Mėnuo: 2019 lapkričio

Sekmadienio vakarą Vilniuje kino mylėtojai rinkosi į šventinę Europos šalių kino forumo „Scanorama“ uždarymo ceremoniją. Festivalio uždarymo filmu šiemet pasirinktas pirmasis vaidybinis kultūros antropologo ir dokumentinio kino režisieriaus Manto Kvedaravičiaus „Partenonas“. Iškilmingos ceremonijos metu paskelbti geriausi konkursinės programos „Naujasis Baltijos kinas“ filmai.

 

„Labai džiaugiamės ir didžiuojamės „Scanoramos“ uždarymui pasirinkę Manto Kvedaravičiaus „Partenoną“. Didžiuojamės tuo, kad turime režisierių, kuris savo filmais žiūrovus pirmiausia verčia mąstyti. Ir tikiu, kad jis nesiliaus šito daręs. Manau, kad Mantas Kvedaravičius su savo darbais žengia labai drąsų ir ryškų žingsnį į kiną “, – pristatydama uždarymo filmą sakė „Scanoramos“ įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.

 

Tarptautinį pripažinimą pelniusiose dokumentinėse juostose „Barzakh“ (2011) ir „Mariupolis“ (2016) tyrinėjęs sapnus, mirtį, meno formas ir karą, naujausioje kino juostoje „Partenonas“ režisierius atsigręžia į atminties ir kūniškumo temą. Pasaulinė filmo premjera įvyko Venecijos kino festivalio konkursinėje programoje „Kino kritikų savaitė“, po kurios juosta sulaukė ypatingo kino kritikų dėmesio ir įvertinimo. Lietuvos kino teatruose filmas žiūrovų lauks nuo gruodžio 6 dienos.

 

Apdovanoti trumpametražių filmų konkursinės programos „Naujasis Baltijos kinas“ laureatai

 

„Scanoramos“ uždarymo ceremonijos metu tradiciškai paskelbti ir trumpametrąžių filmų konkursinės programos „Naujasis Baltijos kinas“ laureatai. Šiemet „Scanorama“ praplėtė konkurso geografiją iki viso Baltijos jūros regiono – į programą pateko 19 filmų, atstovaujančių 9 šalis. Geriausiu visos programos filmu paskelbtas danų režisieriaus Jacobo Møllerio darbas, ilgu pavadinimu „Žmogiškojo žvėries traktatas nr. 38: Širdgėla” (angl. A Treatise of the Human Animal no. 38: Heartache). Režisieriui atiteko „Scanoramos“ įsteigtas piniginis 5000 eurų prizas.

 

Už geriausią lietuvišką trumpametražį filmą apdovanota Marija Stonytė ir jos darbas „Vienas gyvenimas“. Režisierei atiteko audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos „AVAKA“ įsteigtas 3000 eurų piniginis prizas. Specialaus žiuri paminėjimo sulaukė dar du konkurso dalyviai. Už išskirtinį meninį išpildymą pagerbtas estės Anu-Laura Tuttelberg filmas „Žiema atogrąžų miške“, o lenkų režisieriaus Karol Lindholm filmas „Liūto viduje“ sulaukė paminėjimo už politinio sąmoningumo skatinimą.

 

Konkursui pateiktus darbus vertino kompetentinga tarptautinė žiuri: Slovėnijos kino centro Sklaidos ir informacijos skyriaus vadovė Nerina T. Kocjančič, prodiuserė ir scenaristė Ruth Lev Ari, Norvegijos kino instituto patarėjas komunikacijos klausimais Jakob Berg, tarptautinių kino festivalių patarėjas Miroljub Vučković. Žiuri komisijai vadovavo Liubeko kino festivalio meno vadovė Linde Fröhlich.

 

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ lapkričio 18–19 d. Vilniuje pakartos populiariausius festivalio filmus. Klaipėdoje festivalis tęsiasi iki lapkričio 20, o Kaune – iki 24 dienos.

