Mėnuo: 2019 liepos

Vasara — vestuvių metas, kuomet daugybė porų, kupinos nekantrumo ir džiugesio, laukia gražiausios savo gyvenimo šventės. Šventė ateina ir į lietuviško kino namus. Rugpjūčio 9 dieną Lietuvos kino teatrų ekranus papuoš išskirtinė lietuviška romantinė komedija „Vestuvės“.

 

Pastaruoju metu pasirodo nemažai lietuviškų komedijų, tačiau didžioji jų dauguma yra kuriamos ieškant įkvėpimo užsienio filmuose, statomos pagal pirktus scenarijus. „Vestuvių“ kūrėjai nepanoro dairytis svetimų idėjų ir nepabijojo imtis iššūkio sukurti originalų, unikalų scenarijų. Todėl tai — išskirtinai lietuviškas kūrinys, kuomet „lietuviškas filmas“ reiškia ne vien filmo kūrėjų tautybę bei filmavimo lokaciją, bet ir lietuvišką turinį, idėjas, vaizduotę, atskleidžia visą šalies kino kūrėjų potencialą. „Net minties neturėjome pirkti scenarijaus,“— teigė „Vestuvių“ režisierius Vygantas Bachmackij, scenarijų kūręs su Matu Vildžiumi (vienu filmo „Grąžinti nepriklausomybę“ scenaristų). „Pačiam jį rašant, turi daugiau pločio, esi nesuvaržytas istorijos.“ Taigi ši premjera — gražus ir svarbus įvykis Lietuvos kinui, nes tik kuriant originalius filmus tautinis kinas iš tikrųjų vystosi bei tobulėja.

 

„Tai — sukuriantis intrigą pasakojimas apie lietuviškas vestuves,“— atskleidė siužetą filmo prodiuseris Stasys Baltakis. Vos keletą mėnesių pažįstami Laura ir Edgaras ruošiasi vestuvėms, nepaisydami to, kad yra iš skirtingų visuomenės sluoksnių. Būsimu žentu nepatenkintas Lauros tėvas Oskaras, korumpuotas politikas, nori pritraukti žmonių dėmesį ir susirinkti „padorumo“ taškų, leisdamas dukrai tekėti už paprasto berno, todėl neprieštarauja vestuvėms, nors jau svajoja apie skyrybas. Bet jauniesiems norisi ne demonstratyvios prašmatnios puotos, o spjauti į viską ir dviese pabėgti. Jų planas, deja, neišdega; tuo tarpu skirtingų socialinių sluoksnių šeimos, vos susitikusios, ima konfliktuoti, ir jaunavedžiams tenka gesinti kaistančią atmosferą. Įsisiūbuojančiame vestuvių chaose užsimezga Lauros jaunesnės sesers ir Edgaro brolio meilė, o vyresnioji sesuo skandina savo vienatvės liūdesį šampane. Susibičiuliavę jaunųjų seneliai, norėdami pakarti piršlį, „užsuka“ kriminalą, o patys jaunieji, įtraukti šventės šurmulio, šokių, žaidimų ir tėvų konflikto, staiga suvokia, kad beveik nepažįsta vienas kito.

 

„Filme yra žinomų aktorių, taip pat visa plejada naujų būsimų žvaigždžių,“— intrigavo S. Baltakis. Jaunosios tėvą įkūnijo Vytautas Kaniušonis, laimėjęs „Sidabrinę gervę“ už pagrindinį vaidmenį gausiai apdovanotame Igno Jonyno filme „Lošėjas“. Vienas populiariausių šalies aktorių Giedrius Savickas („Trys milijonai eurų“, „Melagiai“), kategoriškai atsisakantis vesti įmonių bei privačius renginius, filme mielai tapo vestuvių vedėju. „Vestuvėse“ sutiksime ir Darių Meškauską („Aurora“, „Ekskursantė“), Marių Repšį („Šventasis“, „Redirected“), savo nuostabų balsą pademonstruosiančią garsią atlikėją Moniką Liu. Specialiai sukurti ryškaus jaunikio motinos vaidmens iš JAV atskrido ten jau 35 metus gyvenanti praeityje buvusi tikra teatro žvaigždė Dainora Tautavičiūtė. „Man patiko, kad, bendraujant su Dainora, iškart jaučiasi jos aukštas intelektas,“— paklaustas, kodėl pasirinko už tūkstančių kilometrų gyvenančią aktorę, pasakojo režisierius V. Bachmackij. „Tai labai svarbu aktoriui. Vaidmuo gimsta iš intelekto, turi suprasti vaidmenį, turi į jį įsigyventi. Tad intelektas — svarbus momentas, ir manau, jog čia buvo pagrindinis kriterijus, kodėl aš pasirinkau Dainorą.“

