Mėnuo: 2020 rugsėjo

Kartu su prasidedančiu rudens sezonu paskelbtas ir ilgai lauktas prestižinių Nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ startas. Viešbutyje „Pacai“ vykusioje spaudos konferencijoje pagrindiniai renginio organizatoriai paskelbė filmų paraiškų teikimo apdovanojimams pradžią ir atskleidė, kad šis vienas didžiausių kultūrinių renginių šalyje grįžta su dar didesne jėga – atsinaujinusiu „Sidabrinės gervės“ ženklu, pakitusia profesionalų komanda, naujais renginio nuostatais ir šventine apdovanojimų ceremonija, kuri įvyks šių metų lapkričio 22 d.  

 

Pasak audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA tarybos pirmininko Alvydo Šlepiko, atėjo metas išsaugoti ir atnaujinti „Sidabrinių gervių“ apdovanojimus, kurie yra reikšmingi šalies kultūrai, kino bendruomenei, o ypač jauniesiems kino kūrėjams, kuriems apdovanojimai dažnai tampa kertiniu karjeros etapu.

 

 „Džiugu pranešti, kad „Sidabrinė gervė“ po metų laiko vėl pakils ir tęs ilgametę bei prasmingą apdovanojimų tradiciją. Palikdami painius „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų organizacinius momentus praeityje, mes sieksime atkurti konstruktyvų dialogą su kino bendruomene ir toliau puoselėsime lietuvišką kiną, pagerbdami talentingiausius šalies kūrėjus. Apdovanojimai yra daugiau nei statulėlė – tai įvertinimas, paskata tobulėti ir impulsas augti, ypatingai, jaunosios kartos kūrėjams, kurie dar tik iškelia sparnus į platų kino pasaulį“, – komentuoja A. Šlepikas.  

 

Sugrįžimas: ryškesnis logotipas ir atsinaujinusi komanda  

 

AVAKA direktoriaus Dariaus Vaitiekūno teigimu, kino istorija nuolat keičiasi, todėl „Sidabrinė gervė“ taip pat privalo kartu tobulėti. Vienas iš atsinaujinančių šių metų renginio aspektų – ryškus logotipas.

 

  „Mes išsigryninome atsinaujinusią gervių koncepciją, nes norime, kad tai būtų stiprus sugrįžimas į kino pasaulį. Nusprendėme įprastam „Sidabrinės gervės“ ženklui suteikti daugiau ryškumo – dabartiniame renginio logotipe išvysite baltą gervę raudoname fone. Laikas būti dar labiau matomiems – raudona spalva simbolizuoja sėkmę ir energiją – būtent su tokiu nusiteikimu mes ir sugrįžtame“, – apie atsinaujinusį renginio logotipą pasakoja D. Vatiekūnas.  

 

Anot A. Šlepiko, šiemet „Sidabrinė gervė“ sugrįžta ne tik su ryškiu logotipu, bet ir su atsinaujinusia bei ženkliai platesne komanda, kurios pagrindinė ašis – asociacija AVAKA – pirmoji „Sidabrinės gervės“ rengėja, iniciatorė ir rėmėja. AVAKA laimėjo 2019 metais paskelbtą konkursą ir įgijo teises į „Sidabrinės gervės“ apdovanojimą ir statulėlę.

 

  „AVAKA asociacijos iniciatyva įvyko pirmasis „Sidabrinės gervės“ debiutas. Mes jaučiame atsakomybę reikiamu metu perimti  2008 m. pradėtą darbą ir tęsti lietuviško kino apdovanojimų tradiciją šalyje. Sukaupta ilgametė patirtis, turimas finansavimas ir bendradarbiavimas su įvairiomis šalyje veikiančiomis kino kūrėjus vienijančiomis institucijomis, audiovizualinių kūrinių autoriais, švietimo įstaigomis ir valstybės bei savivaldybės institucijomis, veikiančiomis kino ir kultūros srityse, tikiu, kad leis sparčiai judėti pirmyn ir atgaivinti metus laiko pristabdytą tradiciją“, – pasakoja A. Šlepikas, pabrėždamas stiprią atsinaujinusią, profesionalų komandą.  

