Vaizdo kultūra: dalyvauk nemokamuose kino kursuose

Medijų edukacijos ir tyrimų centras ,,Meno avilys”, bendradarbiaudamas su „Youngblood” kino mokykla, kviečia 16-18-mečius dalyvauti atrankoje į nemokamus kino kursus, kuri vyksta iki vasario pabaigos. Organizatoriai tikisi sulaukti įvairių Lietuvos regionų , jaučiančio norą bei pareigą kalbėti apie tai, kas vyksta aplinkui, kandidatūrų. Nuotolinių užsiėmimų metu bus ne tik teoriškai supažindinama su kinu ir jo gamybos etapais, bet ir praktiškai kuriami filmai, taip pat tyrinėjami jaunimo tapatumas, priklausymas bendruomenėms ir dialogų tarp jų mezgimas.

 

Idėja organizuoti kino kursus kilo medijų raštingumo skatinimo projekto „Dideli maži ekranai“ organizuotų kūrybinių dirbtuvių Lietuvos mokyklose metu. Jose aktyviai dalyvavo daug motyvuoto jaunimo, besidominčio šiuo menu, tačiau savo miestelyje neturinčių kino būrelio. Ši tendencija itin išryškėjo bendraujant su moksleiviais už didmiesčių ribų. Siekiant sumažinti šią atskirtį, bendradarbiaujant su „Youngblood“ kino mokykla, „Meno avilys“ nusprendė pasiūlyti 7 susitikimų kino kursą vyresnių klasių mokiniams, gyvenantiems regionuose ir turintiems mažiau galimybių.

 

Užsiėmimai vyks kovo 12 – balandžio 2 dienomis, antradieniais ir penktadieniais, 16 – 18 val., nuotolinių susitikimų platformoje ,,Zoom”. Kino kurso vadovas – režisierius Laurynas Bareiša. Savo patirtimi taip pat dalinsis: režisierė ir scenaristė Marija Kavtaradzė, montažo režisierius Armas Rudaitis, garso režisierė Iveta Masevičiūtė. Galutinius darbus vertins operatorius ir režisierius Vytautas Katkus bei prodiuserė Klementina Remeikaitė.

 

Laurynas Bareiša – vienas ryškiausių Lietuvos jaunųjų režisierių, kurio filmai „Pirtis“, „Kaukazas“, „Kupranugaris“, „Atkūrimas“ kasmetiniuose Lietuvos kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ buvo ne kartą nominuoti tarp geriausių trumpametražių vaidybinių kino filmų, o 2018-aisiais ir pelnė jam apdovanojimą. Režisieriaus kūryba taip pat pristatyta Venecijos, Berlyno, Lokarno kino festivaliuose. Už filmo „Išgyventi vasarą“ kinematografiją Lietuvos kino operatorių apdovanojimose „Ąžuolas“ Laurynas pateko tarp geriausių 2019-2020 metų šalies operatorių. L. Bareiša taip pat dėsto scenarijaus rašymą LMTA ir „Youngblood” kino mokykloje.

 

Norintieji dalyvauti iki vasario 28 d. imtinai turi užpildyti anketą: https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSfGCc7sR-BwgIqxYmOjQYRK_ozu-2Xpc5w0ChIVoxHbDA-p1w/viewform ir nufilmuoti 1 minutės trukmės video apie tai, kokį filmą norėtų sukurti. Vaizdo įrašus siųsti el. paštu labas@didelimaziekranai.lt . Atrankos rezultatai bus skelbiami kovo 3 dieną. Prioritetas teikiamas regioninei įvairovei.

 

Programa (paskaitos vyks antradieniais ir penktadieniais 16 – 18 val.)

 

  1. Kovo 12 d. Susipažinimas
  2. Kovo 16 d. Scenarijaus teorija (istorija / tema)
  3. Kovo 19 d. Vaizdas (kadruotė / stilistika). Idėjų aptarimas.
  4. Kovo 23 d. Garsas ( įrašymas / garso postprodukcija). Vizualinio stiliaus aptarimas.
  5. Kovo 26 d. Pasiruošimas filmavimui (lokacijos / dailė / kostiumai / grimas).
  6. Kovo 29 d. Montažas
  7. Balandžio 2 d. Peržiūra / aptarimas

 

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Projekta organizuoja Medijų edukacijos ir tyrimų centras ,,Meno avilys”, bendradarbiaujant su „Youngblood” kino mokykla

 

Pradėtas kurti pirmasis lietuviškas animacinis serialas „Pieno baras“

„Pieno baras“ – taip vadinsis pirmasis lietuviškas animacinis serialas. Jo pagrindiniai personažai – voverė Sonata, meškinas Mikas ir katinas Gabrielius – kasdien susitiks kavinėje ir kartu spręs jiems iškylančius klausimus bei kasdien kažko išmoks apie save, draugus, šeimą ir gyvenimą apskritai. Pilotinę serialo seriją jau dabar galima pažiūrėti namų kino platformose.

