„GILIOS UPĖS TYLIAI PLAUKIA“ Į… BRAZILIJĄ: CINEMA NOVO IR RIBINIS KINAS

Vilniuje po Liubarto tiltu jau daugiau kaip mėnesį sėkmingai vykstantis nemokamų kino peržiūrų ciklas „Gilios upės tyliai plaukia“ paskutinį vasaros mėnesį žiūrovus nukels į… Braziliją. Rugpjūčio 6 d., ketvirtadienį, „Patiltėje“ bus rodomas vienas svarbiausių šios šalies kinematografo kūrinių, 1930-aisiais Mario Peixoto sukurtas „Limite“, kurį įgarsins lietuvių muzikantų trio „Sheep Got Waxed“.

 

Netikėtai paaiškėjus, jog šį kultinį filmą Lietuvoje nori pristatyti tiek kino ir medijų centras „Meno avilys“, kuruojantis vasaros kino terasos programą, tiek ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“, buvo nuspręsta suvienyti jėgas ir įtraukti „Limite“ į „Gilios upės tyliai plaukia“ programą. Organizatoriai džiaugiasi galimybe bendradarbiauti ir puikia proga surengti šią peržiūrą prie Nėries – vanduo „Limite“ atlieka vieną pagrindinių vaidmenų. Šis seansas užbaigs pirmąją „Lėtųjų peržiūrų“ dalį, kurioje buvo rodomas moterų sukurtas nebylusis kinas, gyvai įgarsintas įvairių lietuvių muzikos kompozitorių. Antrojoje žiūrovai kviečiami susipažinti su Brazilijos cinema novo ir ribiniu kinu, kuriems didelę įtaką padarė būtent M. Peixoto eksperimentai.

 

Brazilijos kino kūrėjai jau ne kartą patyrė diktatūros pasekmes – cenzūrą ir ideologija paremtą filmų finansavimą. Deja, paskutinės naujienos iš Brazilijos nedžiugina: protestai prieš policijos brutalumą, rasinė diskriminacija, rekordiniai teigiamų koronaviruso atvejų skaičiai, į kuriuos pateko ir šalies prezidentas Jair Bolsonar… Šio vadovo politika turtingai ir įvairiapusiškai Brazilijos kultūrai grasina autoritarinėmis priemonėmis, kurių pasekmės juntamos jau dabar. Tad vėl kaip niekad aktualu prisiminti 7-ojo dešimtmečio Brazilijos kino judėjimus. Plačiau žinomas Naujasis kinas – cinema novo – ir jį sekęs ribinis kinas (angl. Marginal Cinema) išsiskyrė radikaliomis idėjomis tiek turinio požiūriu, tiek apskritai. Abiems judėjimams būdingas atsigręžimas į tuos Brazilijos regionus ar visuomenės narius, kurie nebuvo reprezentuojami populiariajame „Vera Cruz“ studijos kine. Šia nedidele kino retrospektyva siekiama atspindėti skirtingus svarbių Brazilijos kino judėjimų aspektus, kuriuos dažnai galime pajusti ir šiuolaikiniame Brazilijos kine, siekiančiame pasipriešinti nelygybei, kultūrinei niveliacijai ir grėsmingai vyraujančiai ideologijai.

 

Režisierius Carlosas Dieguesas filme „Ganga Zumba“ (1963) pirmasis nagrinėja juodaodžių kultūrą ir vergovės temą. Vienas pagrindinių cinema novo režisierių Glauberas Rocha filme „Juodas Dievas, baltas velnias“ („Deus e o Diabo na Terra do Sol“, 1964) pateikia aštrią socialinę

kritiką, kurią derina su magijos elementais. Šis režisierius daug dėmesio skyrė religijos kritikai, misticizmui, jungė folklorinius ir modernius pasakojimus, o smurtą pasitelkė kaip revoliucinio kino pagrindą. „Juodas Dievas, baltas velnias“ ryškiausiai skelbė apie cinema novo atėjimą ne tik Brazilijoje, bet ir tarptautinei auditorijai. 1965 m. Lotynų Amerikos kino konferencijoje Italijoje Glauberas Rocha perskaitė Brazilijos Naujojo kino (cinema novo) judėjimo manifestu laikomą tekstą „Alkio estetika“ („Eztétyka da fome“). Manifeste jis rašė: „Mūsų originalumas yra mūsų alkis ir mūsų didžiausia nelaimė yra mūsų jaučiamas, bet intelektualiai nesuprastas alkis“, o kūrėjus apibrėžė kaip tuos, kurie „pasipriešina komerciškumui, išnaudojimui, pornografijai ir technikos tironijai“.

 

Antroje 7-ojo dešimtmečio pusėje šie radikalūs kino judėjimai ir jų kūrėjai dėl karinio režimo nebegalėjo ilgiau kurti, kai kuriems teko palikti šalį. Likusieji privalėjo kalbėti metaforomis, – tiesiogiai kritikuoti Brazilijos socialinę ir politinę situaciją tapo neįmanoma. Režisierius Joaquimas Pedro de Andrade’as ekranizuoja satyrą „Makunaima“, kuri remiasi 1967 m. išpopuliarėjusiu kultūriniu tropikalizmo judėjimu. Šis judėjimas atsigręžia į poeto Oswaldo de Andrade’o „Kanibalizmo manifestą“ („Manifesto Antropófago“) ir Brazilijos modernizmo atstovų praktikuotą strategiją naujai panaudoti kitas estetikas ar tradicijas – apverčiant, jungiant tarpusavyje nederančius dalykus, naudojant tai, kas neleistina ar nuvertinta. Kultūrinis kanibalizmas leido pasinaudoti ilgamete vakariečių įtaka ją perdirbant, sujungiant su afrikietiška, indėniška ir kitomis lokaliomis tradicijomis. Pristatydamas „Makunaima“, režisierius de Andrade’as rašė: „Kanibalizmas – pavyzdinė vartojimo forma, kurią perėmė neišsivysčiusių šalių žmonės.“

 

Dar drąsesnis ir laužantis tabu ribinis kinas (angl. Marginal Cinema arba Udigridi – sąmoningai sukryžmintas angliškas žodis underground) funkcionavo kaip radikalus cinema novo ir transgresyvių menininkų Lygia Clark ir Hélio Oiticica darbų pratęsimas ir dialogas su jų kūriniais bei filmais. Išaugus cinema novo filmų biudžetams, režisieriai pradėjo naudoti spalvotą kino juostą, tuo tarpu ribinis kinas liko ištikimas nespalvotai kino juostai ir reikalavo išlikti radikaliais. Šio judėjimo autoriai vystė „šiukšlių estetiką“, kuri labiausiai tiko Trečiojo Pasaulio šaliai, susirenkančiai tai, kas lieka po dominuojančių Pirmojo Pasaulio valstybių monopoliško kapitalizmo. Programoje du šio judėjimo pavyzdžiai: pirmuoju judėjimo filmu laikomas Ozualdo Ribeiro Candeiaso „Paribyje“ („A Margem“, 1967) ir Rogério Sganzerla „Raudonųjų žibintų kvartalo banditas“ („O Bandido da luz vermelha“, 1968). Abu jie nepaiso įprastų kino konvencijų, ieško radikalių būdų perteikti periferinį Brazilijos veidą, atvirai kritikuoja vykdomą politiką.

 

Filmas „Sudie, Brazilija“ (Bye Bye Brazil, 1980) metaforiškai užbaigs programą ir leis susidaryti įspūdį, kaip pakito cinema novo režisieriaus Carloso Diegueso kino kalba.

 

Iki rugsėjo pabaigos „Meno avilys“ su partneriais po Liubarto tiltu surengs beveik 30 seansų. Ketvirtadieninės „Lėtosios peržiūros“ – jau penktus metus organizuojamas tęstinis „Meno avilio“ ciklas, kurio tikslai: sulėtinti greitą kino vartojimą, suteikti jam kontekstą bei papildyti ekranus retai rodomais, kino istorijai svarbiais filmais. Vieną penktadienį per mėnesį kino centras „Skalvija“ rodo kino klasiką, o rugpjūčio pabaigoje į atvirų durų dieną ir peržiūras pakvies „Skalvijos“ kino akademijos studentai. Rugpjūčio-rugsėjo antradieniais – keturios dar nerodytos Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ trumpametražių filmų programos iš 9 salės repertuaro. Rugsėjo pradžioje Kauno menininkų namai „Patiltėje“ surengs savo projekto „Mokumentai“ pristatymą, o Vilniaus queer festivalis „Kreivės“ – savo atidarymą. Programoje taip pat rodoma „Meno avilio“ restauruota lietuviška dokumentika ir ankstyvasis videomenas iš projekto sinemateka.lt

 

Detali renginio programa internete: http://menoavilys.org/patilte/programa.pdf

FB renginys: https://www.facebook.com/events/615151872426039

 

Siekiant užtikrinti žiūrovų saugumą ir laikytis nustatytų reikalavimų, sėdimų vietų skaičius „Patiltėje“ gali būti ribojamas.

 

Renginio organizatorius: „Meno avilys“

Strateginis partneris: Lietuvos kultūros taryba

Rėmėjai: Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė

Partneriai: Cinémathèque Française, Goethe institutas, Kauno menininkų namai, Vilniaus tarptautinio kino festivalis „Kino pavasaris“, ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“, „Skalvijos“ kino centras, Vilniaus queer festivalis „Kreivės“, Women Film Pioneers Project

 

Kontaktai pasiteirauti:                  

 

Projekto vadovė ir programos kuratorė

Ona Kotryna Dikavičiūtė

ona.dikaviciute@gmail.com

BEVEIK PO 15 METŲ INESA KURKLIETYTĖ VĖL IMASI KURTI FILMĄ VAIKAMS

2014 metais kino teatruose pasirodęs filmas visai šeimai „Gustavo nuotykiai“ buvo iki šiol paskutinė lietuviška juosta vaikams, išvydusi didžiuosius kino ekranus. Dabar, praėjus beveik dešimtmečiui, mažiesiems žiūrovams kuriamas naujas filmas „Drugelio širdis“, kinuose pasirodysiantis 2021-ųjų rugsėjį.

 

Naująjį garsios režisierės Inesos Kurklietytės darbą įkvėpė Modestos Jurgaitytės knyga „Ypatingas“, o juostoje išvysime tokius garsius aktorius kaip Marius Repšys, Toma Vaškevičiūtė, Julius Žalakevičius, Gabija Jaraminaitė bei Eglė Jackaitė. Pagrindinis vaidmuo patikėtas pastarosios sūnui Elijui Malinauskui. Tai bus jau antras I. Kurklietytės filmas, skirtas visai šeimai. Pirmasis, „Varnų ežeras“ ekranuose pasirodė beveik prieš 15 metų. „Jau seniai ieškojau temos vaikiškam filmui. Juozapo istorija mane palietė. Jos jautrumą pajuto ir filmo režisierė Inesa Kurklietytė, jau turinti vaikiškų filmų kūrimo patirties. Galbūt vaikai, dabar perskaitę „Ypatingą“, vėliau, paūgėję, ateis ir į mūsų kuriamą filmą – „Drugelio širdis“, kuris remiasi Juozapo istorija“, – sako VŠĮ „Fralita Films“ vadovė, prodiuserė Živilė Gallego.

 

Jautri istorija skirta mokyklinio amžiaus vaikams ir pasakoja berniuko Juozapo istoriją, kurio širdutė plaka krūtinės išorėje. Tai pasakojimas apie buvimą ypatingu. Kokius jausmus patiria vaikas, kai jaučia, kad yra kitoks? Kaip į tai reaguoja aplinkiniai? Pasakojimas atliepia vaikams aktualią problemą – patyčias. Kas jos, ir kaip su jomis gyventi? „Tekstą rašiau galvodama apie vaiką, kuriam dėl kažkokių priežasčių sunku, galbūt skaudu. Mąsčiau, kokį patarimą jam galėčiau duoti. Juozapo istorija – mano atsakymas jam ir sau. Toks jau tas pasaulis ir gyvenimas, jame yra visko – nedraugiškų žmonių, skaudžių žodžių. Apsisaugoti ar tėvams apsaugoti – nepavyks. Vadinasi, turime savyje atrasti stiprybės šaltinį, manau, tai vienintelis kelias“, – apie novelės idėjos gimimą pasakoja autorė M.Jurgaitytė.

 

Nors šioje knygoje kalbama apie negalią, filmo kūrėjai užsibrėžė tikslą ekrane pateikti šviesią istoriją, narpliojant temas apie draugystę, šeimos santykius. Pagrindinio veikėjo Juozapo susidomėjimas vabalų ir drugelių tyrinėjimu apleistame dvare sukurs magišką atmosferą, kurioje susipins Juozapo, naujakurės Rugilės, kiemo „boso“ Beno ir kitų miestelio vaikų istorijos. „Labai džiaugiamės šiems vaidmenims atradę ypač charizmatiškus vaikus iš visos Lietuvos: Klaipėdos, Kupiškio, Panevėžio, Vilniaus. Filmavimai, kurie prasideda jau liepos 20 d. taip pat vyks įvairiuose šalies kampeliuose – Kėdainiuose, Josvainiuose, Valkininkuose, Perlojoje, Šumske. Taigi išeis visos šalies filmas visoms Lietuvos šeimoms,“ – pasakoja režisierė Inesa Kurklietytė. Jautrus filmas „Drugelio širdis“ visai šeimai apie svarbiausius gyvenimo dalykus kino teatruose pasirodys 2021 metų rugsėjį. Filmo gamybą iš dalies parėmė Lietuvos kino centras, filmą platina UAB „ACME Film“.

 

„NETFLIX“ POPULIARUMAS LIETUVOJE AUGA

Kaip parodė Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – LRTK) inicijuotas ir atliktas tyrimas, užsakomosios visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų platformos „Netflix“ populiarumas Lietuvoje nuolatos auga.

 

LRTK kreipėsi į „Netflix“ platformą valdančią bendrovę Netflix International B.V. su prašymu pateikti platformos vartotojų skaičių Lietuvoje, tačiau bendrovė tokios informacijos nepateikė. LRTK savo iniciatyva atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad pirmąjį 2020 m. pusmetį „Netflix“ vartotojų skaičius Lietuvoje augo ir šiuo metu jis apytiksliai gali siekti 40 000 vartotojų.

 

„Nepaisant to, kad „Netflix“ turinys rodomas nelietuvių kalba, šiandien minėta platforma yra vienas iš svarbiausių žaidėjų Lietuvos audiovizualinės žiniasklaidos rinkoje. Panašu, kad dėl COVID – 19 pandemijos įvestas karantinas, kuomet daugelis žmonių turėjo dirbti nuotoliniu būdu iš namų, tik dar labiau paskatino „Netflix“ paslaugų naudojimą šalyje“, – sakė LRTK pirmininkas dr. Mantas Martišius.

 

Anot LRTK pirmininko, „Netflix“ vaizdo platforma daro milžinišką ekonominį poveikį Lietuvos audiovizualinės žiniasklaidos rinkos paslaugų dalyviams. Vietiniams rinkos dalyviams dėl auditorijos dėmesio tenka kovoti ne tik tarpusavyje, bet ir su „Netflix“.

 

„Nacionaliniams audiovizualinės žiniasklaidos rinkos dalyviams teks dar geriau prisitaikyti prie Lietuvoje vis populiarėjančio konkurento įtakos. Norėdami neprarasti vartotojų, jie turės pasiūlyti auditorijai įdomesnį, aktualesnį turinį. Kitaip vis daugiau vartotojų ieškos turinio „Netflix“ ar panašiose užsakomosiose visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų platformose “, – teigė M. Martišius.

 

LRTK tyrimą atliko remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktais duomenimis apie „Netflix“ platformą valdančios Nyderlandų bendrovės Netflix International B.V. deklaruotą mokėtiną pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumą.

 

Paaiškėjo, jog ši suma 2020 m. pirmąjį pusmetį ženkliai išaugo, lyginant ją su 2019 ir 2018 metais. Atsižvelgdama į tai, kad „Netflix“ paslaugų plano kaina svyruoja nuo 7,99 eurų iki 11,99 eurų, LRTK laikėsi pozicijos, kad vidutiniškai vienas vartotojas moka 10 eurų už „Netflix“ teikiamas paslaugas.

 

Tokiu būdu apskaičiuota, kad 2020 m. pirmąjį pusmetį „Netflix“ Lietuvoje apytiksliai turėjo 40 000 vartotojų, 2019 m. – apie 20 000 vartotojų, o 2018 m. – tik apie 7 000.

 

Pranešimas:  LIETUVOS RADIJO IR TELEVIZIJOS KOMISIJA

PRASIDĖJO ŽYMIAUSIŲ „SCANORAMOS“ FILMŲ KELIONĖ PO LIETUVĄ

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ jau tradiciškai  vasaros laikotarpiu keliauja

drauge su savo kino mylėtojais – europietiško kino vakarai liepos 7 d. startavo Palangoje, o nuo liepos 14 d. geriausius ir ryškiausius praėjusių „Scanoramų“ filmus išvys ir Kauno

gyventojai bei svečiai.

 

„Scanorama“ vasaros kino  žiūrovams padovanos pasaulyje ir Europoje pripažintus filmus, „Auksinės palmės“ šakelių, „Sidabrinių lokių“, „Oskarų“ nominantus bei laureatus.

 

„Filmai pasakoja istorijas apie tikrų žmonių laimes ir nelaimes, meiles ir praradimus, apie tai, kas aktualu visais laikais. „Scanoramos“ filmus renkasi ir aukštakakčiai kino gurmanai, ir paprasti mirtingieji, pasiilgę kino žiūrėjimo džiaugsmo, nes jiems geras kinas – tai šventė, kurioje kiekvienas mūsų gali atrasti dalelytę savęs“, – apie Palangos ir Kauno žiūrovų laukiančias patirtis pasakoja „Scanoramos“ meno vadovė Gražina Arlickaitė.

 

Europietiško kino istorijomis su Palangos gyventojais ir kurorto svečiais „Scanorama“ dalinasi jau septintus metus iš eilės. Liepos 7 d. Palangos „Oldman Parke“ (Jūratės g. 2A) startavusi kino programa „Scanoramos vasara“ kiekvieną antradienį visą vasarą žiūrovus žavės ir prancūziška romantika, ir giliomis norvegiškomis dramomis, ir islandišku humoru iki ašarų, ir švedišku juoku pro ašaras – iš viso bus pristatytos aštuonios kino juostos: „Meilė iš pirmo smūgio“ (2014), „Sonja. Baltoji gulbė“ (2019), „Pieno karas“ (2019), „Pašėlusios gastrolės“ (2018), „Kariaujanti moteris“ (2018), „Vasara, 1993-ieji (2017),  „Kvadratas“ (2017), „Ateitis“ (2016).

 

Nuo liepos 14 d. Nepriklausomybės aikštėje Kaune įsikūrusioje miesto erdvėje „Laukas“ antradienio vakarais bus galima stebėti „Scanoramos“ kiną po atviru dangumi – kauniečiams bus pristatytos šie įspūdingiausi praėjusių festivalių filmai: „Pašėlusios gastrolės“ (2018), „Balandis tupėjo ant šakos ir mąstė apie būtį“ (2014),  „Tu išnyksti“ (2017),  „Rimti žaidimai“ (2016), „Fusis“ (2015), „Garsiau už bombas“ (2015), „Meilė iš pirmo smūgio“ (2014).

 

Daugiau informacijos apie „Scanoramos“ vasaros kino seansus Palangoje ir Kaune, filmų pristatymus ir repertuarą galima rasti čia: https://bit.ly/2ZTOhrU

 

„Scanoramos vasaros“ repertuaras Palangoje

07.07 „Meilė iš pirmo smūgio“ (2014)

07.14 „Sonja. Baltoji gulbė“ (2018)

07.21 „Pieno karas“ (2019)

07.28 „Pašėlusios gastrolės“ (2018)

08.04 „Kariaujanti moteris“ (2018)

08.11 „Vasara, 1993-ieji“(2017)

08.18 „Kvadratas“ (2017)

08.25 „Ateitis“ (2016)

 

„Scanoramos“ kino vakarų Kaune repertuaras

07.14 „Pašėlusios gastrolės“ (2018)

07.21  „Rimti žaidimai“ (2016)

07.28 „Balandis tupėjo ant šakos ir mąstė apie būtį“ (2014)

08.04 „Tu išnyksti“ (2017)

08.11 „Fusis“ (2015)

08.18 „Garsiau už bombas“ (2015)

08.25  „Meilė iš pirmo smūgio“ (2014)

 

„Scanoramos vasaros“ kinas – tai įžanga į svarbiausią rudens kino įvykį – Europos šalių kino forumą „Scanorama“, kuris šiemet vyks lapkričio 5–22 dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

 

Nuotraukos: Deividas Kryževičius, akimirkos iš pirmojo „Scanoramos vasaros“ kino seanso Palangoje