Mėnuo: 2019 spalio

Prodiuseris ir scenaristas Rolandas Skaisgirys, vienas iš pagrindinių audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA steigėjų, nekandidatavo į AVAKA pirmininko postą trečiai kadencijai. Asociacijoje Pirmininko pareigas jis užėmė dvi kadencijas – 8 metus. Aktyviai vadovaujant R. Skaisgiriui, asociacija išaugo ir šiuo metu vienija daugiau kaip 500 audiovizualinių kūrinių autorių ir prodiuserių. Asociacija nuolat auga ir didina savo atstovaujamų narių skaičių. Per šiuos metus kino industrijos stiprinimo atžvilgiu pasiekta labai daug, o ir įsitvirtinimas rinkoje bei kūrėjų pasitikėjimas organizacija nuolat auga.

 

R. Skaisgirys sako: „Per dvejas kadencijas, manau, pavyko užauginti AVAKA. Šios organizacijos pasiekimai yra reikšmingi visai kino industrijai ir vertinami visų kino ir televizijos kūrėjų.“

 

Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, Rolando Skaisgirio iniciatyva,  įkurta 2008 m. Tuo metu organizacijos pagrindinis tikslas buvo organizuoti Lietuvos kino apdovanojimus „Sidabrinė gervė“, o nuo 2011 m. asociacija pradėjo veikti kaip kolektyvinio administravimo asociacija. Kino ir televizijos prodiuserių teisės iki tol nebuvo kolektyviai administruojamos ir jų interesai nebuvo tinkamai atstovaujami. Kaip sako pats R. Skaisgirys, prireikė daug įdirbio, kad  asociacija būtų būtent šiame lygmenyje, kaip yra dabar.

 

2018 m. buvo didžiausi asociacijos kilimo metai nuo pat įkūrimo – skaičiai rodo, kad asociacija nuolat auga. Per 2018 m. surinkta rekordinė suma kino ir televizijos kūrėjams už jų kūrinių naudojimą  – daugiau, kaip 1 500 000 €.

 

Šiais metais R. Skaisgirio užimtą Pirmininko poziciją perima naujai išrinktas, gerai žinomas scenaristas, režisierius ir rašytojas Alvydas Šlepikas.  A. Šlepikas sako, kad tapimas AVAKA Pirmininku yra labai atsakingas žingsnis, reikalaujantis atidumo ir didesnio įsitraukimo į asociacijos veiklą: „Nuo Asociacijos pradžios iki 2011 m. vadovavau šiai organizacijai prisidėdamas prie organizacijos įkūrimo, strategijos kūrimo. Nuo pat gyvavimo pradžios palaikau asociaciją, seku jos augimą ir priimamus sprendimus. Šiandien esu pasiruošęs įsitraukti dar labiau inicijuojant idėjas, aktualias visai kino ir televizijos industrijai“.

 

Anksčiau vykusiame Visuotiniame AVAKA narių susirinkime Autorių gildijai vadovauti antrajai kadencijai perrinktas nacionalinės premijos laureatas, kino režisierius Gytis Lukšas, Prodiuserių gildijai – prodiuseris Andrius Urbanavičius. Naująją AVAKA Tarybą 4-ių metų kadencijai sudarys: Pirmininkas Alvydas Šlepikas, Vicepirminikas Justinas Garliauskas, Gytis Lukšas, Andrius Urbanavičius, Justinas Piliponis ir Rolandas Skaisgirys.

 

Šias metais į AVAKA Tarybą išrinktas prodiuseris Justinas Piliponis yra kupinas naujų idėjų ir ryžto prisidėti prie asociacijos veiklos: „Man didelė garbė būti išrinktam nuo prodiuserių gildijos ir atstovauti AVAKA taryboje. Tikiu, kad naujai prisijungsiantiems AVAKA nariams, o ypač jauniems industrijos profesionalams, galėsiu būti pavyzdžiu bei garantu, kad asociacija skaidriai ir efektyviai dirba jų labui. To šiuos visus kadencijos metus ir sieksiu savo balsu ir sprendimais.“

 

Naujoji AVAKA Taryba ir toliau prisidės prie pagrindinių asociacijai paskirtų funkcijų įgyvendinimo bei delegavimo, skatins naujų idėjų generavimą, prisidės prie audiovizualinio sektoriaus stiprinimo atsižvelgiant į organizacijos strateginius veiklos planus.

