Mėnuo: 2020 balandžio

Galima sakyti, jog montažo režisieriai, scenaristai bei dokumentikos kūrėjai nuolat gyvena savotiškame karantine. Vieno originaliausių pastarojo meto lietuviškų dokumentinių filmų „Animus animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)” kūrėjai operatorius Vytautas Katkus ir scenarijaus bendraautorius Titas Laucius kviečia artimiau susipažinti su kino sritimis, mažiausiai nukentėjusiomis nuo karantino. Savo darbo specifika ir subtilybėmis taip pat  dalinsis ir kviestiniai svečiai.Tęstinius kino meistriškumo kursus jau daugiau nei 10 metų organizuoja kino ir medijų centras „Meno avilys“.

 

 

Paskaitos vyks nuotoliniu būdu, tačiau tai netrukdys gilintis į kino kalbos pagrindus kuriant trumpametražio filmo scenarijų, naudojant dialogą kaip pagrindinę dramaturgijos priemonę ar filmuojant dokumentinį filmą savo namuose. Dažnai ribotos techninės bei logistinės galimybės ne tik leidžia iš naujo atrasti netikėtų dalykų seniai pažįstamoje aplinkoje, bet ir sukuria puikias sąlygas gimti originaliems kūrybiniams sprendimams. Kiekviena užduotis – naujas iššūkis, naujos taisyklės, pagal kurias kursų dalyvis atras vis naujas kino kūrimo paslaptis.

 

 

Vienas geriausių jaunosios kartos vaizdo operatorių Vytautas Katkus baigė studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Lietuvos operatorių asociacijos apdovanojimuose „Ąžuolas” du kartus paskelbtas geriausiu jaunuoju kino operatoriumi (2015 m. už filmą „Parketo skutėjai” ir 2016 m. už „Iglu”), o 2019-aisiais nominuotas kaip geriausias metų operatorius už „Animus animalis (istorija apie žmonės, žvėris, daiktus)”.  Dar studijuodamas pradėjo dirbti operatoriaus asistentu įvairiuose filmuose ir reklamose tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Nufilmavo virš 20-ies trumpametražių filmų ir muzikinių vaizdo klipų.

 

Jo filmuotas dokumentinis ilgametražis filmas „Animus Animalis (istorija apie žmonės, žvėris, daiktus)” (rež. Aistė Žegulytė) pristatytas prestižiniame filmų festivalyje „DOK Leipzig“ Vokietijoje. Filmas iki šiol keliauja po festivalius, yra laimėjęs ne vieną apdovanojimą.

 

Pernai V.Katkus debiutavo kaip režisierius su trumpametražiu filmu “Kolektyviniai sodai” kurio premjera įvyko Kanų kino festivalio konkursinėje programoje „Kritikų savaitė”. Tarptautiniuose Gento (Belgija) ir Concorto (Italija) festivaliuose filmas laimėjo pagrindinius apdovanojimus, Rygos (Latvija) ir „Zubroffka“ (Lenkija) filmų festivaliuose – specialius žiuri paminėjimus.

 

Šiuo metu Vytautas filmuoja naują A.Žegulytės filmą „Biodestruktoriai“. Taip pat jis dėsto kino edukacijos kursus moksleiviams ir suaugusiems įvairiuose Lietuvos miestuose ir mokyklose „Skalvijos kino akademijoje“, „Youngblood“ kino mokykloje, „Meno avilyje“, „7/7“ vasaros kino stovyklose.

 

Titas Laucius baigė kino dramaturgijos studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, ten pat baigė ir vaizdo režisūros magistro studijas.

 

2017 metais jo parašytas trumpametražio filmo scenarijus „Auksinės minutės” (rež. Saulius Baradinskas) festivalyje „European short pitch” laimėjo pagrindinį prizą. Kaip scenarijaus bendraautorius

 

2018 m. Tito režisuotas trumpametražis filmas “Gyvatė” festivalyje „FEST-New Directors, New Films 2018” laimėjo “Cineuropa” įsteigtą publikos apdovanojimą. „Kino pavasaryje 2018” Titas pripažintas perspektyviausiu studentų programos režisieriumi. „Gyvatė“ nominuota „Sidabrinės gervės kiaušinio apdovanojimui. Titas dirbo ir kuriant jau minėtą “Animus animalis (istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)”.

