Mėnuo: 2019 rugsėjo

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ pristatė trumpametražių filmų konkursinę programą „Naujasis Baltijos kinas“ (NBK), kurioje šiemet dėl geriausio filmo titulo varžysis 19 filmų. Tvirtėjant tarptautinėms nekomercinio europinio kino partnerystėms, šiemet konkursas praplėtė savo žemėlapį ir atvėrė duris visoms Baltijos jūros regiono valstybėms.

 

Programos pristatymo metu „Scanoramos“ vadovė Gražina Arlickaitė jauniesiems režisieriams linkėjo drąsiai žengti didžiojo kino link. „Labai džiaugiuosi, kad turime gražią tradiciją susitikti dar neprasidėjus festivalio šurmuliui. Mums rūpi atrasti jaunuosius talentus, juos pažinti ir padrąsinti – juk palaikymas, ypač žengiant pirmuosius kūrybos žingsnius, yra be galo svarbus. Į konkursą šiemet atkeliavo ne tik mūsų šalies kūrėjai ir artimiausi kaimynai iš Estijos bei Latvijos, bet ir darbai iš viso Baltijos regiono šalių. Manau, kad programa plėsis ir toliau, nes tik vienydamiesi galime sustiprinti Europos kino balsą“, – susirinkusius sveikino Gražina Arlickaitė.

Dar viena šių metų naujiena – tai konkursinę programą svečio teisėmis lydinti Islandijos trumpametražių filmų programa, kurią „Scanoramai“ pasiūlė Reikjaviko tarptautinis kino festivalis. Tikimasi, kad ši svečių programa taps nauja NBK tradicija, leidžianti kasmet prisistatyti skirtingų šalių kino festivalių trumpametražius filmus.

 

NBK konkursui pateiktas paraiškas vertino ir programą sudarė atrankos komisija, kurioje šiemet – kino prodiuserė Marija Fridinovaitė, Lietuvos kino centro atstovas, prodiuseris Audrius Kuprevičius, ir dukart konkurso laureatė, režisierė Klaudija Matvejevaitė.

 

„Dažniausiai iš filmų tikimės geros istorijos – scenarijaus, siužeto. Tačiau ne tai lėmė komisijos sprendimus. Dabar akivaizdu, kad konkursui atrinktuose darbuose istorija nėra tokia svarbi kaip jausmas. Ačiū, kad kuriate filmus apie jausmus, o ne apie įvykius“, – renginio metu sakė Klaudija Matvejevaitė.

 

Konkursui atrinkti lietuvių režisierių darbai

 

„Šviesus rytojus“, rež. Urtė Sabutytė

 

„Studijų metu turėjau progą pažinti siaubo žanro subtilybes ir konstravimo būdus – taip ir gimė šis filmas, kuriame siaubas dera su ironija. Gyvename nežinodami, kas laukia rytoj, juk bet kurią dieną viskas gali apsiversti. Apie tokį jausmą ir yra šis filmas“, – pristatydama savo darbą pasakojo Urtė Sabutytė.

 

„Laiku“, rež. Jorė Janavičiūtė

 

„Besimokant Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje buvo apėmęs jausmas, kad tarsi vėluočiau pati paskui save. Paskui visus deadline`us, paskui kursiokus ir kolegas, juk jie visi, žinoma, yra daug geresni, talentingesni, gražesni už mane. Vėluoju ir paskui visas normas: „Jore, kur tavo vaikinas, kur anūkai?!“ O aš viską tik dar labiau stumiu tolyn… Iš viso šito jausmo ir gimė idėja filmui, kuris turėjo vadintis „Per vėlu“. Tačiau toks pavadinimas man pasirodė per daug fatališkas – juk dar yra vilties suspėti“, – atvirai dalinosi Jorė Janavičiūtė.

 

„Močiutės blynai“, rež. Vykintas Labanauskas

 

„Norime atkreipti žiūrovų dėmesį į svarbią socialinę problemą – pamirštus ir vienišus vyresnio amžiaus žmones. Šis animacinis filmas pasakoja apie močiutę, kuri kepa blynus ir kantriai laukia svečių. Įsivaizduokite tokį laukimą, kai tikriausiai niekas taip ir neateis“, – savo filmą pristatė Vykintas Labanauskas.