 

Lietuvišką animacinį serialą kuria Danijoje gyvenanti režisierė Urtė Oettinger, scenaristė Marija Kavtaradzė ir prodiuserė Agnė Adomėnė iš kompanijos „Art Shot“.

 

„Pieno baro“ idėja kilo prisiminus vaikystę, kaip aš pati po pamokų eidavau į „Pieno barą“ Vilniaus Rotušės aikštėje, ten laukdavau močiutės, ji man nupirkdavo bandelę ir šilto pieno ir paskui kartu mudvi važiuodavome namo“, – pasakoja režisierė Urtė Oettinger. „Tai filmukas apie nerūpestingą vaikystę, kartu ir labai svarbius emocinio intelekto ir draugystės įgūdžius, kuriuos įgyjame būtent vaikystėje, o naudojame visą gyvenimą.“

 

Seriale „Pieno baras“ norima kalbėti apie rimtus ir svarbius klausimus, bet taip, kad suprastų vaikai. Modernios šeimos ir santykiai jose, kaip priimti save, kaip reaguoti į draugų skirtybes, bet vis tiek su jais draugauti, kaip išreikšti jausmus neįžeidžiant kito, kaip augti ir tobulėti, bet neprarasti atviro žvilgsnio į pasaulį.

 

Serialas „Pieno baras“ bus skirtas pradinėse klasėse besimokantiems vaikams. Serialą sudarys 13 serijų po 11 minučių.

 

Pilotinė serialo serija kaip atskiras animacinis filmas vaikams buvo pristatytas 2020-aisiais metais festivalio „Kino pavasaris“ šeimų programoje, vasarą keliavo po Europos animacinių filmų festivalius, taip pat buvo nominuotas Geriausio animacinio filmo kategorijoje „Sidabrinės gervės“ apdovanojimuose, rudenį buvo rodomas kino teatruose, o per Kalėdas galėjo išvysti ir LRT televizijos žiūrovai. Pilotinė „Pieno baro“serija sulaukė šiltų atsiliepimų tiek iš vaikų, tiek iš jų tėvų.

 

Šiuo metu „Pieno baras“ yra prieinamas lietuviškose internetinėse platformose: zmonescinema.lt, kinofondas.lt , Go3, Telia TV filmų nuomoje, C Gates televizijoje.

 

„Pieno baras“ turtingas ne tik spalvota ir nuotaikinga animacija, bet ir jo garsas yra ypatingas – muziką filmukui kūrė Paulius Kilbauskas, o personažus įgarsino būrys aktorių: Gelminė Glemžaitė, Agnė Kaktaitė, Marija Laukė, Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė, Vytautas Rašimas. Taip pat savo balsą paskolino ir dainininkas Justinas Jarutis, o angliškoje filmuko versijoje voverių šeimyną įgarsino Erica Jennings.

 

Animacinio serialo kūrimą parėmė Lietuvos kino centras (LKC). Pilotinė serija buvo sukurta taip pat remiant LKC bei Vakarų Danijos kino fondo.

FILMAS „IZAOKAS“ RODOMAS FESTIVALYJE „SLAMDANCE“

Šiandien JAV prasideda festivalis „Slamdance“, kuriame pirmą kartą per festivalio istoriją bus rodomas ir lietuviškas filmas – Jurgio Matulevičiaus „Izaokas“. Šis debiutinis filmas yra atrinktas į pagrindinę konkursinę programą „Narrative features“, kartu su kitais 9 filmais.

 

Vienas iš dviejų svarbiausių JAV kino festivalių „Slamdance“ vyks vasario 12-25 dienomis virtualiai. Festivalio filmai yra pasiekiami per virtualias platformas Slamdance.com, Apple TV, Roku, Amazon Firestick, ir YouTube visame pasaulyje. „Izaokas“ bus rodomas tik Pietų ir Šiaurės Amerikų teritorijoje.

 

„Kino kūrėjai – kino kūrėjams“ – toks yra legendinio festivalio „Slamdance“ festivalio šūkis, pabrėžiantis festivalio fokusą į kino režisierius ir jų poreikius. Festivalis pirmasis parodė tokių režisierių kaip Christofer Nolan, Steven Soderbergh, Bong Joon-Ho, Lenos Dunham debiutinius filmus.

 

„Filmo idėjos aktualios bet kokiu istoriniu periodu, šiais laikais taip pat, nes „Izaokas“ yra apie nuolatinę vidinę žmogaus kovą – su savim pačiu ir su aplinka. Nevadinu filmo istorine drama, manau tai daugiau sapnas apie tam tikrą laiko tarpą, kuriame mes bandėme atkurti istoriją iš pasakojimų, nuotraukų ir filmų. Kad sukurtume savo pačių pasaulį. Matau filmą kaip blogą sapną, iš kurio negalima pabusti“, – komentuodamas filmą festivalio žurnalistams sakė režisierius Jurgis Matulevičius.