 

Keitėsi ir renginio nuostatai

 

 Pasak AVAKA direktoriaus D. Vaitiekūno, šiais metais taip pat yra atnaujinti ir „Sidabrinės gervės“ nuostatai bei apdovanojimų vertinimo sistema.  

 

„Šiais metais laureatai pretenduos į net keliolika nominacijų ir „Auksinės gervės“ išskirtinį apdovanojimą, skirtą už gyvenimo nuopelnus nacionaliniam kinui. Siekdami užpildyti pernai įvykusią pertrauką apdovanojimų istorijoje, šiais metais į apdovanojimus pretenduoti galės nacionaliniai filmai, kurie viešai buvo paskelbti nuo 2018 m. metų balandžio 1-osios iki šių metų rugpjūčio 1 dienos. Dėl objektyviai susidariusių priežasčių, 2020 metais vykstantiems apdovanojimams gali būti pateikti ir tie filmai, kurių oficialios peržiūros įvyko legaliose interneto platformose“, – pabrėžia D. Vaitiekūnas.    

 

AVAKA vadovas pasakoja, kad šiais metais paraiškoms vertinti bus sudaryta AKomisiją, į kurią narius deleguos platus kino industrijos organizacijų ratas. AKomisiją sudarys nelyginis narių skaičius, ne mažesnis nei 9 nariai. Laureatams išrinkti bus sudaryta BKomisiją, į kurios sudėti kino organizacijos turės galimybę deleguoti neribotą skaičių asmenų. Tikimės, jog BKomisiją sudarys daugiau nei 100 kino industrijoje veikiančių profesionalų. 

 

 Po vieną fizinį asmenį į AKomisiją ir neribotą skaičių fizinių asmenų į BKomisiją deleguoti turės teisę kino srityje veikiančios institucijos, įskaitant, bet neapsiribojant, AVAKA, Lietuvos kino centras, Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Nepriklausomų prodiuserių asociacija, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Vilniaus kino biuras, Lietuvos Animacijos asociacija, kino kūrėjus atstovaujančios institucijos, kino platintojai, kino rodytojai, kultūros ir ugdymo įstaigos ir pan. Galutinę AKomisijos ir BKomisijos sudėtį ir galutinį narių skaičių tvirtins AVAKA Taryba.  

 

Oficialiai prasideda filmų paraiškų teikimas Apdovanojimams  

 

Spaudos konferencijos metu paskelbta, kad visi kino profesionalai, norintys varžytis dėl „Sidabrinės gervės“ apdovanojimo, jau gali užpildyti elektroninę paraiškos formą oficialiame Apdovanojimų internetiniame tinklapyje.

 

  „Filmą vertinimui turi teisę pateikti filmo gamintojai, svarbu yra nepamiršti nurodyti filmo premjeros, įvykusias viešų peržiūrų datas ir kartu su paraiška pateikti aktyvią nuorodą nemokamai filmo peržiūrai internetu, kuri bus prieinamą tik komisijų nariams, – sako D. Vaitiekūnas.  

 

AVAKA direktorius D. Vaitiekūnas akcentuoja, kad užpildytos paraiškos turi būti pateikiamos  elektroniniu būdu iki spalio 4 d. 23.59 val.

 

  Daugiau informacijos apie Lietuvos kino apdovanojimus „Sidabrinė gervė“ bei paraiškos teikimo forma: www.sidabrinegerve.lt.  