 

„Kampas“, rež. Klementas Davidavičius

 

„Lenkijos tailandietiško kikbokso čempionate treneris uždeda Beatkai apsaugas ir paruošią ją dvikovai. Suskambus varpui, Beatka žengia į priekį, o trenerio akys seka kiekvieną jos veiksmą. Man buvo labai įdomu panagrinėti trumpą akimirką, kai sportininkas grįžta po kovos atgal į savo kampą. Koks ryšys užsimezga tarp kovotojo ir trenerio būtent tuo metu? Kuriam pergalė tampa svarbesnė?“ – stiprius akimirkos išgyvenimus analizuoja Klementinas Davidavičius.

 

„Vienas gyvenimas“, rež. Marija Stonytė

 

„Šiam filmui mane įkvėpė labai stiprus jausmas, kai prieš penkerius metus prekybos centre pamačiau po gaubtu plasnojančius drugelius. Pasirodo, jais buvo prekiaujama. Drugeliams buvo taikoma nuolaida, nes jų trumpas gyvenimas jau ėjo į pabaigą. Norėjau papasakoti šios mažos gyvybės istoriją ir galbūt suteikti žiūrovui galimybę susimąstyti apie gyvybės grožį ir neišvengiamą laikinumą“, – pristatydama savo filmą kalbėjo Marija Stonytė.

 

Konkursui atrinkti kitų Baltijos regiono šalių filmai

 

DANIJA

A treatise of the human animal no. 38: Heartache, rež. Jacob Møller

The Casting of an Innocent Woman, rež. Jacob Thomas Pilgaard

 

ESTIJA

Winter in the Rainforest, rež. Anu-Laura Tuttelberg

 

LATVIJA

Therapy, rež.  Armands Začs

 

LENKIJA

Dam, rež. Natalia Koniarz

In a Lion, rež. Karol Lindholm

Tremors, rež. Dawid Bodzak

 

RUSIJA

The End of War, rež. Sergey Ramz

Complex Subject, rež.  Olesya Yakovleva

Syndrome I0, rež. Anastasia Braiko, Egor Sevastyanov, Anastasia Veber

 

SUOMIJA

Ride of Passage, rež. Katri Myllyniemi, Vilja Autiokyrö

 

ŠVEDIJA

We Retired People, rež. Tia Kouvo

 

VOKIETIJA

Ada Kaleh, rež. Helena Wittmann
Ma nouvelle vie européenne, rež. Abou Bakar Sidibé, Moritz Siebert

 

 

Geriausią lietuvišką filmą ir geriausią viso konkurso nugalėtoją „Scanoramos“ metu rinks kompetentinga tarptautinė žiuri. Nugalėtojams bus įteikti Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos „AVAKA“ ir „Scanoramos“ įsteigti piniginiai prizai. Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks lapkričio 7–24 dienomis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

 

Europos kino šalių forumas „Scanorama“ lapkritį pateiks ne tik kruopščiai atrinktus naujausius Senojo žemyno kūrėjų filmus, bet ir kino istoriją kūrusių autorių retrospektyvas. Šiemet programa „Iš arčiau“ dedikuota išdrįsusiems eiti prieš srovę ir įprastą tvarką – Bo Widebergui ir Michaelui Powellui.

 

 

„Pernai su nostalgija prisiminę puokštę geriausių Šiaurės šalių filmų, šiemet grįžtame prie asmenybių. Aistringas maištininkas Bo Widebergas, atvirai reiškęs kritiką Ingmarui Bergmanui, jautė nevaldomą norą istorijas pasakoti kitaip, ieškoti savito ir su niekuo nesupainiojamo braižo. Maištautoju galima pavadinti ir Michaelą Powellą, kuris priešinosi Jungtinės Karalystės realistiško kino reikalavimams ir ieškojo laisvesnės raiškos galimybių. Tai režisieriai, kūrę ateičiai,“ – sako „Scanoramos“ įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.

