Mėnuo: 2020 vasario

Šių metų Vilniaus knygų mugėje surengtas Lietuvoje analogo neturintis renginys  „Knyga + Kinas” , kuriame pristatyta 10 knygų, galinčių tapti filmais. Renginio iniciatyvą pasveikinti atvyko Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

 

Susirinkę kino kūrėjai turėjo progą susipažinti su knygų autoriais bei leidyklų atstovais, užmegzti ryšius būsimiems kino projektams. Kone kiekvienas išėjo su viena ar dvejomis knygomis, kurios juos domintų ekranizuoti.

 

Tarp atrinktų knygų buvo galima rasti knygų paaugliams, suaugusiems ir patiems mažiausiems: Kaukas Gugis ir kerų karai (J. Žilinskas), Pakeleivingų stotys (V. Morkūnas), Neišryškinta juostelė (L. Ever), Šiltnamis (V. Varanius), Verksnių klubas (I. Ežerenytė), Adata (J. Melnikas), Gaono kodas (R. Sabas), Dziedas (R. Treinys), Bibliofobija (A. Jurašius) bei 2-i I.Pavilionytės ir M. Pavilionio knygas Marmiai. Olis ir dažų kibirėlis, Marmiai ir džiaugsmo kibirėlis.

 

Renginyje kalbintas žuri narys Algimantas Puipa tiki, kad po šio renginio atsiras glaudesnis ryšys tarp literatūros ir kino kūrėjų, kurie taps partneriais visam gyvenimui, bendradarbiaujant kurs scenarijus, tikėtina, lauks vieni kitų naujų kūrybos vaisių. Režisierius prisipažino, kad pora knygų norėtų turėti namuose gilesnei analizei: „Iš perskaitytų knygų man norisi pora knygų turėti ant stalo dėl keletos priežasčių: aš noriu studijuoti, kaip tai parašyta, kaip kuriama atmosfera, kokios yra to autoriaus galimybės ir kitus, ne jo pačio kurtus, kūrinius adaptuoti ekranizacijai. Aš tiesiog ieškau sau dramaturgo draugo. Nebūtinai man šis kūrėjas aktualus kaip šio pasirinkto kūrinio ekranizacijai autorius – aš ieškau dramaturgo, kuris man padėtų keliauti toliau. Būtent dėl šio santykio ir noriu turėti šias knygas.“

 

Apsilankiusi režisierė Jūratė Samulionytė džiaugėsi, kad šis renginys parodo kryptį literatūros gausoje, į ką režisieriai turėtų atkreipti dėmesį ir nukreipti savo, kaip kūrėjų, žvilgsnį:  „Iniciatyva kalbėti apie literatūrą ir kiną yra labai gera, nes jie yra glaudžiai susiję ir gali vienas kitą įkvėpti“.

 

Renginyje kalbintas režisierius Justinas Krisiūnas apie projektą bei jo naudą neslėpė visuomenėje vyraujančios nuomonės apie scenaristų trūkumą Lietuvoje. Jo manymu tokio pobūdžio renginiai praplečia galimybes ieškoti įvairesnių scenarijų: „Visada ieškau naujų krypčių, naujų idėjų. Iš dešimties knygų – viena knyga mane sudomino ir aš matau galimybę ją ekranizuoti.“. J. Krisiūnio manymu renginys turi potencialą augti, nes tai yra puikia vieta, kur gali gimti nauji lietuviški filmai bei literatūros autoriai scenaristais.       

 

Atrinktų knygų komisiją sudaro prodiuserė Živilė Gallego, rašytojas Alvydas Šlepikas, režisierius Algimantas Puipa, Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė- Kaikarė turėjo atrinkti beveik iš 50 knygų, jų manymu, daugiausiai potencialo turinčių būti ekranizuotomis. 

 

Renginį organizuoja: VŠĮ „Fralita Films“ kartu su Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, Lietuvos leidėjų asociacija, Vilniaus kino biuru ir ES programos „Kūrybiška Europa“ biuru Lietuvoje.

 

Nuotraukų autoriai: Vilija Buivydė, Saulius Žiūra/Vilniaus miesto savivaldybės foto

Lietuvos kino ir televizijos industrijoje dirbančios moterys kviečiamos registruotis į antrąjį profesinės mentorystės programos „Lithuanian Shorts Mentorship“ sezoną. Tai – 8 mėn. trukmės programa, kuria siekiama suteikti trūkstamų žinių, skatinti atrasti naujas profesinio tobulėjimo galimybes, megzti kontaktus bei ryžtingai tęsti savo karjerą įvairiose kino ir televizijos srityse. Programą įgyvendina lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“, kurios veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Paraiškos į mentorystės programą priimamos iki kovo 8 d.