 

Asociacijos AVAKA direktorius Darius Vaitiekūnas džiaugiasi nauja AVAKA Taryba  ir mano, jog pradėtų darbų ir strateginių tikslų įgyvendinimas yra labai svarbus asociacijos tvarumo ir patikimumo ženklas: „Dėkojame R. Skaisgiriui už laiką, idėjas ir puikius lyderystės pavyzdžius per dvi kadencijas. Asociacijos gyvavimo pradžia ir įsitvirtinimas nebuvo lengvas, tačiau bendrai veikdami pasiekėme tikrai gerų rezultatų. Tai rodo ne tik asociacijos narių ir atlyginimo augimas, bet ir augantis pasitikėjimas visoje audiovizualinėje industrijoje. Tikiu, kad naujas tarybos pirmininkas ir naujoji taryba toliau aktyviai veiks visos industrijos gerovei, o mes toliau aktyviai įgyvendinsime iškeltas užduotis ir sieksime, kad kino ir televizijos kūrėjai būtų tinkamai atstovaujami ir neignoruojame tiek valstybės institucijose, tiek ir kūrinių naudotojų“.

 

AVAKA – audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija, administruojanti audiovizualinių kūrinių kūrėjų bei prodiuserių teises.

 

 

 

 

 

Iki Europos šalių kino forumo „Scanorama“ lieka mažiau nei dvi savaitės. Lapkričio 7 d. festivalis startuos Vilniuje, o nuo lapkričio 14 d. persikels ir į kitus didžiuosius Lietuvos miestus: Kauną, Klaipėdą, Šiaulius. Šiemet programoje – per 100 rinktinių filmų, kurie įprastuose kino teatrų repertuaruose pasirodo labai retai.

 

„Kai programa susiklosto, joje neišvengiamai atsiskleidžia pagrindinės filmus įkvėpusios temos, kino kalbos paieškos linijos, tradicijų ir naujovių priešpriešos. Šių metų filmai kaip jautrus veidrodis atspindi įvairiausius senosios Europos gerovės valstybių ir jomis sekančių jaunesniųjų sesių sopulius: socialinę atskirtį, kūrybinę frustraciją, egzistencinę vienatvę išmaniųjų komunikacijų kontekstuose, ketvirtosios revoliucijos ir robotizacijos grėsmes žmonių santykių tikrumui. Esu tikra, savo filmus „Scanoramoje“ atras ir rafinuoti kino gurmanai, ir festivalinio kino naujokai. Noriu palinkėti vieno – išdrįskite save nustebinti, pažinti kino kalbos įvairovę, atrasti skirtingus stilius ir temas. Tebūna tai jums atradimų festivalis“, – sako „Scanoramos“ įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.

 

Atradimų ieškoti padės festivalio mecenato, draudimo bendrovės „If“ sukurtas išmanusis įrankis – Kinoatenderis.lt. Tai platforma, kurioje galima patogiai ir greitai susikurti savo filmų sąrašą, vienu ekrano paslinkimu pasirenkant ar atmetant platformoje pateikiamą filmą. Prieš metus šiuo įrankiu pasinaudojo daugiau kaip 14 tūkst. žiūrovų.

 

Svarbiausių kino festivalių gigantai

 

Nuolatiniai festivalio lankytojai patvirtins – „Scanoramos“ žiūrovai labiausiai laukia ryškių, aukščiausią kritikų įvertininimą pelniusių pastarųjų metų filmų iš Europos, ypač Skandinavijos. O šiemet skandinaviško kino programoje „Naujienos iš Šiaurės“ rikiuojasi ypatingai garsūs vardai.

 

Visų miestų žiūrovai galės pamatyti ilgai lauktą naujausią Roy‘aus Andressono filmą „Apie begalybę“. Ši Įspūdinga odė ir rauda suka amžinybės kaleidoskopą ir tęsia amžinąjį pasakojimą apie neįveikiamą žmogiškosios būties trapumą.