 

 

Bo Widebergo kelias į kino pasaulį pareikalavo daug pastangų. Išgarsėjęs kaip rašytojas ir kino kritikas, jis tapo aktyviu prancūzų naujosios bangos šalininku ir tradicinės švedų kino mokyklos kritiku. Šeštojo dešimtmečio pradžioje Widerbergo tekstai ir juose formuojama nauja Švedijos kino vizija sulaukė išskirtinio  jaunųjų kino kūrėjų palaikymo.

 

„Scanorama“ parodys septynis ryškiausius Bo Widerbergo filmus, atspindinčius svarbiausius režisieriaus kūrybos etapus – nuo „Vaikiško vežimėlio“ (1963), žyminčio Švedijos naujosios kino bangos pradžią, iki režisieriaus gulbės giesme tapusio filmo „Geismas ir grožis įstabus“ (1995). Praėjus metams po Berlinalėje „Sidabriniu lokiu“ apdovanoto filmo premjeros, Bo Widerbergą pasiglemžė sunki liga.

 

 

Antras Bo Widerbergo filmas „Varnų kvartalas“ (1963) iki šiol vertinamas kaip vienas geriausių visų laikų švedų filmų, o „Žmogus ant stogo“ (1976) iškart tapo detektyvo žanro klasika. Autoriaus retrospektyvoje žiūrovams taip pat bus parodyti du subtilūs filmai apie meilę  – „Elvira Madigan“ (1967) ir  „Meilė 65” (1965) – ir garsaus švedų-amerikiečių muzikanto autobiografija „Džo Hilas“ (1971).

 

 

Britų režisierius Michaelis Powellas karjerą pradėjo nuo pagalbinių darbų filmavimo aikštelėse. Vėliau jis intensyviai kūrė vadinamuosius „kvotos greitukus” – pigius filmus, kuriuos rėmė nacionalinio kino gamybą skatinusi Jungtinės Karalystės valdžia. Didžiausia karjeros sėkmė M. Powellą lydėjo 1942-1957 m., tačiau ji neapsaugojo, kai 1960 metais, pasirodžius režisieriaus siaubo trileriui „Persekiotojas Tomas“, kilo visuotinis pasipiktinimas, sugriovęs kūrėjo karjerą. Tik po daugelio metų šis filmas buvo pripažintas šedevru.

 

 

„Scanorama“ parodys penkis Michaelio Powello filmus, sukurtus pačioje jo karjeros viršūnėje. Tai ir fantastinė romantinė drama „Gyvenimo ir mirties klausimas“ (1946), žymiosios Jacques’o Offenbacho operos ekranizacija „Hofmano pasakos“ (1951), erotinė drama „Juodasis Narcizas“ (1947) ir muzikinė romantinė drama „Raudoni bateliai“ (1948). Pastarąjį filmą kaip vieną savo mėgstamiausių visų laikų kino kūrinių yra ne kartą įvardinęs JAV režisierius Martinas Scorsese. „Kartojau ir kartosiu – man tai yra vienas geriausių kada nors sukurtų filmų. Kaskart jį žiūrint (tai darau maždaug kartą per metus), jis vėl  atrodo kaip naujas”, – yra sakęs jis.

 

 

Pagrindinę retrospektyvų programą lydės mus  neseniai  palikęs ir šiemet visame pasaulyje iš naujo atrandamas amerikietiško ekspermentinio kino krikštatėvis Jonas Mekas ir jo ankstyvieji, rečiausiai Lietuvoje rodyti darbai „Medžių ginklai“ (1961) ir „The Brig“ (1964). Jie bus rodomi iš 16 mm kino juostos.

 

 

„Scanorama“ kvies prisiminti ir kitus lietuvių kūrėjus, su kuriais šiemet teko atsisveikinti. Nemokamų seansų metu Vilniuje ir Kaune bus parodytas „Skrydis per Atlantą“ (1983, rež. R. Vabalas), kuriame Eimuntas Nekrošius suvaidino legendinį lakūną Stasį Girėną ir dokumentininko Gedimino Skvarnavičiaus „Kuo prikąsime liežuvį“ (1990).

