PARENGTOS REKOMENDACIJOS, KAIP SAUGIAI VYKDYTI FILMAVIMO DARBUS

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė rekomendacijas, kuriose nurodoma, kaip saugiai karantino laikotarpiu vykdyti filmavimo darbus. Pagrindinės rekomendacijos – dalyvauti filmavimuose gali tik sveiki žmonės, siūloma kuo labiau riboti fizinį kontaktą, palaikyti atstumus ir naudoti asmens apsaugos priemones.

 

Filmavimo metu gali dirbi tik žmonės, kuriems nepasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, kitų užkrečiamųjų ligų požymiai (karščiavimas, sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.). Žmonės, kuriems privaloma izoliacija, tuo laikotarpiu filmavime dalyvauti negali, o aktorius ar filmavimo grupės darbuotojas, kuriam pasireiškia ankščiau minėti simptomai, turėtų būti nuo darbo nušalintas. Taip pat rekomenduojama neleisti filmavime dalyvauti pašaliniams asmenims.

 

Tarp visų filmavimo aikštelėje esančių žmonių turėtų būti išlaikomas ne mažesnis nei dviejų metrų atstumas. Jeigu fizinis kontaktas yra būtinas, patariama apriboti kontakto laiką. Poilsio, valgymo pertraukų metu turėtų taip pat turėtų būti išlaikomas ne mažesnis nei 2 metrų atstumas arba kontaktas trukti ne ilgiau nei 15 minučių.

 

Jeigu filmavimas vyksta atvirose erdvėse (turgavietėse ir kitose viešosiose prekybos vietose) ir viešose uždarose vietose, visi vyresni nei 6 metų filmavimo grupės darbuotojai ir dalyviai turi dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Tokios apsaugos priemonės gali būti nenaudojamos tik tuo atveju, jeigu žmogus negali jų dėvėti dėl darbo specifikos, pavyzdžiui, aktoriai, masinių scenų dalyviai, filmavimo scenų metu.

 

Filmavimo aikštelėje turėtų būti sudaryta galimybė tinkamai visų filmavimo aikštelėje esančių žmonių rankų higienai ir dezinfekcijai, taip pat užtikrinta, kad žmonės vengtų liesti rankomis veidą, akis, nosį, burną ir kt., laikytųsi kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo.

 

Filmavime grimuojant ar tvarkant šukuosenas, specialistai teikdami paslaugą ar atlikdami procedūrą turi dėvėti vienkartinę medicininę kaukę, o asmuo, kuriam šios paslaugos teikiamos, turi taip pat dėvėti apsauginę kaukę arba apsaugines veido priemones. Jeigu grimuojamas žmogus, arba žmogus, kuriam yra tvarkoma šukuosena dėl teikiamos paslaugos pobūdžio negali dėvėti kaukės, grimo ir šukuosenų specialistai turi dėvėti vienkartinę medicininę kaukę ir apsauginį veido skydelį arba respiratorių FFP2 ir apsauginius akinius.

 

Jeigu yra organizuojamas filmavime dalyvaujančių asmenų maitinimas, pirmenybė turėtų būti skiriama išsinešamam maistui, taip pat naudojami individualūs indai, gertuvės, o valgymo pertraukų metu tarp žmonių užtikrinamas ne mažesnis nei 2 metrų atstumas. Negalima organizuoti maitinimo tokiu principu, kai maistą įsideda patys filmavime dalyvaujantys žmonės.

 

Patalpas reikėtų vėdinti ne rečiau kaip 1 kartą per valandą plačiai atidarius langus, jei filmuojama uždaroje patalpoje, bei atlikti tinkamą aplinkos valymą ir dezinfekciją pagal parengtas rekomendacijas.

 

Išsamias rekomendacijas rasite čia.

 

Visuomenės informavimo grupės (VIG) informacija

 

LIETUVIŲ KINO KŪRĖJAI KVIEČIAMI TEIKTI TRUMPAMETRAŽIŲ FILMŲ PROJEKTUS Į „BALTIC PITCHING FORUM“

Baltijos šalių trumpametražių filmų pristatymo forumas „Baltic Pitching Forum“ kviečia lietuvių kino kūrėjus teikti vaidybinių ir animacinių filmų projektus atrankai. Aštuntą kartą spalio mėnesį Vilniuje vyksiantis forumas laikomas vienu svarbiausių Baltijos regiono trumpametražių filmų industrijos renginių, kuriame susirenka Lietuvos, Latvijos ir Estijos talentai, pristatomos naujausios jų idėjos ir projektai. Tiesa, šiais metais be įprastinių trijų Baltijos šalių renginyje dalyvauti kviečiama dar viena šalis-viešnia – Lenkija.

 

„Baltic Pitching Forum“ trumpojo kino kūrėjams iš Baltijos šalių suteikia unikalią galimybę ne tik tobulinti projektų pristatymo (angl. „pitching“) įgūdžius, bet ir užmegzti reikšmingas partnerystes, surasti prodiuserius bendrai gamybai ar papildomus finansavimo šaltinius. Spalio 8-10 d. vyksiančiame forume dvylikos atrinktų projektų atstovai dalyvaus intensyviuose projektų pristatymo mokymuose, kurių metu įgytas žinias pritaikys praktiškai — vystomus trumpametražius kino projektus pristatys tarptautinės industrijos ekspertų komisijai — pardavimų agentams, televizijų, festivalių, kino gamybos ir platinimo kompanijų bei internetinių vaizdo platformų atstovams.

 

Paraiškas trumpametražių filmų pristatymo forumui „Baltic Pitching Forum“ gali teikti kino kūrėjai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos, vystantys vaidybinio, animacinio ir hibridinio žanro trumpametražių filmų projektus. Forumo atrankai pateikiamų filmų projektų trukmė negali viršyti 30 minučių, taip pat filmai turi būti skirti tarptautinei auditorijai. Registracijos pabaigos terminas — rugpjūčio 2 d.

 

Renginio pabaigoje tarptautinė ekspertų komisija išrinks du geriausius projektus, kuriuos apdovanos kelialapiais į svarbiausius Europos trumpametražių filmų forumus: 2021 m. didžiausio pasaulyje trumpametražių kino filmų festivalio Klermono-Ferano metu vykstantį koprodukcijos forumą „Euro Connection“ (Prancūzija) bei tarptautines scenarijaus rašymo dirbtuves ir koprodukcijos forumą „European Short Pitch“ (Prancūzija). Dar vieną prizą įteiks Baltijos šalių prodiuserių žiuri komisija – 1000 eurų vertės Baltijos šalių prodiuserių MEDIA apdovanojimą, įsteigtą „Kūrybiškos Europos“ biurų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje MEDIA skyrių iniciatyva.

 

„Baltic Pitching Foum“ organizuoja lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“, projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė, Lenkijos kino institutas.

 

Daugiau informacijos: www.bpf.lt

PASKELBTI BALTIJOS ŠALIŲ TRUMPAMETRAŽIŲ FILMŲ SCENARIJŲ REZIDENCIJOS „BALTIC SHORTS RESIDECY“ DALYVIAI

Trumpametražių filmų scenarijų vystymo rezidencijos „Baltic Shorts Residency“ organizatoriai džiaugiasi nuo rytdienos prasidedančiu sienų atvėrimu tarp Baltijos šalių — tai leis kino kūrėjams sudalyvauti birželį Kintuose vyksiančioje programoje. Šiais metais rezidencijoje, kuri yra skirta stiprinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos trumpametražio kino kūrėjų scenarijų rašymo įgūdžius, scenarijus tobulins lietuvė režisierė Jorūnė Greičiūtė, kino kūrėjas iš Latvijos Raitis Ābele ir estų scenaristė Jaanika Arum. Rezidenciją rengia lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“, kurios veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

 

Antrus metus „Kintai Arts“ kuruojamoje erdvėje organizuojama trijų savaičių trukmės programa yra kol kas vienintelė tokio pobūdžio trumpųjų filmų rezidencija Baltijos regione. Šiais metais birželio 1-19 dienomis vyksiančios rezidencijos metu iš daugiau nei 30 paraiškų atrinkti trys dalyviai tobulins savo naujausių filmų scenarijus nuotoliniu būdu konsultuojantis su scenarijaus ekspertu Wim Vanacker (Prancūzija). Ilgametę patirtį trumpametražio kino industrijoje sukaupęs W. Vanacker yra tarptautinio Kanų kino festivalio konkursinės trumpametražių filmų programos sudarytojas, Vilniuje vykstančio filmų projektų forumo „Baltic Pitching Forum“ partneris, įvairių kino festivalių, mokymų lektorius bei kūrybinių projektų mentorius.

 

Jaunosios lietuvių kino kartos atstovės Jorūnės Greičiūtės vaidybinio trumpametražio filmo projektas „Išvyka“ (angl. „The Trip“) pasakoja apie trisdešimtmečių poros išgyvenimus kelyje važiuojant į santykių tobulinimo seminarą. J. Greičiūtė kino industrijoje dirba nuo 2014 metų prie įvairių nacionalinių ir tarptautinių kino projektų kaip kostiumų ir scenarijaus tęstinumo sekėja, jos pačios filmografijoje — penki trumpametražiai filmai. Šiais metais Jorūnė baigs kino režisūros magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

 

Latvijos kino režisierius ir scenaristas Raitis Ābele savo naujausiame animacinio filmo projekte „Tool“ sieks perteikti XVI-XVIII a. atmosferą ir papasakoti mistinę istoriją apie Kuršo hercogą ir paslaptingo augalo pargabenimą iš Afrikos į Latvijos žemes. Šiame filme planuojama naudoti kelių animacijos technikų kombinaciją — 2D, klasikinę animaciją ir rotoskopiją. R. Ābele baigęs psichologijos studijas mokėsi Niujorko kino akademijoje, jo filmografijoje septyni trumpametražiai filmai, vienas iš jų  — „Castratus the Boar“ 2015 m. laimėjo pagrindinį prizą tarptautiniame Tamperės filmų festivalyje (Suomija). Šiuo metu R. Ābele dirba ne tik prie minėto animacinio trumpametražio filmo projekto, bet paraleliai dalyvauja ir ilgametražio vaidybinio filmo „Troubled Minds” baigiamuosiuose darbuose.

 

Estų scenaristė Jaanika Arum į Kintus atvyks tobulinti naujausio savo projekto „Skin of a Mandarin“, kuris, kaip planuojama, bus 20 minučių trukmės drama. Filmas kalbės apie jaunos merginos išgyvenimus ruošiant mamos kūną laidotuvėms, apie įsišaknijusias tradicijas ir įsitikinimus. Jaanika Arum — profesionali aktorė, turinti ilgametės patirties tarptautiniuose teatro ir kino projektuose, 2017 metais nominuota kaip geriausia kino aktorė nacionaliniuose Estijos kino apdovanojimuose. 2019 metais Jaanika pasuko kino režisūros keliu.

 

 

 

Trumpametražių filmų scenarijų rezidencija „Baltic Shorts Residency” vyks birželio 1-19 d. „Kintai Arts“ kuruojamoje tarptautinių menininkų rezidencijų erdvėje. Rezidencijos partneriai – Rygos tarptautinis trumpametražių filmų festivalis „2ANNAS“, Rygos tarptautinis kino festivalis, Talino tarptautinis kino festivalis „Black Nights“, Estijos trumpametražių filmų centras.

DĖMESIO: VIENKARTINĖ IŠMOKA SAVARANKIŠKAI DIRBANTIEMS KŪRĖJAMS

PRAŠYMĄ LIETUVOS KULTŪROS TARYBOS TINKLAPYJE UŽPILDYTI GALITE JAU DABAR

 

Kur pildyti prašymą: https://www.ltkt.lt/?psl=stipendijos&do=konkursai&step=view&id=458

 

Kada pildyti: DABAR, nedelskite, kadangi išmokos išmokamos pirmumo principu. Pildant prašymą Jums tereikia nurodyt bendrinę informaciją apie save ir negautų pajamų dydį, kurių netekote dėl COVID-19, ir kurias galite pagrįsti.

 

Privalote: vykdyti Lietuvoje registruotą individualią veiklą pagal pažymą (EVRK kodai 59.11, 90.01 arba 90.03), kuri turi būti įregistruota ne vėliau kaip 2019 m. liepos 1 d. ir vykdyta ne trumpiau kaip iki 2020 m. kovo 16 d. TAČIAU negalite kreiptis dėl išmokos jei skirta kūrybinės prastovos išmoka arba Lietuvos kultūros tarybos stipendija.

 

Išmokos šaltinis ir lėšų dydis: Lėšų šaltinis numatytas Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 20 straipsnio 9 dalyje. Dydis –  750 000 eurų.

 

Galimas išmokos dydis kūrėjui: 600, 1200 arba 1800 eurų.