 

Galimybę filmuotis drauge su visiems gerai žinomomis ir mėgstamomis žvaigždėmis filmo kūrėjai suteikė ir jauniems, savo kūrybinį kelią kine tik pradedantiems aktoriams. „Ateina nauja aktorių karta,“— sakė prodiuseris Rokas Petrauskas. „Ir šiame filme jaunieji dominuoja.“ Nuotaką vaidina Dovilė Kundrotaitė, pirmąjį žingsnį į kino ekranus žengusi „Pelėdų kalne“, o „jaunikis“ Džiugas Gvozdinskas filmavimo metu Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje tik baigė antrą vaidybos studijų kursą. Jaunosios seseris įkūnijusios Greta Pavlovskytė bei Gabrielė Ladygaitė ligi šiol aktorinę patirtį kaupė teatre, o Edgaro broliu tapęs aktorius Laurynas Jurgelis savo filmografijoje turi vieną pilnametražį filmą — atliko vaidmenį dramoje „Sangailės vasara“. „Ilgai mes ieškojome. Man atrodo, aš peržiūrėjau visus aktorius Lietuvoje! Tai buvo ilgas procesas, kol radau, kas geriausiai atitiko mano nusistatytus kriterijus. Likau visiškai patenkintas savo pasirinkimu,“— paklaustas apie jaunuosius aktorius, džiaugėsi V. Bachmackij.

 

Filmo kūrėjai didelį dėmesį skyrė vizualinei pusei, išskirtinei kūrinio stilistikai bei jos kuriamam įspūdžiui. „Siekis buvo pasaulio sukūrimas,“— atskleidė režisierius. „Kad pasaulis būtų kiek pasakiškas, kad jis būtų šiek tiek atitrūkęs nuo niūrios tikrovės. Ir tam naudojome priemones, pavyzdžiui, šviesą. Tai yra, jeigu filmuojame naktį, norime, jog naktis būtų smaragdinė, mėnulis šviestų kiek smaragdine spalva. Filmo stilistikoje man buvo svarbiausia, kad būtų kuriama pasaka. Tai taip pat buvo ilgas procesas. Ilgai rinkau šviesą, kostiumus, šukuosenas. Aktorius keitėme pilnai, pavyzdžiui, Dainorai dažėme plaukus. Aktoriai yra bazė, ir ant tos bazės tu lipdai. Lokaciją taip pat ruoši pagal save ir visiškai perdarai. Man buvo įdomu parodyti realizmą pasakos kontekste, ir tai diktavo visą filmo stilistiką.“

 

Vestuvių ceremonija filmuota vos prieš keletą metų moderniai atstatytoje Dubingių Šv. Jurgio bažnyčioje. „Norėjau, kad bažnyčia nebūtų sunki, būtų lengva, medinė,“— pasakojo V. Bachmackij. „Kai suradome Dubingių bažnyčią, aš iš karto supratau, kad tai yra ji. Man patiko, jog ji medinė, didžiuliai langai per visą sieną. Ji taip pat pasitarnavo kuriant pasakos įspūdį.“

 