 

 

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks lapkričio 7–24 dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

Audiovizualinių kūrinių autorių teisių Asociacija AVAKA atliko atlyginimo, už 2018 m. Audiovizualinių kūrinių retransliavimą kabelinių operatorių tinklais, paskirstymą AV kūrinių pirmo įrašo gamintojams (prodiuseriams) ir autoriams.

 

Surinktas atlyginimas už retransliavimą kabelinių operatorių tinklais 2018 m. išaugo 29,4% . Paskirstyta suma – 326 630,29 €.

 

Remiantis AVAKA surinktais duomenimis, buvo parengta trumpa ir koncentruota ataskaita apie 2018 m. Audiovizualinių kūrinių retransliavimo kabelinių operatorių paskirstymą. 

 

Ataskaitą skaitykite čia: https://bit.ly/3aKTnvE

 

Priskaičiuotas atlyginimas teisių turėtojus pasieks artimiausiu metu.

Trečiąjį rugsėjo savaitgalį – rugsėjo 21-22 dienomis – vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami į naujausių bei tarptautiniuose kino festivaliuose apdovanotų lietuviškų trumpametražių filmų peržiūras. Renginio „Comic Con Baltics 2019“ metu skirtingo amžiaus auditorijoms bus pristatomos net keturios lietuviškų trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts“ paruoštos trumpųjų filmų programos.

 

„Lietuviško kino populiarinimas – viena iš svarbiausių mūsų renginio programos dalių. Džiaugiamės, kad bendradarbiaudami su asociacija „AVAKA“ ir lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“ šiemet kūrėjams galėsime suteikti ne tik galimybę pristatyti dar tik kuriamus kino projektus ir ką tik kino teatrų ekranuose pasirodžiusiuosius filmus, bet ir parodyti tarptautiniuose kino festivaliuose jau pripažintus trumpuosius lietuvių filmus“, – sako renginio „Comic Con Baltics 2019“ organizatorius Tomas Vievesis. 

 

Anot organizatoriaus, naujausi ir tarptautinį dėmesį jau pelnę trumpametražiai filmai specialioje „Litexpo“ rūmuose įsikūrusioje „Lithuanian Shorts“ kino salėje bus rodomi abi renginio dienas.

 

„Tarptautiniuose kino festivaliuose įvertintų Lietuvos kūrėjų darbų žiūrovai šalyje labai dažnai net neturi galimybės pamatyti. „Lithuanian Shorts“ kino salė bus vieta, kur jie galės susipažinti su profesionaliai pagamintais, aukštos kokybės ir pasaulyje daug dėmesio sulaukusiais lietuvių darbais. Mūsų partnerių „Lithuanian Shorts“ dėka visos trumpametražių filmų programos bus sudarytos atsižvelgiant į renginio lankytojų auditoriją“, – sako „Comic Con Baltics“ organizatorius.

 

Kino salėje bus rodomos keturios specialiai renginiui paruoštos programos – „Festivalių numylėtiniai“, „Filmukai mažiausiems“, „Show Me Shorts“ ir speciali režisieriaus Jono Trukano filmų programa. Kiekvienoje iš jų žiūrovai galės matyti įvairių žanrų, skirtingomis technikomis atliktų ir platų temų spektrą nagrinėjančių filmų repertuarą.

 

Programose – tarptautinių apdovanojimų sulaukę filmai

 

„Trumpametražiai filmai tampa vis populiaresniu kino filmų formatu, nes dramatišką, meilės ar siaubo istoriją galima išgyventi per sąlyginai trumpą laiko tarpą. Tuo tarpu, tokią trumpųjų filmų koncentraciją, kaip renginyje „Comic Con Baltics 2019“ esančioje kino salėje, vienoje vietoje išvysti galima labai retai. Ypač – kalbant apie lietuvių kino kūrėjų darbus“, – sako „Lithuanian Shorts“ vadovė Rimantė Daugėlaitė-Cegelskienė.