 

2019 metais T.Laucius atliko profesinę praktiką Prahoje, kur dirbo antruoju režisieriumi kuriant trumpametražį filmą „Figurant”, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko aktorius Denis Lavant („Holy Motors”, „Beau Travail” ir kt).

 

Šiuo metu Titas ruošiasi savo debiutinio ilgametražio filmo gamybos darbams bei dirba dialogų autoriumi ir scenarijaus konsultantu naujausiame Dovilės Šarutytės filme „Ilgo metro filmas apie gyvenimą”.

 

 

Kino meistriškumo kursai vyks š.m. balandžio 22 – gegužės 25 dienomis, pirmadieniais ir trečiadieniais, nuo 18 val. 10-ies paskaitų kursų kaina – 140 eurų.

 

 

Registracija internete: čia

 

Daugiau informacijos: čia

 

 

Kilus klausimams rašykite kursai@menoavilys.org arba skambinkite 8 675 21161 (Giedrė).

Atsiribojimas nuo kasdienių darbų ir panėrimas į rašymo procesą rezidencijoje kino kūrėjui gali padėti ne tik atverti kūrybiškumo klodus, bet ir labiau pažinti save. Estų kino režisierė ir scenaristė Madli Lääne praėjusiais metais buvo pirmoji lietuviškų trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts“ organizuojamos scenarijų rezidencijos „Baltic Shorts Residency“ dalyvė. Ji tris savaites Kintuose įsikūrusioje menininkų rezidencijos erdvėje turėjo galimybę tobulinti savo naujausio vaidybinio trumpametražio filmo „Jungle.Law“ scenarijų ir konsultuotis su scenarijaus rašymo ekspertu Wim Vanacker (Prancūzija).

 

Projekto „Jungle.Law“ istorija paremta tikrais faktais, įvykusiais Estijoje prieš keletą metų. Filme bus kalbama apie paauglių grupę ir jų žeminantį elgesį su jauna mergina. Pasak Madli, ją domina ribiniai momentai, kuomet padėtis paauglių rankose tampa nevaldoma, daugiausia dėl to, kad jiems trūksta gyvenimo patirties ir pasitikėjimo savimi.

 

 Šis projektas nėra pirmasis estų kino kūrėjos darbas. Madli Lääne filmografijoje – ne vieną apdovanojimą pelnę filmai, tarp kurių – dokumentinis trumpametražis filmas „ABC“, 2012 m. pristatytas tarptautiniame Berlyno kino festivalyje, ir vaidybinis trumpametražis filmas „Three August Days“, 2017 m. rodytas daugiau nei 20 tarptautinių kino festivalių. M. Lääne studijavo skirtinguose žemynuose – Baltijos šalių kino ir medijų mokykloje (Estija), Kiolno tarptautinėje kino mokykloje (Vokietija), Tarptautinėje San Antonio de los Baños kino mokykloje (Kuba) ir Teksaso universitete Ostine (JAV).

 

Apie tai, kokią naudą gali teikti scenarijaus rašymo rezidencija kino kūrėjui, su Madli Lääne kalbasi kino žurnalistas, BAFTA, FIPRESCI, Londono kritikų rato ir Europos kino akademijos narys Laurence Boyce.

 

Kaip nusprendėte teikti paraišką į pirmąją „Baltic Shorts Residency“ rezidenciją?

 

Buvau užstrigusi ties nepabaigto trumpametražio filmo scenarijaus rašymu daugiau nei pusę metų. Įdomu tai, kad Kintuose aš visiškai perrašiau pirmąją scenarijaus dalį, apie kurią buvau tikrai geros nuomonės ir buvau įsitikinusi, kad joje viskas puikiai „veikia“. Ir būtent rezidencijos metu supratau, kad antrosios dalies net nereikia. Matyt, dėl to nuo pat pradžių skirtingos šio rašomo scenarijaus pabaigos man atrodė vis iki galo netinkamos – juk filmo idėja jau buvo išbaigta.

 

Papasakokite, kokie buvo Jūsų lūkesčiai rezidencijos pradžioje?

 

Turiu pripažinti, kad buvau labai naivi ir maniau, kad trys rezidencijos savaitės man bus tikrai per ilgas laikotarpis dirbti su trumpametražio filmo scenarijumi, todėl su savimi į Kintus atsivežiau ir naujo ilgametražio filmo idėją. Tačiau tai buvo klaida! Aš vos spėjau užbaigti savo trumpametražio filmo scenarijaus perrašymą.

