Residency“ dalyviams?

 

Pirmas dalykas, kuris man šauna į galvą, tai kovoti dėl savo pagrindinės idėjos, bet pasitikėti Wimu. Keliauti pasroviui, eksperimentuoti, improvizuoti su scenarijumi ir kuo daugiau fantazuoti. Tam čia sukurtos saugiausios sąlygos: Wimas visą laiką buvo šalia, padėjo išlaikyti kertinę istorijos ašį, tuo pačiu skatindamas kurti, paversti savo kuriamą istoriją unikalia.

 

Be to, trys savaitės – toks trumpas laiko tarpas. Man tai buvo intensyvaus, disciplinuoto (bet, tuo pačiu, ir labai smagaus) darbo laikas. Kiekvienam nuoširdžiai rekomenduočiau atvykus į rezidenciją palikti nuošaly savo kasdienį gyvenimą, neprisiimti tam laikotarpiui kitų užduočių bei rezidencijos laiką skirti tik tam projektui, su kuriuo čia atvykai.

 

Ar yra dar kas nors, ką norėtum pridurti?

 

Kintuose tiek daug šikšnosparnių, tiesiog neįtikėtina galybė! Sutemus, pakanka pasivaikščioti gatvėmis, pažvelgti į palei kelią augančius medžius – koks nepakartojamas potyris!

 

„Baltic Shorts Residency“ rengia lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts”, kurios veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Projekto partneriai – VšĮ „Kintai Arts“, Estijos trumpametražių filmų centras, Talino tarptautinio kino festivalio „Black Nights“ trumpametražių filmų festivalis „PÖFF Shorts“, Rygos tarptautinis kino festivalis, Rygos tarptautinis trumpametražių filmų festivalis 2ANNAS“.