 

Daug tarptautinio dėmesio sulaukę lietuviški trumpieji filmai „Comic Con Baltics 2019“ metu bus rodomi programoje „Festivalių numylėtiniai“. Anot R. Daugėlaitės-Cegelskienės, visus penkis programoje esančius filmus vienija bendra sąsaja – didelis apkeliautų tarptautinių festivalių skaičius.

 

„Tai – tarptautinės auditorijos simpatijų sulaukę sėkmingi filmai, atspindintys, kuo gyvena lietuvių kino kūrėjai. Pavyzdžiui, režisierės Skirmantos Jakaitės filmas „Žonglierius“ laimėjo geriausios moters režisierės apdovanojimą „Animakom FEST“ festivalyje, o Gedimino Šiaulio animacinis filmas „Kaukai“ buvo apdovanotas už originalų dizainą Niujorke vykusiame viename didžiausių animacijos festivalių „Animation Block Party“, – teigia agentūros vadovė.

 

Speciali, niekur nerodyta filmų programa

 

Tiesa, „Lithuanian Shorts“ vadovė pažymi, kad „Festivalių numylėtiniai“ – tik dalis išskirtinių trumpametražių filmų, lauksiančių renginyje „Comic Con Baltics 2019“. Tikimasi, kad didelio lankytojų susidomėjimo turėtų sulaukti ir vieno pagrindinių jaunosios lietuvių kino kartos atstovų – Jono Trukano filmų programa.

 

„Jonas Trukanas išsiskiria savo autoriniu braižu – jo darbai yra žanriniai filmai, kurių labai trūksta lietuviškajame kine. Jono filmai yra dinamiški, juose galima rasti vizualiųjų efektų, animacijos, siaubo elementų. „Comic Con Baltics“ metu rodomoje programoje bus pristatyti trys paskutiniai kūrėjo trumpametražiai filmai ir visi jie – skirti jaunimui“, – sako Rimantė Daugėlaitė-Cegelskienė.

 

Jaunojo šalies kūrėjo filmas „Žmogus Vielabraukis“ 2017 metais laimėjo geriausio trumpametražio filmo prizą Birmingamo tarptautiniame kino festivalyje, o Kalkutos tarptautiniame trumpametražių filmų festivalyje Indijoje pelnė apdovanojimą už geriausius specialiuosius efektus. Taip pat į programą įtrauktas ir naujausias režisieriaus darbas, Briuselio fantastinių filmų festivalyje pristatytas filmas „Užgesus šviesoms“. Šio filmo nacionalinė premjera įvyks būtent „Comic Con Baltics 2019“ metu.

 

Programos vaikams ir šeimoms

 

Šeštadienį atskira programa bus skirta ir patiems mažiausiems renginio „Comic Con Baltics 2019“ svečiams. Trumpametražių filmų rinkinyje „Filmukai mažiausiems“ bus parodyti Europos kino kūrėjų darbai, skirti kino mylėtojams nuo 4 metų amžiaus. Tuo tarpu renginio sekmadienį „Lithuanian Shorts“ kino salėje bus rodoma visai šeimai skirta lietuviškų trumpametražių filmų programa „Show Me Shorts“. Programų rodymo laikus lankytojai ras renginio tvarkaraštyje.

 

Rugsėjo 21-22 dienomis į „Comic Con Baltics 2019“ renginį Vilniuje atvykstančių lankytojų lauks ne tik trumpieji filmai, bet ir susitikimai su pasaulyje garsiais aktoriais ir kūrėjais iš žinomiausių kino bei televizijos projektų. Taip pat – „AVAKA“ remiami lietuviško kino pristatymai, virtualios realybės, vaizdo žaidimų ir jiems skirtos moderniausios įrangos išbandymas, komiksai ir pasaulyje pripažinti jų piešėjai, cosplay pasirodymai, šeimų erdvė ir daug kitų, tiek suaugusiems, tiek mažiesiems skirtų pramogų.

 

Bilietus platina TIKETA.

Nuotrauka: J. Trukano filmo kadras.