[md_image_box_slider image_box_slider_height=”1000″ image_box_slider_size=”contain” image_box_slider_image=”6912,6902,6905,6900,6906,6901,6903,6916,6914,6904,6897″]

Šiemet jau ketvirtąjį kartą startavo Lietuvoje analogų neturintis trumpametražių filmų iššūkis „ODISĖJA72”. Kino kūrėjai iš visos Lietuvos šį savaitgalį kurs trumpametražius filmus vos per 72 valandas. Šeši geriausi filmai bus apdovanoti rėmėjų įsteigtais prizais, skirtais skatinti filmų produkciją.

 

Ketvirtą kartą vykstančiame filmų kūrimo iššūkyje varžysis net 43 komandos, vienijančios virš kino 300 kūrėjų. Komandos tris paras kurs filmus, pagal atsitiktiniu būdu gautą užduotį, kurioje nurodomi trys elementai, turintys atsirasti iššūkio filme bei filmo žanras, kurį galima pasirinkti vieną iš dviejų. Filmų kūrimo iššūkio dalyviai, turės galimybę konsultuotis su mentoriais, kurie atsakys į visus techninius ir teorinius klausimus, kuriant trumpametražį filmą. Šiemet mentorių komandoje žymūs vardai – režisierė ir scenaristė Eglė Vertelytė, kino režisierius Jonas Trukanas, prodiuserė ir aktorė Gabija Siurbytė ir kiti.

 

Iššūkyje dalyvaujantys darbai varžysis geriausio filmo, geriausios kinematografijos, originaliausio užduoties įgyvendinimo, geriausio prodiuserinio darbo, geriausio montažo bei žiūrovų simpatijų prizo kategorijose. Geriausius  trumpametražius filmus išrinks kino profesionalų komisija, kurią sudaro: „Lithuanian Shorts” vadovė Rimantė Daugėlaitė, operatorius Ramūnas Greičius ir režisierė Kristina Buožytė. Šių metų prizinis fondas viršija 22.000 eurų. Apdovanojimų ceremonija vyks spalio 2d., kino teatre „Forum Cinemas Vingis”.

 

„ODISĖJA72“ yra analogų Lietuvoje neturintis kino renginys, vykstantis jau ketvirtus metus. Festivalis kviečia kino mėgėjus ir profesionalus kurti trumpametražius filmus per 72 valandas bei dalyvauti kino edukacijos renginiuose.

Šią savaitę vasaros kino terasa „Gilios upės plaukia tyliai“ užbaigia savo sezoną, kurio metu buvo surengta beveik 30 nemokamų kino seansų. Medijų edukacijos ir tyrimų centro „Meno avilys“ iniciatyva susilaukė ne tik nacionalinės, tačiau ir kaimyninių šalių žiniasklaidos dėmesio. Projekto organizatoriai džiaugiasi, jog po Liubarto tiltu įrengtame ekrane buvo parodyti tiek jų kuruojamo ciklo „Lėtosios peržiūros“ filmai, tiek projekto partnerių parengtos programos. Renginiui pavadinimą pasiūlė kūrybininkė Stefanija Jokštytė: „Jis kalba apie upę, į kurios tėkmę žiūrovai žvelgė kiekvieno seanso metu. Metaforos, paralelės, užuominos ir intelektualiniai suvenyrai – pagrindiniai raktažodžiai kuriant šį pavadinimą.”

 

Pavasarį paskelbus karantiną, kinas susidūrė su vienais griežčiausių apribojimų. Šiandien kino teatrai sunkiai atsigauna: stabdo ir griežti apribojimai, ir sustojusi kino pramonė, ir nuolat augantys piratavimo skaičiai. Prognozuojama, kad 2020-aisiais kino rodytojų rinkos pajamos sumažės daugiau nei trečdaliu, o didelė dalis žmonių dėl atsinaujinančio viruso grėsmės ir toliau vengs lankymosi uždarose vietose, netekę darbo ir pajamų, rinksis tik pirmo būtinumo prekes ir paslaugas, o pramogos ir laisvalaikio poreikiai šiuo laikotarpiu liks tik kaip antraeilis dalykas. Pasak „Meno avilio“ projektų vadovės Onos Kotrynos Dikavičiūtės: „Šios iniciatyvos idėja gimė karantino metu, atsiradus poreikiui sukurti erdvę atvirame ore, kurioje galėtume saugiai susitikti su žiūrovais. Džiaugiuosi, jog mūsų pasiūlytas alternatyvus turinys sudomino šimtus žmonių, tarp kurių buvo ne tik lietuvių, bet ir svečių iš užsienio.“