 

Nuotraukos: Fotodiena, aut. Lukas Bartkus 

Šeštadienį, lapkričio 16 d., Europos šalių kino forumo „Scanorama“ renginių serijos „Scakryptys“ metu įvyko pirmoji neformalios moterų Lietuvos kino industrijoje grupės „WIFT LT“ (Women in Film and Television Lithuania) organizuojama konferencija „Lyčių lygybė Lietuvos kino industrijoje. Kaip pritaikyti gerąją Skandinavijos praktiką?“. Jos metu Lietuvos ir Skandinavijos šalių kino profesionalai dalinosi įžvalgomis, kaip pritaikyti sėkmingą lyčių lygybės modelį ir elgtis seksualinio priekabiavimo atvejais.

 

Ko galime pasimokyti iš Skandinavijos šalių?

 

Švedija šiuo metu yra lyderiaujanti šalis visame pasaulyje lyčių lygybės klausimais kino industrijoje. Tačiau net ir čia moterys per visą gyvenimą uždirba 450 tūkst. dolerių mažiau nei vyrai. Pagal 2013 m. duomenis, Švedijoje moterys režisierės sudarė 26 %, tačiau per porą metų jų skaičius šoktelėjo iki 38 %. Moterų daugėjo prodiuserių ir operatorių profesijų gretose. Pagal 2016 m. atliktą „Polygraph“ tyrimą, Švedijoje pagrindinius vaidmenis kine atliko 46% moterų, kai tuo tarpu pasaulyje joms teko tik 23,3% visų vaidmenų.

 

Situacija šalyje pradėjo keistis dėl didelio kelių dešimtmečių įdirbio neformaliuose ir valstybiniuose sektoriuose. Siekiant užtikrinti lyčių lygybę, 4 Švedijos kino teatrai ir „WIFT Švedija“ sukūrė iniciatyvą „A-List“, kuri remiantis Bechdel Wallace testu, žymėjo filmus, tinkamai reprezentuojančius moteris. Ši kampanija greitai pagavo tarptautinės žiniasklaidos dėmesį ir pasklido po kitas pasaulio šalis.

 

Prie lyčių lygybės gerinimo prisidėjo šalies valdžia, pareikalavusi šalies sektoriuose siekti lygybės. Švedijos kino institutui vykdant šią programą valstybėje 2016 m. 44% finansuotų filmų buvo moterų režisierių. Pasak buvusios „WIFT Švedija“ pirmininkės, aktorės ir režisierės Nisti Sterk, šalyje papildomą rėmimą gauti lengviau, jeigu tavo filmą finansuoja kino institutas, todėl privačiame sektoriuje moterys sudaro tik 14%. Todėl darydama išvadas režisierė teigė, jog nors kai kuriose kino industrijos srityse lygybė yra pasiekta, situacija nėra patenkinama iki galo.

 

Pažeidžiamiausia grupė Lietuvos kino industrijoje – moterys

 

Po 2017 m. Lietuvoje kilusio „Me too“ judėjimo, Lietuvos kino centras 2019 m. pavasarį užsakė apklausą, kurią vykdė Lietuvos lygių galimybių plėtros centras ir Lietuvos žmogaus teisių centras. Lygių galimybių plėtros centro ekspertės Margaritos Jankauskaitės teigimu, 6ios apklausos rezultatai padeda pastebėti vyraujančias tendencijas. Nors 24% apklausos dalyvių atsakė patyrę seksualinį priekabiavimą, šis skaičius išaugo iki 41%, kai apklaustiesiems buvo pateiktos visos išvardintos seksualinio priekabiavimo formos. Pagal apklausos rodiklius, didesnė tikimybė patirti seksualinį priekabiavimą gresia jauniesiems kino industrijos darbuotojams. Beje, moterys su priekabiavimu susiduria tris kartus dažniau nei vyrai.

 

Mažiausia tikimybė patirti seksualinį priekabiavimą tenka aukštesnėje galios pozicijoje esantiems asmenims. Didelė problema slypi, jog tik 6% apklaustųjų dėl seksualinio priekabiavimo kreipėsi į teisėsaugą. Daugelis nežinojo, kur ieškoti pagalbos arba manė, kad tai nepakeis situacijos ar sulauks neigiamų padarinių.