 

Kaip atrodė Jūsų diena rezidencijos laikotarpiu?

 

Rytais labai ilgai (tikrai labai ilgai!) vaikščiodavau ir į pasivaikščiojimus pasiimdavau savo užrašinę pasižymėti kylančias idėjas mano scenarijui. Aš tikiu, kad scenarijaus rašymas susideda iš 10% rašymo ir 90% apmąstymo – tau juk būtinas susikoncentravimas ir pasinėrimas į kuriamą pasaulį ir personažus. Po pietų skaitydavau (į Kintus atsivežiau knygas filmo scenarijaus tema) arba rašydavau. Stengdavausi per ilgai nerašyti, kad savęs neišsekinčiau, kad pats darbo procesas būtų malonumas ir, kad norėtųsi prie jo grįžti kitą dieną. Du kartus per savaitę turėdavau individualias konsultacijas internetu su scenarijaus ekspertu Wim Vanacker. Taip pat Kintuose tuo pačiu metu rezidavo dar keletas menininkų, su kuriais kartu leisdavome laiką.

 

Ką naujo sužinojai apie save ir rašymą rezidencijos metu, ir kaip tai prisidėjo prie tavo karjeros po to?

 

Ką tikrai supratau, kad be galo mėgstu rašyti, labiau nei iki tol galvojau. Niekada iki rezidencijos Kintuose neteko dirbti su scenarijaus konsultantu ir buvo labai įdomu pamėginti, kaip tai veikia. Wim Vanacker man nepaprastai daug padėjo – tiek kūrybiškai, tiek psichologiškai viso scenarijaus rašymo laikotarpiu. Jis man padėjo jaustis užtikrintai, kad aš pasakoju tą istoriją, kurią nuo pat pradžių norėjau pasakoti, ir nuolatos ragino surasti nenuspėjamus kelius, kuriais būtų galima pereiti nuo vienos akimirkos scenarijuje iki kitos. Bendradarbiavimas su Wimu visiškai pakeitė mano scenarijaus rašymo būdą ir mąstymą apie trumpametražius filmus. Ir aš vis dar jaučiau Wimo įtaką, net ir pradėjusi dirbti prie naujo savo filmo projekto.

 

Papasakokite apie savo kelionę su „Jungle.Law“ projektu po rezidencijos Kintuose.

 

Po „Baltic Shorts Residency“ aš tęsiau scenarijaus rašymą ir jo tobulinimą bei buvau atrinkta į tarptautinę programą „MIDPOINT Shorts“ ir Baltijos šalių trumpametražių filmų forumą „Baltic Pitching Forum“. Tiesa, minėtas forumas buvo be galo naudingas dar rimtesniam gilinimuisi į mano filme plėtojamą istoriją – projekto pristatymas (angl. „pitching“) reikalauja garsiai ištarti, kodėl darai filmą ir ką juo nori pasakyti. Viena vertus, tai yra labai žiauru, nes tai aiškiai išryškina silpnus scenarijaus, istorijos momentus, bet kita vertus, tai ir be galo naudinga patirtis, padėjusi nepamesti savo kelio ir neužmiršti išsikelto tikslo.

 

Šių metų pradžioje filmas gavo finansavimą iš Estijos kino instituto ir Estijos kultūros fondo. Planuojame filmavimą šią vasarą. Šiuo metu tam ruošiamės, tikėdamiesi, kad susidariusi pandemijos situacija stipriai nepakoreguos planų. Prieš prasidedant ekstremaliai situacijai šalyje buvome pradėję aktorių paiešką.

Ar turite šiuo metu naujų projektų?

 

Pirmąją karantino Estijoje savaitę baigiau rašyti naujo trumpametražio filmo scenarijų ir šiuo metu laukiu atsakymo iš finansavimą skiriančios institucijos. Taip pat šią žiemą pradėjau rašyti ilgametražio filmo scenarijų, tačiau be rezidencijos ir Wimo pagalbos, deja, dar nedaug tepasistūmėjau.

 

Koks būtų Jūsų patarimas režisieriams ar scenaristams, atrinktiems į šių metų „Baltic Shorts Residency“ rezidenciją? Kaip jie turėtų pasiruošti?

