Mėnuo: 2019 gruodžio

Linkime Jums pačių gražiausių ateinančių švenčių, kūrybiškų Naujųjų metų!

AČIŪ, KAD ESATE!

Trumpiausią metų dieną – gruodžio 21-ąją – Europos kino bendruomenė švenčia tarptautinę trumpametražių filmų dieną. Minėdama šią šventę, lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“ tradiciškai kviečia pasimėgauti kokybišku europietišku ir lietuvišku kinu. Specialiai šiai dienai agentūra organizuoja „Trumpa, bet diena“ renginius: animacinių trumpametražių filmų suaugusiems programos „WTF 2019“ rodymus Vilniaus kino teatre „Pasaka“, Europos kino kūrėjų trumpųjų filmų vaikams programų seansus Lietuvos kultūros centruose. O trumpiausią metų dieną vainikuos net dvi trumpųjų filmų programos per nacionalinio transliuotojo „LRT Plius” kanalą.

 

„Lithuanian Shorts“ kartu su vienu svarbiausių animacijos festivalių Europoje – Ansi tarptautiniu animacinių filmų festivaliu (Prancūzija) – pristato išskirtinę programą suaugusiems „WTF 2019“. Joje net 17 labiausiai pakvaišusių trumpametražių animacinių filmų. „Jei mėgstate keistus, nepadorius, tamsius ir į tradicinio kino rėmus netelpančius filmus, ši programa – būtent jums. Stverkit jautį už ragų ir patirkite viską savo kailiu apsilankę šioje suaugusiesiems subalansuotoje, tiek forma, tiek turiniu originalioje programoje.” – teigia  Ansi festivalio programos sudarytojas Sébastien Sperer. „WTF 2019” bus rodoma gruodžio 17 ir 20 dienomis kino teatre „Pasaka“.

 

Kaip ir kasmet, Europos trumpametražių filmų platintojus vienijanti organizacija „Short Circuit“ specialiai šiai šventei parengė filmų programą jauniausiems kino mylėtojams. Nuotaikingoje, įkvepiančioje ir pamokančioje programoje „Trumpos istorijos mažiesiems“ – devyni spalvingi pasakojimai apie mėlyną mėnulį, draugystę, išdaigas, potyrius tvenkinyje, miške ir jūroje. Trumpametražių filmų iš Portugalijos, Vokietijos, Nyderlandų, Airijos ir Lietuvos programa bus vaikams ir pramoga, ir žinių šaltinis, ir smalsumą skatinantis užsiėmimas. Programa bus rodoma Varėnos, Alytaus, Tauragės, Kretingos ir Nidos kultūros centruose bei bibliotekose.

 

Taip pat trečius metus iš eilės nacionalinis transliuotojas LRT prisideda prie tarptautinės trumpametražių filmų dienos minėjimo ir rodo išskirtines trumpųjų filmų programas. Šiemet jų bus net dvi – vaikams ir nevaikams. Šeštadienio popietę mažieji žiūrovai turės galimybę išvysti devynių Europos kino kūrėjų darbų programą „Trumpos istorijos mažiesiems“. O vakarinėje trumpiausios dienos dalyje – lietuviškų trumpametražių filmų programą „Festivalių numylėtiniai”. Joje bus pristatomi penki lietuvių kino kūrėjų trumpieji filmai, sulaukę tarptautinės auditorijos dėmesio ir pripažinimo kino festivaliuose tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio šalyse. Viena animacinė, viena eksperimentinė ir trys vaidybinės istorijos, kupinos absurdo, liūdnos realybės, neįtikėtinų situacijų ir visada aktualios meilės. Programą sudaro šie talentingų ir perspektyvių lietuvių kūrėjų darbai: „Paskutinė diena“ (rež. Klaudija Matvejevaitė, 2017), „Žmogus Vielabraukis“ (rež. Jonas Trukanas, 2016), „Gyvatė“ (rež. Titas Laucius, 2017), „Mimikrija ir jos sindromai“ (rež. Anastasija Piroženko, 2017), „Neeuklidinė geometrija“ (rež. Skirmanta Jakaitė, Solveiga Masteikaitė, 2013).

 

 Nuo 2012-ųjų Europoje švenčiama tarptautinė trumpametražių filmų diena yra skirta populiarinti kokybišką ir įvairų trumpametražį kiną. Dažnai aukštos meninės vertės trumpuosius filmus Lietuvoje žiūrovai turi progą pamatyti tik didžiųjų kino renginių metu, todėl tokios iniciatyvos kaip tarptautinė trumpųjų filmų diena ir filmų rodymas televizijoje suteikia galimybę  visiems Lietuvos gyventojams susipažinti su trumpametražio kino formatu.

 

Animacinių trumpametražių filmų suaugusiems programos „WTF 2019“ rodymai Vilniaus kino teatre „Pasaka“: gruodžio 17 d. 19:00 val. ir gruodžio 20 d. 19:00 val.

 

Trumpametražių filmų programos per „LRT Plius“ bus rodomos: „Trumpos istorijos mažiesiems“ – gruodžio 21 d. 13:30 val., „Festivalių numylėtiniai“ – gruodžio 21 d. 21:45 val.

 

Kas yra autorių teisės audiovizualinėje industrijoje? Kitą ketvirtadienį, gruodžio 12 d. į šį klausimą bus pateikiami atsakymai Kaune vyksiančiame autorių, intelektinės nuosavybės teisių seminare „Autorių teisės – scenarijai iš realybės“. Pusdienio trukmės atvirame renginyje bus kalbama apie autorių teises audiovizualiniame sektoriuje,  legalų ir nelegalų turinį bei atsakomybes autoriams ir vartotojams, remiantis realiais kasdieniais pavyzdžiais. Nemokamą renginį pristato lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“.

 

Seminaro metu savo sričių profesionalai pristatys įvairius autorių ir intelektinės nuosavybės teisių atvejus, kurių apžvalga, tikimasi, kad bus aktuali tiek pradedantiesiems, tiek ir patyrusiems audiovizualinės industrijos atstovams. Šios srities teisininkė, Lietuvos reklamos prodiuserių asociacijos „LAPA” vadovė Daiva Jurkonytė pasakos apie svarbiausius autorių teisių aspektus, pateiks dažnai sudėtingai skambančių sąvokų paaiškinimus ir autorių teisių gynimo institucijas Lietuvoje. Taip pat D. Jurkonytė apžvelgs intelektinės nuosavybės teisių atvejus aukštosiose mokyklose: kas atsakingas už studijų metų sukurtus kūrinius ir intelektinės nuosavybės objektus, kokios teisės priklauso studentams, o kokios – aukštajai mokyklai.

 

Intelektinės nuosavybės apsaugos centro (INAC) vadovas Vytas Simanavičius pristatys du pranešimus, kuriuose pateiks aktualius autorių teisių gynimo scenarijus. Viename iš pranešimų bus apžvelgiamas piratinės failų dalijimosi platformos „Linkomanija“ atvejis: kaip filmų autoriams apginti savo kūrinius, kada taikoma baudžiamoji atsakomybė ir kokia praktika galioja užsienio šalyse. Kitame pranešime V. Simanavičius kalbės apie legalų internetinės medžiagos panaudojimą audiovizualiniuose kūriniuose: pavyzdžiui, ar vaizdo platformoje „YouTube“ esanti vieša ir nemokama vaizdo, garso medžiaga gali būti naudojama bet kuriame filme ar naujame muzikos kūrinyje.

 

Dar viena svarbi tema – sparčiai Lietuvoje populiarėjančių vaizdo platformų VoD veikimo schema. Kaip vyko šių platformų revoliucija ir kokios galimybės bei atsakomybės galioja autoriams ir žiūrovams. Apie tai kalbės audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA vadovas Darius Vaitiekūnas.

 

O tam, kad būtų skiriama dėmesio ir individualiems dalyvių klausimams ir autorių teisių gynimo atvejams apžvelgti, renginio pabaigoje vyks klausimų-atsakymų sesija su seminaro pranešėjais.

 

Seminaras „Autorių teisės – scenarijai iš realybės“ vyks gruodžio 12 d., ketvirtadienį, 10:00-14:30 val. Kauno menininkų namuose. Pagrindinis seminaro rėmėjas   – Lietuvos kultūros taryba.

Paskelbti istorinio tyrimo „Moterys Lietuvos kino industrijoje“ galutiniai rezultatai. Pirmasis tokio masto Baltijos šalyse vykdomas projektas buvo skirtas moterų profesiniam tapatumui tirti ir užtruko du metus (2017–2019 m.). Medijų edukacijos, gamybos ir tyrimų centro „Meno avilys“ inicijuotas tyrimas apima Lietuvos kino istoriją ir dabartį, siekia įvardyti, kaip kito moterų padėtis kine nuo 1947 m. iki šių dienų. Tyrimas įtraukia visus svarbiausius kino industrijos etapus: pasirengimą dirbti kine, darbą jame, galimybę gauti finansavimą kūrimui ir darbo įvertinimą, priklausomai nuo lyties.

 

Kur galia ir pinigai, moterų nėra daug

 

„Tyrimas leidžia įvertinti realią situaciją, kurioje matyti, jog ilgametražiame vaidybiniame kine moterų režisierių tesudaro 15 proc. Iki šiol neturime ilgametražio vaidybinio filmo nufilmuoto moters ar kuriam muziką būtų sukūrusi moteris kompozitorė. Kita vertus, tyrime fiksuojame ne tik statistiką, opias problemas, bet ir interpretuojame duomenis, lyginame padėtį Lietuvoje su kitomis šalimis. Fiksuojame ženklų teigiamą postūmį laike“, – apibendrino projekto iniciatorė, kino ir kultūros istorikė dr. Lina Kaminskaitė – Jančorienė.

 

Pasak jos, pastebėta tendencija, jog per visą 1947–2017 m. laikotarpį moterims palankiausiomis sritimis išliko trumpametražis ir dokumentinis, be to, nekomercinis, įprastai valstybės finansuojamas kinas. Remdamosis kiekybinio tyrimo rezultatais, tyrėjos sieja tai sieja su galių pusiausvyra.

„Ten, kur kine yra galia ir pinigai, moterų nėra daug. Ir atvirkščiai, kur galios ir pinigų nėra daug (pvz., dokumentiniame kine), ten ir problemų dėl lyties žymiai mažiau. Vaidybinis ilgametražis kinas – tradiciškai laikomas didžiausią statusą turinčiu kino tipu, kuriame koncentruojasi daugiausiai pinigų ir galios. Jame dominuoja vyrai. Taigi apibendrinant, nors moterų padėtis kinta, tačiau tebėra daug sričių, kuriose lyčių lygybė šiuo metu dar nepasiekta“, – reziumavo viena tyrėjų, psichologė dr. Jelena Šalaj.

 

Lygybė su išlygomis

 

Anot tyrėjų, tebesitęsiantį vyrų dominavimą rodo šie požymiai: žymiai didesnis vyrų aktyvumas teikiant paraiškas daugumoje filmų kategorijų ir, atitinkamai, ženkliai didesnė režisieriams vyrams suteikiama finansavimo dalis; režisierių vyrų dominavimas didesnį finansavimą gaunančiose kino industrijos srityse; nusistovėjęs finansinis mechanizmas, palankesnis vyrams, siekiantiems kurti vaidybinius filmus.

 

„Egzistuoja nemažai faktorių, kodėl moterims sunkiau įsitvirtinti kino industrijoje. Bendri 1996–2018 m. duomenys rodo moterų „nubyrėjimo“ tendenciją: studijas baigia daugiau kino profesionalių, nei jų įsitvirtina darbo rinkoje ir pasiekia įvertinimų už profesinius pasiekimus. Tai padeda paaiškinti darbo kine specifika ir motinystė: pirmiausia, darbo kino industrijoje pobūdis (ilgos, nenormuotos darbo valandos, negalėjimas planuoti, asmeninio ir profesinio gyvenimo sričių persidengimas) yra nepalankus moterims, ypač sukūrusioms šeimą ir turinčioms vaikų“ – sakė J. Šalaj.

 

Kita situacija – netiesioginė nelygybė, kai moteriai netiesiogiai nurodoma jos vieta. Pavyzdžiui, per stereotipinį vertinimą, kokius filmus turi ir gali kurti moterys. Kaip teigia viena interviu davusių kino profesionalių, iš moterų tikimasi subtilių ir emociškai išjaustų istorijų. Be to, į jas kaip darbuotojas nežiūrima taip rimtai kaip žiūrima į vyrus. Jaunos kino profesionalės dažnai jaučia, kad pasitikėjimą darbe jos turi užsitarnauti, įrodydamos savo vertę realiais darbais. Tuo tarpu jaunu vaikinu pasitikima iš anksto – kaip potencialiu talentu, nepaisant to, kad patirties jis dar neturi.

 

Savalaikis ir aktualus tyrimas ne tik Lietuvoje

 

„Pasakodama apie šį tyrimą visad pabrėždavau, kad didžioji dalis duomenų buvo surinkti dar prieš #MeToo bangą. Man būdavo svarbu, kad žmonės suvoktų kontekstą, kad tyrimo idėja kilo žymiai anksčiau nei #MeToo iškilo į viešumą. Šioje srityje kliovėmės nuojauta, kad reikia tai tyrinėti. Intuicija nepavedė – lyčių lygybės problemos kino industrijoje tapo viena labiausiai linksniuojamų temų visame pasaulyje“, – sakė viena tyrėjų, sociologė Sandra Zaidova.

 

Tyrimo grupė siekė, jog tyrimas būtų aktualus ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalių bei Europos tyrimų kontekste. „Atlikdamos tyrimą stengėmės maksimaliai išnaudoti mūsų tyrėjų grupės tarpdiscipliniškumą. Kiekviena iš mūsų atstovaujame skirtingai disciplinai: Lina – kino istorikė, aš – psichologė, Sandra – sociologė. Tai padėjo mums atskleisti temą iš skirtingų perspektyvų bei pastebėti daugiau įvairių temos aspektų. Be to, tyrimas buvo atliekamas glaudžiai bendradarbiaujant su kino industrijos atstovais (-ėmis), nuolat pildomas, atsižvelgiant į kine dirbančių profesional(i)ų pastebėjimus“, – tvirtino J. Šalaj.

 

Ji pasakojo, jog, vykdydamos projektą tyrėjos rėmėsi statistiniais tyrimus bei išanalizavo moterų situaciją ir jos kaitą Lietuvos kino kūrimo istorijoje nuo 1947 m iki dabar. Tuo tarpu kokybiniame tyrime buvo atlikti interviu su moterimis, kurių metu apklausto dirbančiomis arba dirbusiomis Lietuvos kino industrijoje – iš viso 21 kino profesionale nuo 26 iki 73 metų.

 

Nors tokia tyrimo eiga ir kėlė savų iššūkių, galimybė pristatyti šio tyrimo rezultatus įvairiose tarptautinėse konferencijose Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Švedijoje išryškino mūsų kultūrinės terpės ir paties tyrimo unikalumą. Kadangi Lietuva – mažos kino industrijos šalis, duomenų kiekiai joje, palyginus su kitomis šalimis, yra aprėpiami ir palyginami laike: turime unikalią galimybę palyginti moterų padėtį septynių dešimtmečių intervale, ją stebėti politinėje, ekonominėje, kultūrinėje kaitoje.

 

Detalūs atlikto tyrimo „Moterys kino industrijoje“ rezultatai:

 

[LT] http://bit.ly/2ReFjTl

[EN] http://bit.ly/37Xx3Nj