 

Lietuvos kino centro Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vedėja Dovilė Butnoriūtė teigė, kad LKC imsis prevencinių seksualinio priekabiavimo priemonių ir pradės nuo bendradarbiavimo ir susitikimų su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bendruomene, kadangi pagal atliktą tyrimą, jie susiduria su didesne rizika patirti nepageidautiną elgesį iš didesnę galią turinčių asmenų. Taip pat kino centras žada toliau tęsti seksualinio priekabiavimo atpažinimo mokymus, į kuriuos skatinami ateiti visi kino industrijos atstovai. Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkas Kęstutis Drazdauskas teigė organizacijoje pristatąs rekomendacijų gaires savo nariams priekabiavimo klausimui spręsti. Tačiau pasisakydamas apie lyčių lygybę, prodiuseris sakė nematąs problemų dėl vyrų ir moterų pasiskirstymo šalies kino industrijoje.

 

Žiniasklaida turėtų būti sąmoningesnė

 

Konferencijos metu pastebėta, kad kalbant apie kino industriją neretai yra pamirštami kino kritikai ir žurnalistai, mažai žinoma situacija šiame lauke. LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė kartu su savo kolegomis, remiantis gerosiomis televizijos praktikos užsienyje, bando jas įtvirtinti ir Lietuvoje. Laidoms ieškoma skirtingų lyčių pašnekovų, vasarą pirmą kartą futbolo rungtynes komentavo moteris, nors Europoje tai jau yra įprasta praktika. Tačiau jos pastebėjimu, pokyčiai sunkiausiai regimi politikos, sporto ir muzikos srityse, kuriose kol kas tvirtai dominuoja vyrai.

 

Prisimindami „Me too“ skandalo atvejus Lietuvoje, diskusijos „50/50 iki 2020“ metu buvo kalbama apie medijos daromą įtaką visuomenei ir kaip ji turėtų elgtis tokiu atveju. M. Garbačiauskaitė-Budrienės teigimu, kontraversiškos arba praeityje apkaltintos asmenybės turi teisę pasisakyti, tačiau svarbu, kaip tokius interviu paruošia žurnalistai. „Mūsų kultūros skyriaus redaktorė turėjo susitikimą su kultūros žurnalistais ir diskutavo kaip „Me too“ kontekste atspindėti menininkų veiklą ir jų darbo vaisius. Jų nuomonės išsiskyrė. Vyresnioji karta yra labiau linkusi praleisti „Me too“ skandalą, kai tuo tarpu jaunesnioji – ne,“ – teigė LRT generalinė direktorė.

 

„WIFT LT“ toliau dirbs ir skatins moterų, dirbančių kino, televizijos ir medijos industrijoje, profesinį tobulėjimą, tinklaveiką, narių ir visuomenės edukaciją, viešins profesinius narių pasiekimus bei atstovaus moterų dirbančių audiovizualinėje industrijoje interesus Lietuvoje ir užsienyje. Konferenciją organizavo „WIFT LT“, renginio koorganizatorius – VšĮ Vilniaus kino biuras, partneriai – „Kūrybiška Europa” MEDIA biuras Lietuvoje, Europos šalių kino forumas „Scanorama“.

 

Šeštadienį, lapkričio 16 d., Europos šalių kino forumo „Scanorama“ renginių serijos „Scakryptys“ metu vyks pirmoji neformalios moterų Lietuvos kino industrijoje grupės WIFT LT (Women in Film and Television Lithuania) organizuojama konferencija „Lyčių lygybė Lietuvos kino industrijoje. Kaip pritaikyti gerąją Skandinavijos praktiką?“.

 

Neformalios moterų Lietuvos kino industrijoje grupės susikūrė 2017 m. rudenį, kai Lietuvoje nuskambėjo pirmasis „Me Too“ atvejis. Kaip teigia viena šios grupės įkūrėjų ir konferencijos organizatorių, „Gluk Media“ verslo plėtros vadovė bei audiovizualinės industrijos konsultantė Eva Brazdžionytė, tuo metu teko išgirsti įvairiausių nuomonių ir pasisakymų. „Paskutinis lašas buvo 2017 m. pabaigoje Vilniaus kino klasterio organizuota metinė Lietuvos kino industrijos konferencija, vykusi Seime – pranešėjų gretose buvo tik viena moteris. Kartu su kolegėmis – prodiusere, kino gamybos kompanijos „M-films“ vadove Marija Razgute, kino teatro „Kino Deli“ vadove Greta Akcijonaite ir meninės animacijos prodiusere Agne Adomėne – pradėjome diskutuoti, kaip galėtume prisidėti prie teigiamų pokyčių. Vėliau prie mūsų prisijungė kino istorikė dr. Lina Kaminskaite-Jančorienė, kino prodiuserė Gabrielė Vaičiūnaitė, komunikacijos ir rinkodaros specialistė Rita Stanelytė“, – pasakoja ji.