 

Pasistenkite susistyguoti savo planus ir darbus taip, kad rezidencijos laikotarpis būtų skirtas tik scenarijaus rašymui ir galėtumėte ties tuo pilnai susikoncentruoti. Pasinaudokite Wimo konsultacijomis ir jo pagalba kiek tik įmanoma ir, žinoma, įsiklausykite į savo kitų dviejų kolegų rezidentų pastabas, komentarus ir patarimus. Kvėpuokite gaiviu Kintų oru ir mėgaukitės saulėlydžiais prie marių. Tiesa, dar noriu pridurti, kad rezidencija praėjusiais metais buvo išties labai profesionaliai suorganizuota, niekada nesijaučiau palikta viena likimo valiai, dėl to esu dėkinga „Lithuanian Shorts“ ir „Kintai Arts Residence“ komandoms.

 

Baltijos šalių scenarijaus rašymo rezidencija „Baltic Shorts Residency“ – antrus metus Kintuose organizuojama trijų savaičių trukmės programa, skirta stiprinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos trumpametražio kino kūrėjų scenarijų rašymo įgūdžius. Birželio 1-19 dienomis vyksiančios rezidencijos metu trys atrinkti režisieriai(-ės) ar scenarijaus autoriai(-ės) turės galimybę rašyti trumpametražio filmo scenarijų konsultuojantis su scenarijaus vystymo ekspertu, lektoriumi Wim Vanacker (Prancūzija).

 

Paskelbto kvietimo teikti paraiškas šių metų rezidencijai terminas – balandžio 22 d.

 

„Baltic Shorts Residency“ rengia lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“, kurios veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Projekto partneriai – VšĮ „Kintai Arts“, Talino tarptautinio kino festivalio „Black Nights“ trumpametražių filmų festivalis „PÖFF Shorts“, Rygos tarptautinis kino festivalis, Rygos tarptautinis trumpametražių filmų festivalis „2ANNAS“, Estijos trumpametražių filmų centras ShortEst.

 

Daugiau informacijos: https://bit.ly/BSR_2020

Televizijos ir kino kūrėjams karantino laikotarpis yra gana sudėtingas: filmavimai nevyksta, kino teatrai uždaryti, televizijos projektai stabdomi, keliamasi į skaitmeninę erdvę ir ieškoma kitų alternatyvių sprendimų, kaip išgyventi pandemijos metu. Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA reaguodama į susidariusią situaciją skyrė daugiau nei 100 tūkst. eurų kino industrijos skatinimui skiriant vienkartines išmokas.

 

Vienkartinės 200 Eur išmokos skirtos visiems fiziniams asociacijos AVAKA nariams: režisieriams, scenarijaus autoriams, kino dailininkams, operatoriams bei prodiuseriams. Iš viso organizacija vienija virš 600 televizijos ir kino kūrėjų.

 

Kultūros ir kino industrijos atstovams finansinis paskatinimas ypač reikalingas, kai kino gamyba stojusi, filmai neturi galimybės išvysti didžiųjų ekranų, yra padėtis neaiški ne tik šiandien, bet ir žvelgiant į artimiausius metus, kai projektai nukeliami į rudenį.

 

Paramos skyrimo sprendimą priėmė asociacijos AVAKA taryba, kurią sudaro rašytojas ir scenaristas Alvydas Šlepikas, scenaristas Justinas Garliauskas,  kino režisierius Gytis Lukšas,  prodiuseris Andrius Urbanavičius, televizijos ir kino prodiuseris, scenaristas Rolandas Skaisgirys, prodiuseris Justinas Piliponis.

 

AVAKA tarybos pirmininko A. Šlepiko nuomone, šiuo metu privalu padėti savo nariams išgyventi sudėtingą laikotarpį: „Manau, kad Tarybos sprendimai priimti atsižvelgus į AVAKA finansines galimybes, yra savalaikiai ir labai svarbūs visiems AVAKA nariams. Tikimės, jog šios priemonės, nors bent tiek palengvins industrijos atstovus užgriuvusią finansinę naštą.“

 