 

Apie giliai paslėptas traumas savaip kalba vienas produktyviausių šiuolaikinių norvegų režisierių – Hansas Petteris Molandas, „Scanoramoje“ asmeniškai pristatysiantis Pero Pettersono romano „Vogti arklius“ ekranizaciją. Įstabios gamtos fone vykstanti epinė brandos drama aprėpia platų žmogiškų jausmų spektrą nuo meilės iki netekties, nusivylimo ir kaltės. Beje, nemažai šio filmo scenų buvo filmuota Lietuvoje.

 

Dažnas svečias „Scanoramoje“ – ukrainiečių režisierius Sergejus Loznica šiemet vėl lankysis festivalyje ir pristatys naujausią savo dokumentinę juostą „Valstybinės laidotuvės“. Čia režisierius-kosmpopolitas vėl prikelia archyvinę medžiagą naujam gyvenimui, kuri leidžia akistata pažvelgti į 1953 m. vykusias Josifo Stalino laidotuves. Įrašų autentiką virš savo režisūrinio balso iškeliantis S. Loznica žiūrovams užduoda nejaukų klausimą: ar dar ilgai girdėsime protu nesuvokiamos anų laikų isterijos aidą?

 

Kitaip į pasaulį žvelgia rusų režisierius Kantemiras Balagovas, filme „Ilgšė“ keliantis žmogiškumo klausimus. Šiemet Kanuose režisierius pelnė du apdovanojimus – tai rodo neeilinę jauno režisieriaus brandą, gebėjimą į trauminę praeitį žvelgti šiuolaikiškai ir viltingai.

 

Mėgstantys klasikinį kiną, gražiai papasakotą istoriją, stiprius charakterius ir išraiškingą estetiką turėtų nepraleisti filmų „Šeimos paslaugos“ (rež. Werner Herzog), „Nepaprasta Maronos kelionė“ (rež. Anca Damian), „Lara“ (rež. Jan Ole Gerster), „Sonja. Baltoji gulbė“ (rež. Anne Sewitsky), „Dievas yra, jos vardas Petrunija“ (rež. Teona Strugas Mitevska).

 

Išraiškingas moterų balsas – kine ir už jo ribų

 

Neatsitiktinai šiųmetėje „Scanoramoje“ gausu gilių ir įdomių moteriškų personažų, grąžinančių pasauliui drąsą ir būtinybę apginti žmogiškumą. Nemažai jų – sukurtos talentingų moterų režisierių: „Suvenyras“ (rež. Joanna Hogg), „Irina“ (rež. Nadejda Koseva), „Agnesės meilė“ (rež. Silja Hauksdóttir), Psichozė (rež. Marie Grahtø, Marie Grahtø), „Marijos rojus“ (rež. Zaida Bergroth). Filmuose pasakojamas skirtingose socialinėse realybėse gyvenančių moterų istorijas vienija ryžtas siekti savo tikslų ir šaltį tirpdantis jausmų tikrumas.

 

Moterų balsas girdėsis ne tik kino salėse, bet ir atviruose „Scanoramos krypčių“ renginiuose. Vienas tokių – konferencija „Lyčių lygybė Lietuvos kino industrijoje. Kaip pritaikyti gerąją Skandinavijos praktiką?”, kurios metu Skandinavijos šalių kino industrijos ekspertai pristatys gerąją praktiką savo šalyse iš istorinės perspektyvos, o Lietuvos atstovai supažindins su padėtimi mūsų audiovizualiniame sektoriuje. Renginį inicijuoja neformali grupė „Moterys Lietuvos kino industrijoje“.

 

Kviečia pažinti kino virtuvę

 

Industrinių renginių serija „Scanoramos kryptys“ kino profesionalus ir pradedančiuosius pakvies nemokamai semtis vertingų žinių apie improvizaciją, debiutuojančio režisieriaus iššūkius, kino kalbos paieškas, animacijos subtilybes.