 

Moterų problemos kino industrijoje

 

„Industrijoje turime daug prodiuserių moterų, tačiau moterys režisierės Lietuvoje dar negauna tokio pat dydžio finansavimo, kaip kolegos vyrai. Tikiu, kad talentui lytis nesvarbi, kaip ir didesnį projektą gali suvaldyti ir moteris prodiuserė, ir moteris režisierė“, – mano konferencijos organizatorė E. Brazdžionytė. Ji taip pat pastebi, kad turime ir kitų problemų – moterų režisierių nubyrėjimas, moterų trūkumas tokiose specialybėse kaip operatorystė, garso takelių kompozicija, garso režisūra, jos susiduria su įvairiais lyčių stereotipais ar net seksualiniu priekabiavimu, prievarta.

 

Pavyzdys – Skandinavijoje

 

Pasak E. Brazdžionytės, švedai, norvegai savo kino institutuose turi ilgalaikes strategijas, Prancūzijoje vyksta judėjimas „50/50 by 2020“, kuriuo siekiama užtikrinti, kad lygus moterų ir vyrų projektų skaičius gautų finansavimą filmų kūrimui. Šias patirtis ketinama apžvelgti konferencijos metu.

 

Konferencijos tikslas – peržiūrėti esamą situaciją Lietuvoje ir sutarti, ką ir kaip galime keisti ateityje tiek kiekvienam asmeniškai, tiek instituciniu lygmeniu, pasisemti įkvėpimo iš užsienio svečių. Lietuvos trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts“ vadovė Rimantė Daugėlaitė-Cegelskienė pasakos apie profesinės mentorystės programą Lietuvos kino ir televizijos moterims „Lithuanian Shorts Mentorship”, „Kūrybiškos Europos“ biuro Lietuvoje MEDIA skyriaus koordinatorė Austėja Milvydaitė supažindins su MEDIA programos veiksmais lyčių lygybei industrijoje palaikyti.

 

Taip pat bus pristatomos šiuo metu vykdomos iniciatyvos: Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė pateiks kartu su Lietuvos kino centru vykdyto tyrimo apie seksualinį priekabiavimą Lietuvos kino industrijoje duomenis ir parengtas rekomendacijas, o LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė pasakos apie LRT lyčių lygybės projektą „50/50“ – kaip LRT diegia gerąsias Europos transliuotojų praktikas. Apie Švedijos situaciją kalbės aktorė, režisierė ir buvusi „WIFT Švedija” pirmininkė Nisti Sterk, Danijai atstovaus POW kino festivalio programos sudarytoja, lyčių lygybės aktyvistė Katrina Schelin.

 

Konferencijos metu vyks diskusija „50/50 iki 2020“, kurioje dalyvaus Lietuvos radijo ir televizijos generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė, Lietuvos kino centro sklaidos departamento vedėja Dovilė Butnoriūtė, Vilniaus dailės akademijos rektorė dr. Ieva Skauronė, scenaristė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kino dramaturgų kurso vadovė Birutė Kapustinskaitė bei Nepriklausomų prodiuserių asocijacijos pirmininkas, „Artbox“ prodiuseris Kęstutis Drazdauskas, Europos šalių kino forumo „Scanorama“ programų koordinatorius Dmitrij Gluščevskij. Diskusiją moderuos portalo LRT.lt vyr. redaktorius, žurnalistas Mindaugas Jackevičius.

 

Konferencija „Scakryptys: Lyčių lygybė Lietuvos kino industrijoje“ vyks lapkričio 16 d., šeštadienį, 15 val. „Holiday Garden Inn“. Renginys nemokamas, tačiau būtina registracija.