Įdomiomis detalėmis pasidalino gamybos vadovas Martynas Budrys: „Kadangi nuotakos tėvas — turtingas politikas, norėjome parodyti prabangias vestuves, todėl ir už kadro viskas atrodė tikra. Dekoracijų kiekiai buvo didžiuliai. Pavyzdžiui, vien dirbtinių gėlių buvo panaudota beveik 30 tūkstančių. Vestuvinė suknelė — rankų darbo, prancūzų dizainerio siūta, jos vertė — 7000 eurų, o aktorė su ja šoko į vandenį!“

 

Smagių kuriozų, šventinio chaoso, dvejonių bei meilės kupina romantinė komedija „Vestuvės“ pasirodys Lietuvos kino teatruose jau rugpjūčio 9 dieną. Tai — pirmasis Vyganto Bachmackij pilnametražis filmas. Režisierius yra sukūręs keletą trumpo metro darbų, vienas jų — „Visi pasiilgo Prano Ivanausko“ — Rygos tarptautiniame kino festivalyje buvo išrinktas geriausiu trumpametražiu filmu.

 

„Vestuves“ kelia prodiuserinė kompanija „Film Jam“, jau džiuginusi žiūrovus filmais „Nepatyręs“, „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“, „12 Kėdžių“, „Melagiai“.

 

Youtube nuorodos: Treileris >>> Tyzeris >>>

 

Paskutinėmis rugpjūčio dienomis Juodkrantėje vyks 11-tas kino festivalis „Baltijos banga”, skirtas Lietuvos, Latvijos ir Estijos kinui, prieš vienuolika metų sumanytas kaip savo ir kaimynų profesionalaus kino sklaidos regione projektas – minintis Baltijos kelią, stiprinantis ryšius tarp kaimyninių šalių kino žmonių.

 

„Šįmet renginį juokais vadiname dešimta su puse „Baltijos banga” – jis trumpesnis, kuklesnis. Nėra „Agilos” Nidoje pastato, tad keliamės į profesionaliam kinui ir jo žiūrovams neįprastą vietą, Juodkrantę; su tuo susiję daug rizikų. Bet tikiu publikos žingeidumu, neslopstančiu susidomėjimu savu kinu. Nepaisant aplinkybių, pavyko sudaryti įvairią programą, kurioje dera šiuolaikinės aktualijos ir istorinės atmintys. Kaip ir pernai, rodysime daug naujos lietuviškos dokumentikos. Pasiūlysime 7-8 deš. dokumentikos programą „Mažieji šedevrai“ – bus galima pamatyti, kokie filmai įkvėpė režisierių Audrių Stonį „Laiko tiltams“. Pirmą kartą festivalyje surengsime bendrą lietuviškų, latviškų, estiškų trumpametražių dokumentinių ir vaidybinių filmų programą, kurioje – dvi premjeros, Gabrielės Urbonaitės „Paskutinis skambutis“ ir Elenos Kairytės „Mudu abudu“. Kelių filmų seansai įvyks ir Nidoje“, – šiųmetinės festivalio programos akcentus vardija jos kuratorė, kino kritikė Rasa Paukštytė.       

 

„Baltijos bangos“ organizatoriai ir šįmet pradės festivalį nauju, Lietuvos kino teatruose dar nerodytu, tačiau aktualiu ir pasaulio festivaliuose ypač paklausiu lietuvišku filmu – atidarymo vakarą rugpjūčio 25 d. Neringos žiūrovai turės galimybę vieni pirmųjų pamatyti režisierės Aistės Žegulytės ilgametražį dokumentinį filmą „Animus animalis (Istorija apie žmones, žvėris ir daiktus)”.

 

Pagrindiniai A. Žegulytės filmo herojai  – taksidermistai, su kuriais režisierė praleido daug dienų stebėdama gyvūnų iškamšų gamybą, „modelių“ medžioklę ir priežiūrą, vyko į taksidermistų čempionatą Suomijoje.

 

Taksidermistas, elnių augintojas ir zoologijos muziejaus darbuotojas gyvena aplinkoje, kurioje riba tarp gyvenimo ir mirties tapusi beveik nepastebima. Tai archajinis pasaulis, kuriame medžiojami net tik elniai, šernai, bet ir plastikiniai aligatorių manekenai. Kol pagamintos žvėrių iškamšos rungiasi dėl gyviausios pozos bei tikriausio žvilgsnio, žmogus vis bando sustabdyti laiką ir sugrąžinti gyvybę daiktams, kuriuose jos seniai nebėra.