 

Plataus tarptautinio pripažinimo sulaukęs norvegų kino režisierius Hansas Petteris Molandas savo meistriškumo seminarą pavadino Oscaro Wilde’o citata: „Būk savimi. Buvimas kitu jau užimtas“. Šių metų Berlyno kino festivalio „Sidabrinį lokį“ už ypatingą meninį indėlį (filmas „Vogti arklius“) pelnęs režisierius pasidalins kūrybinės meistrystės patarimais ir apžvelgs filmavimo Lietuvoje patirtį. Vokiečių režisierius Tomas Lassas seminare „Improvizacija kine“ mes iššūkį surežisuoti filmą be scenarijaus, o filmo „Krytis“ komanda savo meistriškumo dirbtuvėse papasakos apie gerąją režisūros, prodiusavimo, scenarijaus rašymo praktiką visose filmo gamybos fazėse: plėtojant projektą, ruošiantis filmavimams, dirbant aikštelėje, montuojant ir išleidžiant filmą į ekranus.

 

Lietuvių premjeros ir konkursinė trumpametražių filmų programa

 

Artėjančiame Europos šalių kino forume „Scanorama“ tradiciškai bus pristatyti ir naujausi lietuvių kino darbai. Tai ir pirmasis vaidybinis kultūros antropologo ir dokumentinio kino režisieriaus Manto Kvedaravičiaus filmas „Partenonas“, ir trys puikios dokumentinės juostos: režisieriaus Vytauto V. Landsbergio „Vanago portretas“, Aloyzo Jančoro „Tulpių laukas“ ir Akvilės Gelažiūtės „Neregėta Lietuva“.

Jauniausių kūrėjų pasiekimus tradiciškai apžvelgs konkursinė trumpametražių filmų programa „Naujasis Baltijos kinas“, šiemet atvėrusi savo vartus visų Baltijos jūros regiono šalių kūrėjams. Programoje – 19 filmų, iš kurių 5 pristato jaunieji lietuvių režisieriai.

Pabendrauti su režisieriais

 

Pratęsti pažintį su filmų kūrėjais bus galima ir pagrindinėje festivalio būstinėje – Vilniaus „Forum Cinemas Vingis“, kur pertraukų tarp seansų metu vyks „Kino klubo“ pokalbiai. Pabendrauti su žiūrovais ruošiasi Hansas Petteris Molandas (filmo „Vogti arklius“ režisierius), Richardas Hobertas (filmo „Paukštininko sūnus“ režisierius), Laila Pakalniņa (filmo „Šaukštas“ režisierė), Sergejus Loznica (filmo „Valstybinės laidotuvės“ režisierius), Akvilė Gelažiūtė (filmo „Neregėta Europa“ režisierė), Vytautas V. Landsbergis (filmo „Vanago portretas“ režisierius) ir Mantas Kvedaravičius (filmo „Partenonas“ režisierius).

 

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks lapkričio 7–24 dienomis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

Antradienio vakarą į kino teatrą „Pasaka” susirinkę garsūs Lietuvos muzikos ir kino pasaulio veidai liko nustebinti. Jie tikėjosi išvysti Leono Somovo ir MC Mesijaus debiutinės „Dainos, kurios nebuvo” pristatymą, tačiau sužinojo, kad kūrinio premjera neįvyks. Tokiu būdu buvo pristatyta nauja kampanija prieš piratavimą – „Nevok ir nereikės krūpčioti”.

 

„Šioms dainoms pasisekė. Jos sėkmingai pasiekė klausytojus, jūs jas puikiai žinote, klausote, – nuskambėjus Leono Somovo ir MC Mesijaus kūrinių ištraukoms, renginį pradėjo atlikėjas Domantas Razauskas. – Daina, kurios nebuvo, iš tiesų ir yra daina, kurios nebuvo ir nebus. Tai simbolis kūrinių, taip ir neišvysiančių dienos šviesos. Nors šiandien mes simuliuojame, tačiau dėl turinio vagysčių tikimybė susidurti su tokia situacija iš tikrųjų yra labai reali.”

Kino teatro salė renginiui pasirinkta neatsitiktinai. Jo metu žiūrovams pristatyta kita premjera – siaubo trilogija „Nevok ir nereikės krūpčioti”. Vakaro svečiai ir dalyviai pirmieji išvydo naujos kampanijos vaizdo klipus su aktoriumi, prodiuseriu Donatu Šimukausku ir atlikėjais Donatu Montvydu bei Viktoru Diawara. kurių kūriniai 2018 metais buvo tarp top 10 vagiamiausių Lietuvoje.