 

 

Balandžio – lapkričio mėn. vyksiančios programos metu atrinktos dalyvės turės galimybę konsultuotis su Lietuvos kino ir televizijos industrijos profesionalais, kurie dalinsis savo žiniomis ir patirtimi, padės dalyvėms atrasti atsakymus į kylančius klausimus bei pagelbės tinkamai nukreipti programos pradžioje užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo link. Bent kartą per mėnesį bus inicijuojami individualūs programos ugdytinių susitikimai su mentoriais, taip pat rengiamos grupinės veiklos, asmeninio tobulėjimo mokymai, paskaitos, filmų peržiūros ir neformalūs susitikimai, padėsiantys dar geriau lavinti tiek profesinius, tiek asmeninius  įgūdžius, megzti pažintis ir mokytis pristatyti save.

 

 

Didelio kino ir TV industrijų atstovių susidomėjimo sulaukęs pirmasis programos sezonas patvirtino šios iniciatyvos reikalingumą. Pasak programos ugdytinės kino kūrėjos Agnės Dovydaitytės, „programos formatas puikiai tiko man kaip asmenybei – tiesioginis bendravimas su mentoriumi individualių susitikimų metu parodė, kaip svarbu turėti lyderį-mokytoją profesiniame kelyje. Man mentorystė turi neįkainojamą išliekamąją vertę, nes jos metu buvau padrąsinta įgyvendinti savo idėją ir mentoriaus konsultacijų pagalba pradėjau dirbti ties naujo filmo projektu. Programai pasibaigus vis dar tęsiu bendravimą su jos metu sutiktais žmonėmis“.

 

 

Naudos iš mentorystės programos pasisemti gali ne tik ugdytinės, bet ir programoje dalyvaujantys savo sričių ekspertai – mentoriai. Tuo įsitikino kino prodiuserė Živilė Gallego: „Mentorystės programa man suteikė ne tik galimybę pasidalinti savo įžvalgomis su ugdytine, bet ir atlikti savo veiklos analizę bei įkvėpė naujiems projektams. Džiaugiuosi, kad ryšys užsimezgęs mentorystės programoje persikėlė ir už jos ribų pratęsiant bendradarbiavimą profesiniame kelyje. Svarbu, kad mentoriai šioje programoje taip pat turėjo paskaitas ir galėjo įgyti naudingų žinių, o labiausiai nudžiugino suvokimas, kad stengdamasis padėti ar patarti kitam tu nuolat pats augi“.

 

 

Paraiškas mentorystės programai teikti kviečiamos skirtingų kino ir televizijos industrijos profesijų atstovės, kurios siekia pagilinti savo srities profesines žinias arba plėsti akiratį kitose kino/TV industrijos srityse, yra suinteresuotos mokytis iš patyrusio industrijos atstovo/-ės bei individualiai dirbti su paskirtu mentoriumi/-e.

 

Paraiškų teikimo terminas – kovo 8 d.

Programos taisyklės: http://bit.ly/LSM_taisykles

Registracijos anketa: https://forms.gle/6SHoGFnqA7Q5jcUK7

Intelektinę nuosavybę vagiantys ir juos nelegaliai platinantys piratai patyrė dar vieną smūgį. Po Lietuvos banko Priežiūros tarnybos kreipimosi, Lietuvos mokėjimų bendrovė „Paysera” pranešė stabdanti paslaugų teikimą nelegaliai filmus platinančiai svetainei Filmai.in. Skaičiuojama, kad ši ne Lietuvoje registruota svetainė iš šalies kūrėjų kasmet pavagia bent kelis šimtus tūkstančių eurų.

 

Tiesa, autorių ir kitų teisių turėtojų prašymas pateikti informaciją apie tai, kiek lėšų buvo surinkta už nelegalaus turinio platinimą per UAB „Paysera” mokėjimo sistemas, nebuvo patenkintas ir šios informacijos bendrovė neatskleidė.

 

„Visų autorių vardu dėkojame Lietuvos bankui už paramą legalaus turinio kūrėjams. Tai parodo, kad kovoje su piratavimu esame daug stipresni ir, svarbiausia, vieningi. Drauge žengėme stiprų žingsnį piratavimo eros pabaigos link, bet mūsų kova toli gražu dar nebaigta“, – sako audiovizualinių kūrinių autorių teisių gynimo asociacijos AVAKA vadovas Darius Vaitiekūnas.

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba autorių teisės atstovaujančioms asociacijoms siųstame laiške nurodo, kad reaguodami į minėtų organizacijų pateiktą informaciją dėl interneto svetainėje www.filmai.in vykdomos veiklos, kuria pažeidžiamos autorių teisės, kreipėsi į UAB „Paysera LT“.  Lietuvos bankas rekomendavo įvertinti paslaugų teikimą asmenims, susijusiems su interneto svetaine www.filmai.in bei kitomis panašaus pobūdžio interneto svetainėmis, kuriose yra platinama audiovizualinio turinio informacija. 

 

2020 m. vasario 6 d. Lietuvos bankas gavo „Paysera LT“ raštą, kuriame įstaiga nurodė priėmusi sprendimą nebetęsti esamų ir nebeužmegzti naujų dalykinių santykių su asmenimis, susijusiais su interneto svetaine www.filmai.in bei kitomis interneto svetainėmis, kuriose, valstybės institucijų manymu, neteisėtai viešai skelbiamas autorių teisių saugomas turinys. 

 

Vis dėlto, praėjus beveik dviems savaitėms po UAB „Paysera LT” atsakymo, jų paslaugos liūdnai pagarsėjusiai svetainei nėra nutrauktos ir vadinamuosius „taškus” galima įsigyti be didesnio vargo. Svarbu tai, kad mokėjimo paslaugos iki šiol teikiamos ne tik Filmai.in, bet ir jos veidrodinėms svetainėms, sukurtoms apeiti spalio mėnesį įvestą blokavimą.

Dar 2019 m. spalio mėnesį Lietuvos radijo ir televizios komisija (LRTK) įtraukė Filmai.in į svetainių, nelegaliai platinančių autorių teisėmis saugomą turinį, sąrašą ir nurodė ją blokuoti. Tokį LRTK sprendimą spalio pradžioje sankcionavo Vilniaus apygardos administracinis teismas. UAB „Paysera“ buvo vienintelė, kuri teikė mokėjimų paslaugas Filmai.in, nes prieš kurį laiką tokias paslaugas šiai svetainei sustabdė Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai bei mobiliojo ryšio operatoriai.

 

Primename, kad sausio 22 d. Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA, įvairių sričių Lietuvos autorius vienijanti asociacija LATGA ir asociacija AVAKA kreipėsi į Lietuvos banko Priežiūros tarnybą, prašydamos įpareigoti mokėjimų bendrovę „Paysera“ stabdyti paslaugų teikimą nelegalų turinį talpinančiai svetainei Filmai.in. 

 

Kartu buvo prašoma pateikti informaciją ir apie tai, kiek lėšų buvo surinkta už nelegalaus turinio platinimą per jų mokėjimo sistemas tam, kad būtų įvertintas Lietuvos kūrėjams padarytos žalos dydis.

 

„Visa piratavimo industrija iki šiol gyveno labai patogiai, sakyčiau, net įžūliai. Filmai.in vadovas neseniai teigė, kad per metus jie sumoka 150 tūkstančių eurų PVM, ir Valstybinė mokesčių inspekcija tai patvirtino. Per metus – daugiau nei 714 000 eurų už nelegaliai platinamus filmus bei serialus. Tai iš kūrėjų pavogta suma. Situaciją stebėsime, tačiau neatmetame galimybės kreiptis ir į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą“, – sako D. Vaitiekūnas.

 

Autorių teisių gynėjų nuomone, būtina keisti šiuo metu galiojantį reguliavimą, numatant, kad valstybės institucijos kompleksiškai spręstų nelegalaus turinio platinimo internete problemą. Siūloma neapsiriboti vien tik interneto svetainių blokavimu, tačiau ir numatyti teisę Lietuvos bankui duoti privalomus nurodymus mokėjimo paslaugų teikėjams apriboti atsiskaitymus.

 

„Norėtume pažymėti, kad Lietuvos bankas palaiko autorių ir autorių teises ginančių organizacijų interesus ir, neviršydamas nustatytos kompetencijos, deda visas pastangas, kad Lietuvos finansų sektorius būtų kuo skaidresnis ir neprisidėtų prie finansinių paslaugų teikimo asmenims, kurių vykdoma veikla pažeidžia autorių teises”, – nurodo Lietuvos banko atstovė Auksė Trapnauskaitė.

 

Mūsų šalies rinkai neteisėtai filmus platina apie 200 interneto svetainių, TV turinį – 60, muziką – 75, knygas – apie 20. 2018 m. Filmai.in unikalių lankytojų skaičius siekė 8 milijonus per mėnesį, įvedus blokavimo įstatymą, lankytojų srautas sumažėjo iki 4 milijonų.

 

Aktorė Aistė Diržiūtė neslepia savo meilės europietiškam kinui ir gerai literatūrai. Šią savaitę Aistė ves renginį – pirmą kartą organzuojamą „Knyga+Kinas“, vyksiantį pirmąją Vilniaus knygų mugės dieną. Jame atrinktos lietuviškos knygos bus pristatomos kino režisieriams, scenaristams ir prodiuseriams, kad šie susigundytų iš jų sukurti kino filmus. Su Aiste kalbėjome apie du jos mėgstamiausius dalykus – knygas ir kiną.

 

Kokia tavo mėgstamiausia knyga ir koks mėgstamiausias filmas ir koks mėgstamiausias filmas pagal knygą?

 

Sunkūs pasirinkimai, nes galėčiau vardinti be sustojimo ir pasirinkimai keistųsi pagal nuotaikas ir būsenas.

 

Mėgstamiausia knyga – tai junginys iš Julio Cortázar “Žaidžiame klases”, Hermann Hesse “Demiano” ir Virginia Woolf “Ponios Delovėj”.

 

Mėgstamiausias filmas – tai dar sunkesnis klausimas! Mano Olimpe amžinai rasite Andrejaus Tarkovskio “Andrejų Rubliovą”, Jean Luc-Godard’o “Pamišėlį Pjero” ir Krzysztof Kieślowski’o “Dvigubą Veronikos gyvenimą”.

 

Mėgstamiausias filmas pagal knygą – nelengva, kai tenka rinktis tarp “Krikštatėvio”, “Skrydžio virš gegutės lizdo” ir net “Bridžitos Džouns dienoraščio”, visgi šį kartą sakysiu – Stanley Kubrick’o “2001 m. kosminė odisėja” (Arthur C. Clarke)

 

Jei gali rinktis – kam skiri prioritetą – knygai ir filmui?

 

Prieš daugiau nei dešimtmetį būčiau negalvodama atsakius – knygai, nes kinas man atrodė ne toks gyvas, ne toks tikras ir ne toks atviras. Būtent dėl to net ir teatras visada ėjo pirma kino. Tačiau su pirma patirtimi kino aikštelėje viskas apsivertė aukštyn kojomis. Pamažu kinas užkariavo mano dienas, vakarus ir mintis, atvėrė kitus, neįmanomo niekur kitur rasti “emocinio nuogumo” ir “minties grynumo”, klodus, ir dabar mėgaujuosi abejais, tiek kinu, tiek knyga – vienas be kito negali.

 

Kuo tave traukia knygos ir kuo tave traukia kinas?

 

Knyga atveria pasaulį tavo fantazijai, o kinas be didelių pastangų įtraukia ir prikausto tavo dėmesį toms porai valandų ir savo įvaizdžiais užkariauja tavo sąmonę ilgam. Knyga atrakina mano fantaziją, o kinas parodo, ką turiu fantazuoti, kad atrakinčiau save.

 

Jei būtum režisierė ar scenaristė, kokią knygą norėtum ekranizuoti?

 

Neieškosiu atsakymo toli, bet pažvelgsiu į savo knygų lentynas, į lietuviškąją jų dalį. Ir prieš akis iššoko Liūnės Janušytės “Korektūros klaida”. Tai gan pamirštas kūrinys, satyriškai pasakojantis apie lietuvių, emigrantų gyvenimą Paryžiuje “siekiant kažko”daugiau tame legendiniame 5-ąjame dešimtmetyje. Negana to, kad aš be galo mėgstu atrasti primirštus dalykus, ši knyga dar idealiai atitinka ir mano mintis bei būsenas.

 

Kokį personažą norėtum suvaidinti?

 

Oi, vieno ir dar literatūrinio – neįmanoma! Įvardinsiu kelis : Pepę Ilgakojinę, Magdę iš Julio Cortázar’o “Žaidžiame klases”, Tūlą iš Jurgio Kunčino “Tūlos”, ką jau kalbėti apie Margaritą iš M. Bulgakovo “Meistro ir Margaritos”, galėčiau be sustojimo vardinti visus meilės ir siautulio pilnus personažus, kuriuos norėčiau įkūnyti.

 

Nuotraukų autorius: Vika Paškelytė.

 

Renginys „Knyga+Kinas“ Vasario 20 dieną 11 val. Vilniaus knygų mugės metu