„Gyvename labai sudėtingu periodu ir manau, kad pagalba vieni kitiems yra kertinis prioritetas šiandien visose gyvenimo srityse. Matome Kultūros ministerijos pastangas amortizuoti prarastas pajamas kūrybiniam sektoriui, tačiau mūsų prioritetas yra kino ir televizijos kūrėjų bendruomenė. Šią savaitę vykusiame AVAKA asociacijos Tarybos posėdyje kėlėme klausimą – kaip mes galime padėti savo nariams? AVAKA Socialinis – kultūrinis fondas yra asociacijos vykdoma priemonė, padedanti visam kino ir televizijos sektoriui svarbiems renginiams įvykti ir finansiškai prisideda prie jų įgyvendinimo. Tačiau šiuo metu, kai vis dar nėra aišku, kada baigsis karantinas ir kada bus galimybė pradėti organizuoti renginius, Tarybos nariai vienbalsiai nusprendė šias lėšas išmokėti nariams. Optimizavome pajėgas organizacijos viduje ir per parą padarėme didžiulį darbą, už kurį esu dėkingas kolektyvui. Vakar parama pasiekė daugiau kaip 440 kūrėjų sąskaitų. Tikiu, kad tai bent iš dalies padės nariams pajusti šventinę nuotaiką.“ – sakė asociacijos vadovas Darius Vaitiekūnas.

 

Skirta ne tik parama, bet ir planuojama, kad autoriams ir prodiuseriams surinktas atlyginimo paskirstymas ir išmokėjimas už 2019 metus bus vykdomas kuo anksčiau, nelaukiant numatyto termino vasaros viduryje.

 

Dedame visas pastangas, kad atliktume paskirstymus kuo įmanoma operatyviau, nes suprantame, kaip svarbu nariams dabar gauti finansines injekcijas. Tai aktualu ne tik fiziniams asmenims, bet ir prodiuserinėms įmonėms. Visi sektoriaus dalyviai laviruoja ties išgyvenimo riba. Planuojame, kad būsime pasiruošę atlikti pirmus paskirstymus ir mokėjimus nariams jau balandžio mėnesio pabaigoje – gegužės mėnesio pradžioje“, –  sakė D. Vaitiekūnas.

 

Asociacija AVAKA kone dešimtmetį administruoja televizijos ir kino kūrėjų teises ir yra didžiausia kolektyvinio administravimo asociacija, kuri administruoja išskirtinai tik televizijos ir kino kūrėjų teises.

Autorių teisių gynėjai žengė dar vieną svarbų žingsnį ilgametėje kovoje su interneto vagimis – atsakomybės sulaukė piratinę svetainę administravę ir iš to pelnęsi asmenys. Už autorių teisių pažeidimus ieškovams jie turės sumokėti 17 000 Eurų. Nepaisant palankaus Kauno apygardos teismo sprendimo, autorių teisių gynėjai sustoti nežada ir nutartį nusprendė skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

 

Kauno apygardos teismas šių metų vasario 25 dieną priėmė sprendimą ir kaltais pripažino du fizinius asmenis, kurie administravo svetainę www.baltracker.net bei rinko pinigus už galimybę atsisiųsti neribotą filmų kiekį. Pinigai buvo renkami naudojantis įmonės UAB „Paysera LT“ paslaugomis.

 

Dar 2017 m. ieškinį inicijavo Intelektinės nuosavybės apsaugos centro (toliau INAC) vadovas Vytas Simanavičius, drauge su audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA. Ieškinio pagrindu tapo surinkta informacija apie svetainės www.baltracker.net (red. past. jau nebeveikiančios) vykdomus neteisėtus veiksmus. Svetainės naudotojai be autorių leidimo galėjo atsisiųsti kūrinių dalis iš kitų tinklalapio naudotojų (lankytojų) kompiuterių ir taip atgaminti pilnus kūrinius savo kompiuteriuose.

 

„Vykdome Lietuvos kino platintojų ir kūrėjų filmų monitoringą. Kadangi baltracker.net tinklalapio valdytojai nuolat pažeidinėjo Lietuvos kino platinimo ir kūrėjų kompanijų teises, nereaguodavo į siunčiamus pranešimus šalinti neteisėtai platinamus filmus, buvo nuspręsta, kad dėl nuolatinių pažeidimų atsakovai turi kompensuoti patirtą žalą.

 

Šiame procese pavyko ne tik įrodyti, jog buvo pažeidimai, bet ir pritaikyti esamą įstatyminę bazę. Pasitvirtino daug kartų mūsų kartota tiesa – teises apsiginti įmanoma, tereikia imtis veiksmų, ko labai pasigendame iš teisių turėtojų. Manome, kad jie po šio proceso bus aktyvesni ir ateityje turėsime dar ne vieną analogišką atvejį“, – sako INAC vadovas V.Simanavičius.