 

„Vaizdo klipus įkvėpė visiems iki skausmo pažįstamos siaubo filmų klišės, situacijos, kurias stebėdami ekranuose krūpčiojame kiekvieną kartą, nors ir žinome, kaip pasisuks scenarijus. Piratavimas kino pramonei kerta ypač skaudžiai, todėl vaizdais, emocija bei turiniu savaip atidavėme duoklę tiems, kurie nuo to nukenčia”, – pasakojo kūrybos vadovė, komunikacijos agentūros „Bosanova“ partnerė Eglė Bagdonaitė.

Pasak vaizdo klipų prodiuserio Simono Motiejūno („Zest Production House“), per vieną naktį Vilniuje buvo sukurtos trys mini filmavimo aikštelės. „Pasitelkę kino kamerą bei optiką, drauge su režisieriumi Jonu Trukanu bei operatoriumi Linu Žiūra norėjome žiūrovus nukelti į kino salę, ištrinti ribą tarp filmo ir reklamos. Kad ir socialinės. Kiekvienas vaizdo klipas tapo sutrumpinta filmo versija, turinčia visus klasikinius pasakojimo elementus.“

 

Šių metų pradžioje pažadėję griežtinti toną, kampanijos autoriai bei dalyviai suvienijo jėgas platesnei diskusijai piratavimo tema. Renginio metu jie kreipėsi į susirinkusius svečius, kviesdami šia tema kalbėti garsiau, skirti jai vietos socialinių tinklų naujienų ar anonsų sraute.

 

„Sudėję visus sekėjus mūsų socialiniuose tinkluose, tikriausiai padengtume beveik visą Lietuvą. Turime priemones, kuriomis galime naudotis, tik reikia iniciatyvos, kažkokio bendro vardiklio, vardan ko mes tai darome. Ir čia neapsiribojame tuo argumentu, kad kūryba yra vagiama, čia iš esmės yra mūsų kaip šalies įvaizdžio klausimas. Todėl tai liečia ne tik autorius ar atlikėjus, tai galioja ir tiems, kurie sėdi už įstatymų leidybos bei vykdymo vairo”, – sakė atlikėjas Vaidotas Valiukevičius.

 

2019 metais pradėtas piratinių puslapių blokavimas jau skaičiuoja rezultatus. Blokuota prieiga prie daugelį metų gyvavusios „Linkomanijos“, neseniai užblokuoti populiarieji filmai.in ir torrent.lt. Nors tai didelis žingsnis autorių teisių apsaugos srityje, šie veiksmai sulaukė audringos visuomenės reakcijos.

Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA 2019 m. atlikta gyventojų apklausa parodė, jog net 38% blokavimą vertina neigiamai ar labiau neigiamai, 34% respondentų mano, kad visi Lietuvos ir užsienio autorių sukurti kūriniai turi būti nemokami, o 12% apklaustųjų nemano, kad piratavimas yra vagystė.

 

„Tai sąmoningumo klausimas. Tiek metų toleruotas piratavimas nemažai daliai interneto vartotojų yra duona kasdieninė. Jie anaiptol to netapatina su vagyste. Piratavimas yra tapęs norma, įpročiu, todėl prireiks daug laiko, kol pokytis taps akivaizdus. Todėl ir griežtiname toną, nes nenorime toliau būti ta šalimi, kuri turinio vagysčių srityje rikiuojasi antra po Baltarusijos”, – teigia AGATA atstovas Linas Ežerinis.

 

Kampanija „Nevok ir nereikės krūpčioti” yra komunikacijos agentūros „Bosanova“ projektas, įgyvendinamas bendradarbiaujant su autorių ir gretutines teises ginančiomis bei jas atstovaujančiomis asociacijomis LATGA, AGATA, AVAKA.

 

Daugiau informacijos projekto svetainėje www.nevagiam.lt, projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

 

Vaizdo klipus kūrė:

Režisierius – Jonas Trukanas.

Prodiuseris – Simonas Motiejūnas, „ZEST Production House“.

Operatorius – Linas Žiūra

Kūrybos vadovė – Eglė Bagdonaitė, „Bosanova“.