 

Elektrinės gulbės ir nematomi herojai „Patiltėje“

 

Likus savaitei iki Vilniaus kino festivalio „Kino pavasaris“, buvo paskelbta pandemija, uždrausti vieši renginiai ir nors organizatoriams pavyko jubiliejinį 25-ąjį festivalį operatyviai perkelti iš kino teatrų į namų kino platformas, dalis filmų taip ir liko neparodyti. Eksperimentiniams filmams skirtos festivalio 9 salės programa buvo perkelta į „Gilios upės tyliai plaukia“ ekraną. Šiandien, rugsėjo 15 d., antradienį, po Liubarto bus demonstruojami dar nerodyti šiemetinio „Kino pavasario“ filmai „Elektrinė gulbė“ (rež. Konstantina Kotzamani) ir „Nematomas herojus“ (rež. Cristèle Alves Meira).

 

Filmo „Elektrinė gulbė“ anonsas: https://vimeo.com/349884646

 

„Lėtosios peržiūros“ atsisveikina su „Sudie, Brazilija“

 

Visą vasarą ketvirtadieniais žiūrovai rinkosi į „Lėtąsias peržiūras“. Šį tęstinį ciklą „Meno avilys“ organizuoja jau penktus metus, jo tikslai: sulėtinti greitą kino vartojimą, suteikti jam kontekstą bei papildyti ekranus retai rodomais, kino istorijai svarbiais filmais. Pirmoji peržiūrų dalis buvo skirta moterų režisierių nebyliajam kinui. Šiuos filmus „Patiltėje“ gyvai įgarsino klasikinės bei eksperimentinės muzikos kūrėjai. Vėliau „Lėtąsias peržiūras“ pratęsė Brazilijos kino programa – cinema novo ir ribinio kino retrospektyva atspindėjo skirtingus svarbių kino judėjimų aspektus, kuriuos dažnai galime pajusti ir šiuolaikiniame Brazilijos kine, siekiančiame pasipriešinti nelygybei, kultūrinei niveliacijai ir grėsmingai vyraujančiai ideologijai. Rugsėjo 17 d., ketvirtadienį, cinema novo režisieriaus Carloso Diegueso filmas „Sudie, Brazilija“ užbaigs „Gilios upės tyliai plaukia“ programą. Vėlyvuoju laikotarpiu sukurtas vienas esminių režisieriaus filmų pasakoja apie cirko artistų grupę, keliaujančią po šiaurės rytų Brazilijos Amazonės regioną. Akordeonistas Čiko ir jo žmona Dazdo prisijungia prie spalvingo karavano ir patiria daug nuotykių. Mažo biudžeto kelio filmas dokumentiniu stiliumi fiksuoja kintančią šalį, Brazilijos neišsivystymo mitą ir realybę.

 

Filmo „Sudie, Brazilija“ anonsas: https://youtu.be/COuRFXauzLs

 

Be „Kino pavasario“, projekto programoje buvo rodoma kino centro „Skalvija“ parengta kino klasika bei „Skalvijos“ kino akademijos studentų darbai, Kauno menininkų namai surengė projekto „Mokumentai“ pristatymą, Vilniaus queer festivalis „Kreivės“ – savo atidarymą, ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“ prisistatė nebyliojo kino seansu, programoje taip pat buvo rodoma „Meno avilio“ restauruota lietuviška dokumentika ir ankstyvasis videomenas iš projekto „Nepriklausoma sinemateka“ (www.sinemateka.lt).

 

Skulptūrinis objektas – amfiteatras „Patiltė“

 

2019-aisiais sostinės savivaldybės inicijuotai programai „Kuriu Vilnių“, gaivinančiai įvairias miesto erdves, savo projektą „Patiltė“ pasiūlė skulptoriai Andrius Labašauskas ir Rytis Urbanskas. Po Liubarto tiltu Žvėryne šis kūrybinis duetas sukūrė viešą erdvę – amfiteatrą primenantį skulptūrinį objektą. Menininkai pakvietė ne tik bendruomeniškai leisti laiką mieste, bet ir atkreipti dėmesį į primirštas vietas bei originalų ir nestandartinį jų išnaudojimą. „Patiltė“ tapo mėgstama miestiečių pasisėdėjimo vieta, tačiau „Gilios upės tyliai plaukia“ – pirmasis čia organizuotas kultūros renginys po beveik metų pertraukos.

 

„Gilios upės tyliai plaukia“ programa: http://menoavilys.org/patilte/programa.pdf

„Favebook“ renginys: https://www.facebook.com/events/615151872426039

 

Siekiant užtikrinti žiūrovų saugumą ir laikytis nustatytų reikalavimų, sėdimų vietų skaičius „Patiltėje“ gali būti ribojamas.

 

Renginio organizatorius: „Meno avilys“

Strateginis partneris: Lietuvos kultūros taryba

Rėmėjai: Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė

Partneriai: Cinémathèque Française, Goethe institutas, Kauno menininkų namai, Vilniaus tarptautinio kino festivalis „Kino pavasaris“, ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“, „Skalvijos“ kino centras, Vilniaus queer festivalis „Kreivės“, Women Film Pioneers Project

Savaitgalį vykusiame tarptautiniame animacijos ir videožaidimų festivalyje BLON, kurio ašimi antrus metus iš eilės tapo konkursinė animacijos programa, išrinktas geriausias trumpo metro filmas, nugalėtojo titulą pelnęs kūrėjui iš Vokietijos. Dar vienas ypatingo tarptautinės žiuri dėmesio sulaukęs darbas apdovanojimą atnešė ir lietuvių kūrėjams.

 

Sulaukus daugiau nei 100 darbų iš įvairių Šiaurės ir Baltijos šalių, konkursinėje animacijos programoje dėl nugalėtojo titulo varžėsi 15 geriausių trumpo metro filmų. Tarptautinė žiuri, kurią sudarė režisierė Skirmanta Jakaitė (Lietuva), prodiuseris Simon Österhof (Švedija) ir režisierius Gints Zilbalodis (Latvija), laimėtoją išrinko įvertinę animacinių filmų režisūrą, aplinkos bei charakterių sprendimus.

 

Šių metų BLON nugalėtoju tapo vokiečio Jon Frickey darbas „Katino dienos“. Tai siurrealistinis pasakojimas apie berniuką Džirą ir jo tapatybę sukrėtusią diagnozę. Berniukui pasijutus prastai, tėvas jį nuveda pas gydytoją, kuri jam nustato sveikatai nepavojingą būklę – kačių gripą – ir paskelbia diagnozę: iš išvaizdos niekuo nuo bendraamžių nesiskiriantis berniukas iš tiesų yra katė.

 

„Katino dienos“ – tai filmas, dėl kurio visų žiuri narių nuomonės sutapo labiausiai: jis buvo kiekvieno mūsų mėgstamiausiųjų sąraše. Tai nuoširdus ir mielas filmas, jautriai ir netradiciškai kalbantis apie skirtingumą: normalumas nepastebimai persipina su keistumu, buvimas kitokiu pasitinkamas be baimės ir priešiškumo, o šilta optimistinė pabaiga nenuteikia sentimentaliai. Šio filmo režisieriui J. Frickey pavyko sukurti atpažįstamą, bet netikėtą tikrovę puikiame minimalistinio dizaino fone“, – paskelbdama nugalėtoją, kalbėjo komisijos narė S. Jakaitė.

 

Filmo režisierius ir scenarijaus autorius Jon Frickey anksčiau yra sakęs, kad šio animacinio filmo mintis gimė kaip eilinis juokelis, tačiau vėliau išaugo į animacinio filmo, savyje slepiančio daug gilesnę mintį apie žmogaus tapatybę, idėją. 2018 metais pirmą kartą pristatytas animacinis filmas „Katino dienos“ jau yra sulaukęs pripažinimo Berlyno, Stokholmo, Singapūro, Kanados ir kituose festivaliuose.

 

Nors ir negalėdamas dalyvauti festivalyje Klaipėdoje, nugalėtojo apdovanojimą J. Frickey pasitiko su džiaugsmu – vaizdo įrašo metu žiūrovams sudainavo dainą.

 

Šių metų konkursinės programos animaciniai filmai galės pretenduoti į 2020 m. Europos animacijos apdovanojimą. Praėjusiais metais Europos animacijos apdovanojimų „Emile Awards“ atstovai BLON pripažino reikalavimus atitinkančiu, stipriu festivaliu ir įtraukė į žemyno animacijos renginių žemėlapį, taip sudarydami galimybes geriausiems konkursinės programos filmų kūrėjams teikti savo darbus apdovanojimui.

 

Tarp geriausiųjų – ir kitų kūrėjų vardai

 

Festivalio metu ypatingo žiuri dėmesio sulaukė ir dar vienas animacinis filmas – „Sniego pastogė“. Šiam Roberto Naveckos, režisieriaus iš Lietuvos, darbui įteiktas specialus apdovanojimas.

 

„Sniego pastogė“ pasakoja jautrią istoriją apie trisdešimtmetį Kostą, kartu su būriu nepažįstamųjų gyvenantį po sprogimų pamažu atstatomame mieste. Vyras priverstas grumtis ne tik dėl truputėlio komforto niūrioje aplinkoje, bet ir išgyvenimo po to, kai atšiaurią žiemą norėdamas pamiegoti šilčiau vos nesudegina buto.

 

Antrus metus iš eilės Lietuvos animacijos asociacijos iniciatyva išrinktas ir geriausias Lietuvos animacijos kūrėjas. Garbingas apdovanojimas šiemet atiteko prodiuserei ir animacinio kino kūrėjai Agnei Adomėnei. Nuo 2009 metų šioje srityje dirbanti A. Adomėnė įnešė didelį indėlį į šalies kino industriją, ilgą laiką buvo Lietuvos animacijos asociacijos prezidente.

 

Nors pasaulinė koronaviruso pandemija koregavo renginio planus ir įprastą eigą, BLON festivalio vadovė Laura Almantaitė džiaugėsi, kad animacijos, virtualios realybės ir videožaidimų gerbėjus bei profesionalus suburti į jau tradicija tapusį renginį pavyko ir šiemet.

 

„Renginio datą teko keisti ne kartą, tačiau tai nesutrukdė sėkmingai surengti jau šeštojo BLON festivalio. Nepaisant visų iššūkių, šiais metais mums pavyko augti – dar kokybiškiau išpildyti festivalio misiją ir žiūrovus pakviesti programa mėgautis didesniame skaičiuje erdvių: „Hofo“ kieme, „ArleKine“, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre ir internete. Tikimės, kad geriausi animacijos darbai bei talentingi kūrėjai įkvėpė ne tik žiūrovus, bet ir srities profesionalus. Edukacija ir industrijos populiarinimas yra vienas svarbiausių mūsų siekių“, – kalbėjo L. Almantaitė.

 

Kaip ir ankstesniais metais, animacijos ir videožaidimų festivalį finansavo Klaipėdos miesto savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba bei Lietuvos kino centras.