 

Filmo premjera įvyko garsiąjame Tarptautiniame Lepcigo dokumentinių ir animacinių filmų festivalyje; filmas dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose Belgrade, Salonikuose, Islandijos dokumentinių filmų festivalyje, „Naujųjų horizontų” festivalyje Lenkijoje, Briuselyje, „Hot Docs” festivalyje Kanadoje, Tel Avivo Sinematekoje Lietuvos kultūros pristatymo dienose, Šiaurės ir Baltijos šalių festivalyje „Northern Ligths” Minske ir kt. Vilniaus tarptautinime festivalyje „Kino pavasaris” filmas apdovanotas vieno didžiausių Europoje kino industrijos naujienų portalo „Cineurope“ prizu, o tarptautiniame Briuselio kino festivalyje pelnė Gran Prix.

 

„Baltijos bangoje” filmą pristatys ir į žiūrovų klausimus atsakys režisierė Aistė Žegulytė ir prodiuserė Giedrė Burokaitė.

 

Kiti „Baltijos bangos” atidarymo seansai irgi bus skirti lietuviškam kinui – įvyks naujo, rugpjūčio mėnesį kino teatruose pradedamo rodyti režisieriaus Ernesto Jankausko filmo „Čia buvo Saša” ir dokumentinio Arturo Jevdokimovo filmo „Second Hand” seansai.

 

„Baltijos banga” vyks rugpjūčio  25-29 d., festivalio metu bus parodyti 25 įvairios trukmės vaidybiniai ir dokumentiniai filmai, tarp kurių – ir bendros Latvijos, Estijos, Lietuvos gamybos filmai. Festivalį rengia Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Nidos KTIC „Agila“ dalyvaujant kinematografininkų sąjungoms iš Latvijos ir Estijos, remia Lietuvos kino centras, Lietuvos kultūros taryba, Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, Neringos savivaldybė.

Septynerius metus kurtas, dar dvejus metus po festivalius gatroliavęs trumpametražis animacinis Tomo Ramanausko debiutas pagaliau sulaukė premjeros ir internete. Nevykusio gangsterio, kurio tikrasis gyvenimas prasidėjo po mirties, istoriją nušviečiantis filmas, pavadintas „After Death, Before Hell“ (lietuviškai „Po mirties, prieš pragarą“) praėjusią savaitę pirmą kartą parodytas nepriklausomą kiną nušviečiančioje svetainėje „Director’s Note“, o šiandien dalijamės nuoroda į jį ir mūsų portale.

 

„Vos tik tavo filmą kažkas pamato, tau jis nebepriklauso. Ir tai yra didelis palengvėjimas“, džiaugdamas filmo premjeros ciklu, pasakojo režisierius ir scenarijaus autorius Tomas Ramanauskas. „Tą sekundę, kai jį atiduodi žiūrovams, kūrinys tarsi atsiskiria ir ima gyventi savo gyvenimą. Jau nieko nebepakeisi ir gali pamažu susikaupti į kitus dalykus, kitas istorijas. Tavo kūrinį kur kas jautriau dabar įvertins žiūrovas ar kritikas.“

 

Egzistenciniu vesternu „Director’s Note“ portalo žurnalisto pavadintas filmas prasidėjo kaip T.Ramanausko perskaitytas tekstas apie tikrai įvykusią istoriją. Vėliau jis tęsėsi daugybe scenarijaus ir vizualinių sprendimų iteracijų, viena kurių išsiplėtė net iki detaliai supieštų kadrų, kurie liko nepanaudoti. Keliskart perrašęs scenarijų, Tomas galiausiai sujungė jėgas su prodiusere Agne Adomėne ir ji padėjo suburti itin solidų profesionalų animacijos būrį bei idėjas ir šnekas paversti kūnu.

 

„Prie filmo gamybos skirtingais etapais dirbo 19 žmonių. Vien filmo animacijos darbai užtruko 6 mėnesius. Prieš pradėdami animuoti, atlikome parengiamuosius gamybos darbus – kūrėme kadruotę, personažų bei aplinkų dizainus. Vėliau, atlikus personažų animaciją, buvo įrašinėjamas filmo garso takelis, atliekama vaizdo bei garso postprodukcija. Pusantrų metų darbo, didžiulė komanda, o filmas tik 10 minučių trukmės! Tiems, kurie nėra susipažinę su animacijos gamybos specifika, tokią statistiką sunku suprasti. Animacija yra ypatingai daug laiko bei „rankų“ darbo reikalaujanti kino rūšis, todėl labai džiaugiuosi, kad filmo festivalių geografija tokia plati ir jį pamatė žiūrovai ne tik Europos šalyse, bet ir Šiaurės bei Pietų Amerijoje, Azijoje“, gamybos įspūdžius bėrė Agnė Adomėnė, filmą prodiusavusios kompanijos „Art Shot“ vadovė.

 

Spalvingas kino industrijos fasadas dažnai užglaisto itin sudėtingą, daugiasluoksnį procesą. „Filme, kaip ir būdinga debiutantui, tikrai bandau apžioti per storą temų pluoštą. Bet supraskite mane – kas jei po šio filmo daugiau nieko nebus, kaip gaila būtų nepasinaudoti galimybe paliesti tai, kas man atrodo vertinga“, atviravo režisierius. „Konkrečiau – apie gyvenimo ironiją, tuščias svajones, žmogišką nesusitaikymą su mūsų vienkartiniu bilietu gyvenime ir desperatišku bandymu ieškoti tęstinumo pomirtinėse fantazijose, kažko palikime po savęs, turte, giminės tąsoje. Ar mes gyvename, jei mus prisimena? Mums siaubą varo tikimybė tiesiog pasibaigti ir išnykti. Net Elmeris, visiškai nusmurgęs mano filmo nusikaltėlis, tikisi išsigelbėjimo, jis tiki. Neveltui airių poetas Dylan Thomas yra liepęs mirštančiajam: “do not go gentle into that good night”. Filme visas šias temas, tegul ir trumpametražiais grybšniais, banžiau paliesti.“

 

Pasakodamas apie patirtį, T.Ramanauskas stebėjosi savo naivumu pasirinkdamas animacijos žanrą, tikėdamas, kad jis bus parankesnis debiutantui. Kaip paaiškėjo, animacija yra kur kas lėtesnis, tegul ir labiau kontroliuojamas procesas. Būtent kontrolės dalis keldavo nemažai keblumų, kai komanda po savaitės darbo parodydavo režisieriui kelias sekunders personažo, pasitaisančio skrybėlę ir klausdavo nuomonės, sprendimo, ar kadras tinkamas. „Kine – filmuoji ir tada montuoji ką nufilmavęs, pieštinėje animacijoje – ir filmuoji, ir montuoji kone tuo pačiu metu. Filmas gimsta po vieną mostą. Laimei, mane supo profesionalai, tai buvo truputį lengviau režisieriauti“, iš savęs juokėsi T.Ramanauskas.

 

„After Death, Before Hell“, istoriją apie nevykusį nusikaltėlį, kuris pradėjo gyventi tik miręs, galite pamatyti štai čia: https://vimeo.com/349874787

 

Nors brandžiose JAV ir Europos šalių kino industrijose filmo kūrimo anonsavimas yra ne mažiau svarbus nei jo premjera, mūsų šalyje apie naują filmą iki šiol buvo įprasta išgirsti tik po jo sukūrimo – jam pasirodžius nacionaliniame ar tarptautiniame kino festivalyje. Atitinkamai, dauguma lietuviškų filmų net nepasiekdavo žiūrovų auditorijos savo gimtojoje šalyje. Vis dėlto augančioje ir bręstančioje Lietuvos kino industrijoje situacija keičiasi – sukurta unikali platforma, filmus anonsuoti leisianti dar jų kūrimo procese.

 

Lietuviškų filmų kūrėjai kviečiami savo dokumentinius, vaidybinius, animacinius, siaubo, virtualios realybės ar kitų žanrų filmus pristatyti ir žiūrovų auditoriją sudominti specialioje platformoje populiariosios kultūros renginio „Comic Con Baltics 2019“ metu. Filmus renginyje kviečia pristatyti organizatoriai, bendradarbiaudami su Audiovizualinių kūrinių kūrėjus bei prodiuserius atstovaujančia asociacija „AVAKA“.

 

Kūrėjai savo projektus renginyje „Comic Con Baltics 2019“ gali suspėti pristatyti dar šiemet. Registracija priima asociacija „AVAKA“ ir renginio organizatorius, savo internetinės svetainės skiltyje „Dalyviams –  lietuviškų filmų pristatymas“. Registracija vyksta iki š. m. liepos mėnesio 31 d., o savo projektus pristatyti kūrėjai galės renginio metu – rugsėjo 21-22 dienomis „Litexpo“ parodų rūmuose Vilniuje.

 

Išankstinių filmų pristatymų nauda – akivaizdi

 

Registruotis kviečiantys renginio organizatoriai primena, kad jau per pirmuosius du „Comic Con Baltics“ metus žiūrovams buvo pristatyti tokie vėliau didelio populiarumo sulaukę filmai kaip „Tarp pilkų debesų“, „Pelėdų kalnas“, „Širdys“, „Išgyventi vasarą“ ir kiti.

„Užsienio filmų anonsai, tam tikros siužeto detalės ar kūrybos proceso subtilybės mus pasiekia dar gerokai prieš filmo pasirodymą, o artėjant premjerai projektas jau turi subūręs jo laukiančią žiūrovų auditoriją. Apie lietuviškus filmus žiūrovai išgirsta tik po jų sukūrimo – artėjant pasirodymui ekrane ar kino festivalyje. Atitinkamai, kenčia filmo žinomumas. Lietuviškų filmų pristatymo platforma unikali tuo, kad kūrėjams leidžia pristatyti dar tik kuriamus projektus“, – sako kasmetiniu tapusio populiariosios kultūros renginio „Comic Con Baltics“ organizatorius Tomas Vievesis.

 

Anot organizatorių, „Comic Con Baltics 2019“ yra platforma, kur kūrėjai galės ne tik parodyti bet ir anonsuoti savo kuriamus filmus. Žiūrovai galės iš arti susipažinti su filmo kūrimu, kylančiais iššūkiais ir kūrybine grupe, sekti tolimesnį kūrybos procesą.

 

„Filmuose dažniausiai pastebimi tik aktoriai, o kūrybinė grupė, statanti filmą nuo pradžios iki pabaigos, lieka už durų. Lietuviškų filmų pristatymo platforma yra unikali vieta, kur žmonės gali susitikti su scenaristais, prodiuseriais ir kitais komandos nariais, sužinoti daugiau apie kūrimo procesą, kylančius iššūkius ir įgyvendintus išskirtinius filmavimo sprendimus“, – sako T. Vievesis.

 

Pasak renginio organizatoriaus, užsiregistravę ir norą išreiškę filmų kūrėjai savo projektą galės ne tik pristatyti konferencinėje erdvėje, bet ir lankytojams pasiūlyti sužinoti daugiau įrengiant specialią erdvę, stendą, instaliaciją ar aktyvaciją.

„Užsiregistravusios filmų kūrybinės grupės ir jų filmo pristatymas taps renginio programos dalimi. Filmų platforma renginio metu turės atskirą „AVAKA“ salę „Litexpo“ parodų ir ekspozicijų rūmuose. Kūrėjams bus suteikiamas atskiras laikas pristatymui, jie bus įtraukti į diskusijas, galės betarpiškai pabendrauti su savo filmo auditorija, parodyti ištraukas iš filmo ar filmavimo proceso“, – sako „Comic Con Baltics 2019“ organizatorius.