 

 

 

Antradienį, spalio 22 d., Vilniuje startuos nauja pokalbius ir filmų peržiūras apjungianti  iniciatyva „Open Talks + Elska Coffee Cinema“. Tai –  atvirų renginių ciklas, kurio metu bus kalbinami jaunosios kartos lietuviško kino kūrėjai, o pokalbiai užbaigiami jų filmų retrospektyva. Šį projektą organizuoja lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“ kartu su kavos erdve „Elska Coffee“. Naujos iniciatyvos tikslas – supažindinti vilniečius ir miesto svečius su perspektyviais lietuviškų filmų kūrėjais, daugiau dėmesio skiriant jų profesinio kelio apžvalgai, kūrybiniams sprendimams, aptariant jų įkvėpimo šaltinius, sėkmes ir nesėkmes.

 

„Sparčiai populiarėjant tinklalaidžių (angl.„podcast“), viešų ir atvirų pokalbių kultūrai norime auditorijai pristatyti nemokamą renginių ciklą, kurio metu bus kalbinami naujosios lietuvių kino kartos atstovai. Pastebime, kaip keičiasi nacionalinio kino žiūrėjimo įpročiai, žiūrovai domisi lietuvių darbais, todėl šia iniciatyva norime plėtoti kūrybinių ieškojimų ir iššūkių temas, aptarti filmų gamybos tendencijas bei pristatyti kalbinamų kūrėjų filmus. Tikimės, kad ši nauja platforma padės didinti lietuviško kino matomumą ir jaunųjų kūrėjų žinomumą“, – teigė „Lithuanian Shorts“ direktorė Rimantė Daugėlaitė-Cegelskienė.

 

Šiemet „Lithuanian Shorts“ agentūra yra numačiusi pristatyti tris talentingus ir tarptautiniu mastu pripažintus kino režisierius: Titą Laucių, Joną Trukaną ir Mariją Kavtaradzę. Renginio serijos bus profesionaliai moderuojamos, o gyvi pokalbiai su kūrėjais virs tinklalaidėmis, kurias vėliau bus galima perklausyti internetinėje erdvėje.

 

 

Pirmojo atvirų pokalbio ciklo „Open Talks + Elska Coffee Cinema“ dėmesio centre – režisierius ir scenaristas Titas Laucius. T.Laucius baigė kino dramaturgijos bakalauro ir vaizdo režisūros magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 2018 metais Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ studentų programoje jam buvo įteiktas  perspektyviausio režisieriaus apdovanojimas, o 2019 metais naujausias jo trumpametražis filmas „Šeima“ laimėjo žiūrovų simpatijų prizą. Renginio metu galėsite išvysti režisieriaus trumpametražius filmus: „Gyvatė“ (2017), „Kambariokai“ (2017), „Šeima“ (2019). Pokalbį moderuos Austėja Kuskienė, LRT Klasikos kultūros laidų vedėja, jau 5 metus besigilinanti į kino tematiką ir tyrinėjanti kino užkulisius, kinotyros magistrantūros studentė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

 

Antrasis pokalbis vyks lapkričio 5 d. su Anglijoje režisūros studijas baigusiu Jonu Trukanu, kuriančiu žanrinius filmus.  Renginyje pamatysite jo trumpametražius filmus: „Vaiduoklis, kurio neprisimenu“ (2015), „Žmogus-Vielabraukis“ (2016) ir „Užgesus Šviesoms“ (2019).

 

Šių metų atvirų pokalbių ciklą užbaigs susitikimas su režisiere ir scenariste Marija Kavtaradze, kuris vyks gruodžio 3 d. M.Kavtaradzės režisūros studijų baigiamasis darbas „Man dvim keli“ laimėjo „Sidabrinės gervės kiaušinį” už geriausią studento darbą. Renginyje pamatysite jos trumpametražius filmus: „Pasakyk, kad neskaudės“ (2013) ir „Man dvim keli“ (2014).

 

Atviri pokalbiai vyks antradieniais, spalio 22 d., lapkričio 5 d. ir gruodžio 3 d., 19:00 val., kavos erdvėje „Elska Coffee“, Pamėnkalnio g. 1, Vilniuje.

Renginiai nemokami.

Renginio pagrindinis rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba