Mėnuo: 2020 spalio

Po metų pertraukos grįžtantys „Sidabrinės gervės“ apdovanojimai šiais metais susilaukė kaip niekada didelio kino bendruomenės susidomėjimo.  Apdovanojimams kino kūrėjai pateikė daugiau nei 80 filmų, kurie pretenduoja į „Sidabrinės gervės“ statulėlę. Ceremonija, kurioje paaiškės geriausi pastarųjų dviejų metų filmai ir kūrėjai, įvyks jau lapkričio 22 dieną.

 

Šiais metais kino kūrėjų paraiškas vertinanti Atrankos komisija turės kaip niekada daug darbo. Šiemet vykstančiuose apdovanojimuose dalyvauja filmai, kurių premjeros vyko nuo 2018 m. balandžio iki 2020 m. rugpjūčio. Apdovanojimuose varžysis beveik 50 trumpametražių ir daugiau nei 30 ilgametražių filmų. AVAKA vadovas Darius Vaitiekūnas sako, kad toks dalyvaujančių filmų kiekis, tik patvirtina faktą, jog šie nacionalinio kino apdovanojimai kino industrijai yra kaip niekad reikalingi.

 

„Kūrėjų aktyvumas leidžia daryti išvadą, kad „Sidabrinė gervė“ parskrido ne veltui – kino kūrėjams tai svarbus renginys. Tą matome ir iš gautų paraiškų kiekio. Filmų vertinimui sudarėme itin stiprią 9 narių komisiją, kurią sudaro kompetentingi kino profesionalai. Kol kas šios komisijos narių sudėtis nėra viešinama, bet bus paskelbta jau po įvykusio renginio“, – teigia AVAKA vadovas Darius Vaitiekūnas.

 

Į „Sidabrinės gervės kiaušinio“ nominaciją, teikiamą už metų geriausią studento darbą, šiais metais pretenduoja virš 20 filmų. Daugiausiai jų – vaidybiniai. „Sidabrinės gervės kiaušinio“ nominacija teikiama siekiant atkreipti dėmesį į jaunus lietuviško kino talentus ir skatinti juos kurti.

 

Pirmoji Atrankos komisija, galutinai sudaryta ir patvirtinta AVAKA Tarybos posėdyje, darbus pradėjo jau šią savaitę. Pirmojo posėdžio metu komisijos nariai supažindinti su specialiai jiems sukurta inovatyvia sistema, kurioje jie turi galimybę žiūrėti ir vertinti pateiktus filmus. Laikantis visų saugumo reikalavimų, pirmasis komisijos posėdis įvyko erdviame kino teatre, ten, kur filmai ir pasiekia savo žiūrovus.

 

Netrukus kino industrijoje veikiančios institucijos bus pakviestos teikti savo delegatus į Balsavimo komisiją, kuri iki lapkričio 16 dienos išrinks „Sidabrinės gervės“ laureatus. Siekiant surinkti plačią profesionalų komandą, į šią komisiją delegatus gali teikti visi norintys kino industrijos profesionalai. Tai daryti galima el. paštu: info@sidabrinesgerves.lt.

 

Apdovanojimus „Sidabrinė gervė“ organizuoja Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA. Apdovanojimus jau 12 metų iš eilės globoja Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas. Iškilmingą apdovanojimų įteikimo ceremoniją lapkričio 22 diena tiesiogiai transliuos TV3 televizija. 

 

Jurgio Matulevičiaus debiutinis filmas „Izaokas“ nominuotas kategorijoje „Europos atradimas“ ir pretenduoja gauti tarptautinės kino kritikų asociacijos FIPRESCI prizą Europos kino apdovanojimuose.

 

Europos atradimas – Fipresci prizas – tai vienas pagrindinių Europos kino apdovanojimų prizų, skiriamas už geriausią europietišką debiutinį filmą. 6 nominantus renka Europos kino akademijos nariai ir Tarptautinės kino kritikų asociacijos nariai iš visų tais metais Europoje sukurtų debiutinių filmų. Šioje kategorijoje Lietuvos režisierius buvo nominuotas tik kartą – 1992-aisiais Šarūnas Bartas už filmą „Trys dienos“.

 

„Visa filmo komanda labai džiaugiasi šia nominacija. Tai ypač didelė paskata debiutuojančiam režisieriui, kurio filmas pasirodė 2020-aisiais, pandemijos metais, ir turėjo gerokai mažiau galimybių būti pastebėtas  tarptautiniuose festivaliuose, o filmo rodymą Lietuvos kino teatruose tenka vis atidėti dėl pandemijos grėsmės“, – sako filmo prodiuseris Stasys Baltakis iš kompanijos „Film Jam“.

 

Filmas „Izaokas“ sukurtas pagal Antano Škėmos apysaką ir pasakoja apie Andrių Gluosnį, kuris nužudo žydą Izaoką per kraupias Lietūkio garažo žudynes, įvykusias 1941 metais Kaune. Filmas kalba apie Holokausto, karo žiaurumo ir praeities traumų nulemtus dviejų draugų santykius ir jų meilę vienai moteriai jau sovietinėje Lietuvoje. Filmo scenarijų režisierius J.Matulevičius kūrė kartu su kolege Saule Bliuvaite bei filosofu Nerijum Mileriu, filme vaidina Dainius Gavenonis, Aleksas Kazanavičius, Severija Janušauskaitė, Martynas Nedzinskas.

 

„Izaoko“ festivalinė premjera įvyko 2019-ųjų pabaigoje tarptautiniame Talino kino festivalyje. Šį rudenį filmas tęsia kelionę po tarptautinius festivalius ir jau buvo parodytas Gazge, Odesoje, Prahoje, spalį planuojama jo premjera Rygos tarptautiniame festivalyje bei Kotbuso tarptautiniame festivalyje Vokietijoje. Lietuvos kino teatrus filmas turėtų pasiekti 2021-ųjų sausį.

 

Ar J.Matulevičiaus debiutas „Izaokas“ taps geriausiu 2020-ųjų debiutiniu filmu Europoje paaiškės gruodžio 12 dieną, 33-iųjų Europos kino apdovanojimų ceremonijos (suplanuotos Reikjavike) metu. Kiti šioje kategorijoje nominuoti debiutantai yra: Nermin Hamzagic filmas „Full Moon“ (Bosnija ir Hercegovina), Fanny Liatard bei Jérémy Trouilh „Gagarine“ (Prancūzija), Halina Reijn „Instinct“ (Prancūzija), Zoé Wittock „Jumbo“ (Prancūzija, Belgija, Liuksemburgas), Carlo Sironi „Sole“ (Italija, Lenkija).

 

Europos kino apdovanojimai – dar vadinami Europietiškais „Oskarais“ – pradėti 1988 metais ir jų metu įvertinami geriausi Europos filmai ir kūrėjai. Iš viso 23 kategorijose už nominantus balsuoja ir geriausius filmus, aktorius ir režisierius renka daugiau nei 3800 narių vienijanti Europos kino akademija. Europos atradimo kategorijoje  yra laimėję tokie režisieriai kaip Pedro Almodovaras, Kenneth Branagh, Sally Potter, Thomas Vintenberg, Andrej Zviagincev, Steve McQueen, Myroslav Slaboshpytskiy. 2019-aisiais Europos atradimu buvo išrinktas prancūzo Ladj Ly filmas „Vargdieniai“.

 

Spalio 25 dieną prasidėsiančiame, viename svarbiausių pasaulyje dokumentinių ir animacinių filmų festivalių Leipzig DOK įvyks naujausio Lino Mikutos filmo “Romano vaikystė” pasaulinė premjera. Filmas dalyvauja pagrindinėje konkursinėje festivalio programoje tarp kitų vienuolikos iš viso pasaulio atrinktų filmų ir pretenduoja į pagrindinį festivalio trofėjų – “Auksinį balandį”(“Golden Dove”).

 

Be pagrindinio prizo filmas nominuotas dar 4 apdovanojimams: Fipresci (tarptautinės kritikų žiuri), Tarpreliginės žiuri, “Young Eyes” bei MDR, skiriamam iškiliam Rytų Europos filmui.

 

“Romano vaikystė” – tai stebimosios poetinės dokumentikos filmas apie vaiko laisvę ir tėvų atsakomybę. Pagrindinis filmo herojus – aštuonmetis berniukas Romanas, gyvenantis Klaipėdoje, socialinės rizikos šeimoje, tačiau turintis du svarbiausius dalykus savo gyvenime – visišką laisvę ir tėvų meilę.

 

Šiais metais Leipzig DOK festivalis dėl Covid-19 vyks hibridiniu būdu – žiūrovai turės galimybę žiūrėti filmus tiek kino teatruose, laikantis saugumo reikalavimų, tiek internetinėje platformoje.

 

Nacionalinė filmo “Romano vaikystė” numatoma lapkričio pradžioje Europos filmų forume “Scanorama”.

 

Filmo treileris:

https://vimeo.com/459698092

 

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ pristatė trumpametražių filmų konkursinę programą „Naujasis Baltijos kinas“ (NBK), kurioje šiemet dėl geriausio filmo titulo varžysis 18 filmų iš visų 9 Baltijos jūros regiono valstybių.

 

Pasak „Scanoramos“ įkūrėjos ir meno vadovės Gražinos Arlickaitės,  nepaisant pasaulį lydinčių iššūkių, šiemet NBK sulaukė dvigubai didesnio paraiškų skaičiaus nei praėjusiais metais – konkurse žiūrovai pamatys 18 vaidybinių, dokumentinių, eksperimentinių bei animacinių filmų, nuo sunkių, skaudžių istorijų iki gero humoro: „Džiaugiamės, jog pandemija paskatino dar didesnį jaunųjų kino kūrėjų aktyvumą – optimistinėmis nuotaikomis ruošiamės ir lapkričio 4 d. startuosiančiai „Scanoramai“, kurios programa baigta formuoti ir  apimtimi  prilygsta  ramių  ankstesnių  sezonų užmojams“, – spalio 1 d. Lietuvos Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusiame programos pristatyme kalbėjo G. Arlickaitė.

 

NBK konkursui pateiktas paraiškas vertino ir programą sudarė atrankos komisija, kurioje šiemet – režisierius, scenaristas Karolis Kaupinis, kino prodiuserė Giedrė Burokaitė, „Skalvijos“ kino centro programų koordinatorė Eglė Maceinaitė.  

 

Pasak komisijos atstovų, šiais metais jaunieji kino kūrėjai nustebino nauju žvilgsniu į iki šiol filmuose mažiau gvildentas arba visai nepaliestas temas: žmogaus teisių, laisvės paieškas, savęs tapatumo pažinimą, emocinį savęs priėmimą/atradimą bei globalias – rasinės nelygybės, socialinės atskirties –temas: „Konkursinės programos filmai labai skirtingi – režisieriai kalba apie sau artimus, gerai pažįstamus dalykus, todėl filmai labai nuoširdūs, jais patikėjome“, – renginio metu pasakojo viena iš komisijos narių Eglė Maceinaitė.

 

Apžvelgdamas vertintus programos filmus iš Rusijos komisijos narys Karolis Kaupinis akcentavo juose juntamą laivės temą: „Filmus tarsi jungė viena tema – sukilimo, pasipriešinimo, noro iššaukti tiesą“.

 

Konkursinės programos filmus šiemet vertins ir apdovanos iškilių Europoje pripažintų kino profesionalų vadovaujama žiuri, kurios pirmininkas – kino kritikas ir istorikas, knygų apie kiną autorius, ilgametis Norvegijos kino instituto vadovas ir nuoširdus Lietuvos ir „Scanoramos“ draugas Janas Erikas Holstas.

 

„Trumpametražių filmų konkursai, peržengiantys šalių sienas, kaip ir NBK atveju, yra gerai žinomas ir sėkmingas indėlis į kino meną. Tai skatina kino režisierius, prodiuserius ir scenaristus ieškoti naujų būdų bendrauti su kritikais, žiniasklaida ir žiūrovais. Džiaugiuosi daugelį metų turėjęs galimybę NBK konkurso nugalėtojus ir nominantus kviesti į mūsų Baltijos šalių kino dienas Osle – tokie konkursai kaip NBK yra puiki proga filmams keliauti į kitų šalių festivalius“, – kino partnerystės svarbą plečiant žemėlapį akcentavo žiuri pirmininkas.

 

Kiti žiuri nariai:  Švedų distribucijos  kompanijos  „LevelK“ steigėja ir  vadovė Tine Klint, Vokietijos kino ekspertas, alternatyvaus  kino tyrinėtojas, trumpametražių  filmų  programų sudarytojas Berlyno, Marbugo ir  kitiems tarptautiniams kino festivaliams Sebastianas Apelas, Baltarusijoje vykstančio Šiaurės ir Baltijos šalių  kino festivalio direktorė, režisierė Volia Chaykouskaja.

 

Konkursui atrinkti lietuvių režisierių darbai: „Tesla“, rež. Vilius Lukošius,  „Viskas gerai“,  rež. Jorūnė Greičiūtė, „Autsaideriai“, rež. Almantas Petkūnas, „Anna from Ebuhando“, rež. Rimvydas Leipus.

 

Tradiciškai, tarptautinė žiuri „Scanoramos“ uždarymo metu lapkričio 15 d. apdovanos du geriausius filmus – geriausio lietuviško ir visos programos filmo kūrėjų lauks festivalio įsteigti piniginiai prizai.

 

Šiemet Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks lapkričio 4–15 dienomis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

 

Pilnas konkursinės programos filmų sąrašas

Lietuva

1. Tesla (rež. Vilius Lukošius)
2. Viskas gerai  (rež. Jorūnė Greičiūtė)
3. Autsaideriai (rež. Almantas Petkūnas)
4. Anna from Ebuhando (rež. Rimvydas Leipus )

Latvija

1. Self. Sufficient (rež.Diāna Daukste)

Estija

1. The piece of tail in the mouth of the snake that bites its own tail (rež. Pablo Nicolás Martínez Ballarín)

Lenkija

1. Ballast (rež. Daniel Howlid)
2. I See the Abyss  (rež. Karolina Kajetanowicz)

Rusija

1. RIO (rež. Zhenia Kazankina)
2. Soup  (rež. Inga Sukhorukova)
3. Seemed (rež. Baibulat Batullin)

Vokietija

1. Mamanam (rež. Linda-Schiwa Klinkhammer)
2. A blink of an eye (rež. Kiana Naghshineh)
3. Good German Work (rež. Jannis Alexander Kiefer)

Švedija

1. Memories (rež. Kristin Johannessen)
2. Our Land (rež. Jean-Luc Mwepu)

Danija

1. Sayonara  (rež.William Andreas Wivel)

Suomija

1. Master of ceremony (rež. Miikka Niskanen)