 

Ne tik filmų pristatymui, bet partnerių paieškai

 

Dar vasaros pradžioje kūrybines grupes prie lietuviškų filmų pristatymo platformos prisijungti pakvietusios asociacijos „AVAKA“ vadovas Darius Vaitiekūnas teigia, kad „Comic Con Baltics 2019“ platforma Lietuvos kūrėjams yra ir puiki galimybė užmegzti ryšius su kitais kino industrijos atstovais.

 

„Tai puikus kanalas kino industrijos atstovams pristatyti savo būsimus projektus. Tačiau tai nėra tik būsimų filmų pristatymo galimybė, bet ir galimybė kūrėjams rasti suinteresuotus asmenis, galinčius ir norinčius prisidėti prie jų kuriamo kino projekto. Pavyzdžiui, kūrybinės komandos narius, aktorius, finansuotojus, rėmėjus“, – sako Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos „AVAKA“ vadovas D. Vaitiekūnas.

 

Asociacijos vadovo teigimu, nepaisant to, kad visiems kūrėjams yra naudinga prisistatyti dar kūrybiniame procese, deja, tokių galimybių Lietuvoje yra vos keletas.

 

„Kiekvienas kūrėjas kurdamas filmą nori, kad jis būtų žiūrimas, kad atrastų savo auditoriją. Dėl šios priežasties, galimybė išviešinti kino projektą dar prieš jam pasirodant yra aktuali kiekvienam. Filmas didįjį ekraną pasiekia po premjerų nacionaliniuose ar tarptautiniuose kino festivaliuose ir tik tada, sėkmės atveju, pradeda savo kelionę po kino teatrus, televiziją ar VOD (angl. video-on-demand) platformas“, – sako „AVAKA“ vadovas.

Vaitiekūnas išskiria ir dar vieną problemą – didelės dalies lietuviškų filmų Lietuvos žiūrovai net nepamato.

 

„Dažniausiai lietuviškų filmų premjeros įvyksta ne Lietuvoje, o kartais filmai net nepatenka į kino teatrus taip ir likę pristatyti tik tarptautiniuose ar šalies kino festivaliuose bei kituose renginiuose, tačiau neparodyti Lietuvos kino ar televizijos žiūrovams. Dėl šios priežasties, šią platformą matome kaip itin efektyvią priemonę Lietuvos filmų kūrėjų ir jų darbų subūrimui vienoje, žiūrovams prieinamoje erdvėje“, – sako D. Vaitiekūnas.

 

Šių metų rugsėjo 21-22 dienomis trečiuosius metus vyksiančiame ir dešimtis tūkstančių lankytojų sutraukiančiame populiariosios kultūros renginyje „Comic Con Baltics 2019“ prisistatyti galės ribotas skaičius pirmųjų užsiregistravusių filmų kūrėjų. Pristatymai taps dviejų dienų renginio programos dalimi, o juose galės dalyvauti ne tik scenaristas ar prodiuseris, bet ir kiti kūrybinės grupės nariai.

 

Nepaisant lietuviškų filmų pristatymo, į renginį atvykstančių lankytojų lauks susitikimai su pasaulyje garsiais aktoriais ir kūrėjais iš žinomiausių kino bei televizijos projektų. Taip pat – filmų premjeros renginio kino salėje, virtualios realybės, vaizdo žaidimų ir jiems skirtos moderniausios įrangos išbandymas, komiksai ir pasaulyje pripažinti jų piešėjai, cosplay pasirodymai, šeimų erdvė ir daug kitų, tiek suaugusiems, tiek mažiesiems skirtų pramogų.

 

Norite pristatyti savo filmą?  Rašykite: justina@avaka.lt laiške nurodant:

Filmo pavadinimas
Filmo išleidimo metai/numatoma premjera
Prodiuseris
Režisierius
Filmą pristatanti medžiaga: video, nuotraukos ir kt.

 

Nuotraukos: Lietuviškų filmų pristatymo platforma, aut. I. Budzeikaitė

Daugiau apie renginį:
– Tinklalapyje: https://www.ccbaltics.com/
– Facebook: http://bit.ly/2OdXfh2