 

Neteisėtai buvo platinami tokie filmai kaip „Ekskursantė“, „Lošėjas“, „Nepatyręs“, „Santa“, „Zero 2“ ir kiti. Tyrimas nustatė, kad šie bei kiti autorių teisėmis saugomi Lietuvos kūrėjų darbai buvo atsisiųsti daugiau nei 17 000 kartų. Ieškinys buvo paduotas UAB „Litl Baz Pictures“, VšĮ „Tauras kino namai“, UAB „Cinemark“, VšĮ „Uljana Kim ir Ko“, UAB „Incognito films“, UAB „Singing Fish“, UAB „Artbox“, VšĮ „Kino kultas“, UAB „Garsų pasaulio įrašai“ bendrovių vardu. Iš atsakovų buvo reikalaujama priteisti 67 811 Eur sumą.

 

„Dažnai apie piratavimą vis dar kalbama Robino Hudo ar Tado Blindos kontekste. Tačiau su kiekvienu atveju matome, kad tai yra didelis verslas. Pinigai keliauja tiek iš vartotojų, tiek iš reklamos. Nieko herojiško tame nėra. Šiuo atveju yra žengtas didžiulis žingsnis kovoje su piratavimu, nes įrodytas ne vien veiklos neteisėtumas, bet ir to pasekmės. Tai yra labai rimtas signalas visai piratavimo industrijai”, – teigia AVAKA vadovas Darius Vaitiekūnas.

 

Pasak Lietuvos kūrėjams atstovaujančio advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ partnerio, advokato Eriko Saukalo, byla iš esmės neturi analogų suformuotos teisminės praktikos požiūriu.

 

„Įrodinėjimas byloje ir kiti proceso veiksmai dėl interneto veiklos specifikos ir ypatumų yra be galo sudėtingi. Tai ypač atsispindėjo nuostolių apskaičiavimo mechanizme“, – sako E. Saukalas.

 

Nors ir pavyko pasiekti pergalę, advokatas mano, kad priteista kompensacijos suma yra per menka. Teismas priteisė iš atsakovų tik tas sumas, kurias jie neteisėtai gavo. Jo nuomone, tokia kompensacija nėra teisinga ir netgi skatina daryti pažeidimus, nes pažeidėjams tektų sumokėti tik tiek, kiek jie uždirbo pažeisdami teises.

 

„Matome, kad dabar nelegaliai turinį platinančios svetainės slepia savo gaunamas pajamas, pavyzdžiui siūlo atsiskaitymą kriptovaliutomis. Surinkti informaciją apie tokias pajamas, atsekti kokios sumos juda, būtų beveik neįmanoma, todėl manau, kad kompensacijos apskaičiavimas remiantis pažeidėjų gaunama nauda nėra adekvatus. Siekiame suformuoti tokią praktiką, kuri leistų apskaičiuojant žalą atsižvelgti į tinklalapio veikimo principą, kuris suponuoja pažeidimų mastą ir skatina vartotojus dalintis neteisėtu turiniu”, – papildo E. Saukalas.

 

Anot AVAKA vadovo D. Vaitiekūno, yra trys dedamieji, kuriais remiasi kova su piratavimu – tai edukacija, turinio prieinamumas ir įgalinimas prisiimti atsakomybę.

 

„Lietuvoje žmonės, o ypač šiuo metu, yra kaip niekada palaikantys ir tai jaučiame. Kino festivalio „Kino pavasaris” sprendimas karantino metu persikelti į virtualią erdvę tik parodo, kad su edukacija, gebėjimu suprasti kūrinių vertę bei pagarba kūrėjams esame laiminti visuomenė. Tačiau nebaudžiamumas piratinių svetainių valdytojams leido pelnytis iš kultūros metų metus. Pagaliau priėjome prie šio klausimo, kuris neabejotinai prisidės prie visos ydingos piratavimo industrijos eros pabaigos”, – sako D. Vaitiekūnas.

 

Mūsų šalies rinkai neteisėtai filmus platina apie 200 interneto svetainių, TV turinį – 60, muziką – 75, knygas – apie 20.