 

Pagal Antano Škėmos to paties pavadinimo kūrinį filmo „Izaokas“ scenarijų kūrė režisierius kartu su Saule Bliuvaite ir Nerijum Milerium. Filme pagrindinius vaidmenis atlieka Dainius Gavenonis, Aleksas Kazanavičius, Severija Janušauskaitė. Filmo operatorius Narvydas Naujalis buvo apdovanotas Sidabrine gerve Nacionaliniuose kino apdovanojimuose, kaip ir filmo kompozitoriai Agnė Matulevičiūtė ir Domas Strupinskas. Filmą prodiusuoja Stasys Baltakis iš kompanijos „Film Jam“.

 

J.Matulevičiaus „Izaoko“ festivalinė premjera įvyko 2019-ųjų pabaigoje tarptautiniame Talino kino festivalyje. Filmas buvo tarp 6 geriausių Europos debiutų – buvo atrinktas į Europos Kino apdovanojimų Europos atradimo – Fipresci prizo trumpąjį sąrašą. 2020 metų rudenį filmas buvo rodomas tarptautiniuose festivaliuose Glazge, Odesoje, Prahoje, Rygoje, Kotbuse ir Amerikos kino instituto (AFI) Europos Sąjungos šalių programoje JAV.

 

Planuojama, kad „Izaokas“ Lietuvos žiūrovams bus pradėtas rodyti 2021-aisiais, kai tik atsidarys kino teatrai.

IEŠKOMOS KNYGOS, TINKAMOS KINO SCENARIJUI

  IEŠKOMOS KNYGOS, TINKAMOS KINO SCENARIJUI

Projektas “Knyga + Kinas” kviečia Lietuvos leidyklas siūlyti lietuvių autorių knygas, kurios galėtų būti tinkamos kino filmų scenarijams. Taip norima paskatinti didesnį lietuvių rašytojų ir lietuvių kino režisierių bei scenaristų bendradarbiavimą.

 

Lietuvos leidyklos gali siūlyti 2020-aisiais išleistas knygas, kurios būtų tinkamos ekranizacijai. Pretenduoti gali lietuvių autorių knygos, skirtos tiek suaugusiems, tiek jaunimui bei vaikams. Iš pasiūlytų knygų komisija atrinks 10, kurias autoriai ar leidėjai pristatys kino ir literatūros bendruomenei gegužę vyksiančiame renginyje. Knygas galima siūlyti iki 2021 m. vasario 21 dienos.

 

“Knyga+kinas” iniciatyva buvo sumanyta praėjusiais metais. Tuomet konkursui buvo pateikta virš 50 knygų, iš kurių atrinktos 10 buvo pristatytos 2020-ųjų Vilniaus knygų mugėje. Tuomet tinkamos kino scenarijams buvo pripažintos populiariosios lietuvių autorių knygos: R.Sabo “Gaono kodas”, L.Ever “Neišryškinta juostelė”, R.Treinio “Dziedas”, J.Žilinsko “Kaukas, Gugis ir kerų karas” ir kt. Kelių jų autoriai sulaukė pasiūlymų kurti scenarijus pagal jų knygas.

 

“Norisi, kad kino scenaristai, režisieriai, prodiuseriai pasisemtų įkvėpimo iš šiuolaikinės lietuvių literatūros kūrinių, o leidyklos ir autoriai pratęstų knygos veikėjų gyvenimą kino ekrane – toks pagrindinis šio renginio tikslas. Kino filmas greitai negimsta, todėl nesitikime greito rezultato, tačiau svarbu pradėti vieniems kitais domėtis”, – sako renginio sumanytoja kino prodiuserė Živilė Gallego iš “Fralita Films”.

 

„Leidėjų ir autorių susidomėjimas praėjusiais metais mus ir nustebino, ir nudžiugino: “Knyga+Kinas” konkursas sulaukė beveik 50 knygų paraiškų iš leidyklų bei pavienių leidėjų! Greičiausiai, tai reiškia, jog lietuvių autorių knygos yra kinematografiškos. Todėl tikimės, kad “Knyga+Kinas”  paskatintas bendradarbiavimas tarp knygų ir kino kūrėjų ateityje pradžiugins mus ne vienu puikiu filmu”, – tikisi Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė.

 

“Knyga+kinas” konkursas organizuojamas kartu su audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, Lietuvos leidėjų asociacija, VŠĮ “Vilniaus kino biuras”. Partneriškai prisideda Kūrybiškos Europos biuras Lietuvoje.

 

Leidyklos registuotis gali čia: http://bit.ly/2YPGQBC

 

[md_image_box_slider image_box_slider_size=”contain” image_box_slider_image=”7075,7076,7077,7078,7079,7080,7081,7082,7083″]