Mėnuo: 2019 birželio

Liepos 15-17 dienomis Vilniuje, Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyks renginys, kurio pagrindinės gairės – rašymo meno ir meistrystės ugdymas su pasaulinio lygio žvaigžde, populiarių Holivudo serialų, komedijų, animacijos blockbuster‘ių scenaristu, profesoriumi Neil Landau. Svečias Lietuvoje viešės audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA iniciatyva.

 

Dabar populiari nuomonė, kad lietuviško kino ir televizijos serialų cechai atsigauna. Įkvepia operatorių, aktorių darbai, šalies dokumentikos meistrai skina tarptautinius apdovanojimus. Tačiau scenarijaus autoriai vis dar gauna rykščių. Kita vertus, jų profesinį šlubavimą lengva pateisinti: skausmingai trūksta žinių, universitetinių programų, kursų, medžiagos, kuri padėtų pereiti į kitą lygį. Dauguma scenaristų – savamoksliai, praktikos siekiantys įgauti privačia iniciatyva.

 

Asociacija AVAKA rūpinasi audiovizualiniu sektoriumi ir kūrėjais, todėl ne kartą rengė seminarus, meistrystės pamokas, suteikiančias galimybę tobulėti, semtis patirties, kurios šiuo metu vis dar labai trūksta.

 

„Akivaizdu, kad yra daug gerų idėjų, kurias rašantys ar dar nepradėję to daryti žmonės nešiojasi galvoje ir širdyje, bet nemoka to išdėstyti popieriuje, neišmano technikos, nežino subtilybių. Todėl jau ne pirmą kartą kviečiamės profesionalūs, kurie ne šiaip įkvepia – jie gali pakeisti gyvenimą. Liepą įvyks renginys, kurio metų kino ir televizinio turinio kūrėjai galės gauti informacijos apie europinio finansavimo galimybes, skaitmeninio kūrinių žymėjimo naujienas, ir – kas bene svarbiausia – pasinaudoti išskirtine galimybe mokytis scenarijaus rašymo iš geriausiųjų“, – sako AVAKA vadovas Darius Vaitiekūnas.

 

Asociacijos kvietimu į Lietuvą atvyksta senas Holivudo vilkas – profesorius Neil Landau, kurio scenarijų bagaže – ir kultinis serialas „Melrouzas“.
Landau dirba su CBS, „Warner Bros.“, „Disney“, „Paramount“, „Columbia pictures“, „Sony Pictures Television“ ir kitomis didžiosiomis kompanijomis. Jis – prestižinio Kalifornijos universiteto Los Andžele UCLA Teatro, kino ir televizijos mokyklos prodekanas. Maestro talentas sugulė į 5 bestselerius, kurie išversti į 12 kalbų.

 

Neilo vardą puikiai žino vienas sėkmingiausių lietuviškų TV serialų scenaristų – Edvinas Kalėda, kuris užaugino tokius prime-time eterio banginius, kaip „Moterys meluoja geriau“ ar „Pasmerkti“.

 

„Su N. Landau susipažinome užsienio kursuose. Jo perteiktos žinios man padarė didžiausią įtaką. Jis – geriausias televizijos serialų ekspertas visame pasaulyje, už nugaros turintis didžiulę 30-ties metų patirtį. Jis performuoja mąstymą teisinga linkme. Po jo paskaitų įgyji naujų įrankių“, – sako lietuvių scenaristas.

 

Tokiais įrankiais svečias pasidalins ir trijų dienų renginyje Vilniuje. Liepos 15-ąją susitikimas su N. Landau bus skirtas ne vien industrijos profesionalams – jo klausytis gali visa žingeidi publika (salėje – 130 vietų). Neilas neabejotinai užmegs įdomų dialogą, pasakos apie audiovizualinio sektoriaus verslo strategijas, hibridinius tipus, schemas, herojų manevravimą, katės ir pelės žaidimą, sezoninį dozavimą, pasiektą ir išlaikytą populiarumą.

 

„Pakalbėsime, kaip konstruoti TV šou, komediją, dramą, mini serialą, žiūrėsime pavyzdžius, analizuosime „Sostų karus“, „Kortų namelį“, „Fargo“, kitus šių dienų hitus. Galvosime, kaip sukurti serialą, kuris būtų fenomenalus. Žinoma, tą sunku išskaičiuoti, bet aš įsitikinęs, kad jūs turite unikalią idėją ir vieninteliai galite ją išpildyti. Tik aukščiausios ambicijos sukuria fenomeną“, – kalbėjo N. Landau.

 

Kitos dvi renginio dienos bus skirtos gerokai siauresniam ratui: į N. Landau meistrystės pamokas liepos 16 ir 17 d. pateks vos 30 iš anksto užsiregistravusių scenaristų, suinteresuotų kurti ir parduoti novatorišką turinį sparčiai besiplečiančiai, globaliai TV rinkai, kurią formuoja „Amazon“, „Netflix“, HBO ir kiti naujieji gigantai. Charizmatiškas profesorius žada stumtelėti kūrėjus reikiama kryptimi, pamokyti per praktiką. Vyks darbas grupėse, bendras brainstorm‘inimas.

 

„Aš niekada nebuvau Lietuvoje, bet visada norėjau ją pamatyti. Esu sutikęs nemažai lietuvių – jūsų vertybių progresas inspiruoja. O kai manęs klausia, kodėl aš skraidau į Europą ar kitas pasaulio vietas pasikalbėti apie skaitmeninę revoliuciją ir autentiško turinio kūrimą, atsakau: nes Holivudas seniai nebėra šio verslo centras. Žaidimo taisyklės pasikeitė, praeities modeliai išardyti. Smagiausia, kad dabar didieji žaidėjai nori dirbti ne vien su Holivudo scenaristais – juos kaip tik domina lokalūs kūrėjai, kurie geriau žino regiono kultūrą, gimtąją kalbą. Taigi, mano kolegos nebegyvena Holivude. Mums visiems skaitmeninė revoliucija sukūrė antrąjį, globalų gyvenimą. Ir labiau nei bet kada dabar reikia galvoti apie nišinį turinį“, – sako N. Landau.

 

Profesorius sveikinasi su Lietuva

 

Renginį „The art & craft of writing for TV & film with prof. Neil Landau“ organizuoja AVAKA, tęsdama mokymų programą „Kita kūrybos pusė“.

 

Renginį iš dalies finansuoja „Baltijos-Amerikos Laisvės fondas“ (BAFF). Daugiau informacijos apie BAFF stipendijas ir lektorių paramą – interneto svetainėje www.balticamericanfreedomfoundation.org.

 

Daugiau informacijos: http://bit.ly/2Xd1cGB

Registracija į Konferenciją: http://bit.ly/2NhkDtv

Registracija į mokymus: http://bit.ly/2XeVdkH

 

Jau dešimtą vasarą Kino stovykla kviečia pabėgti iš miesto į gamtą, į neformalų kino kūrėjų, kritikų, kinotyrininkų, studentų ir žiūrovų susitikimą Salų miestelio dvare (Rokiškio r.), vyksiantį rugpjūčio 8–11 d. Šiųmetės stovyklos „Įelektrintos tapatybės“ tema yra ne tik intriguojanti, bet ir aštri, aktuali, kviečianti gilintis į socialinės lyties ir seksualumo, juos kontroliuojančių galios santykių vaizdavimą ir stebėti, kaip kinas įelektrina tapatybes bei išvaduoja jas iš normų rėmų.

 

Renginio atmosferą įelektrinti atvyksta būrys menininkų, akademikų, teoretikų ir praktikų: prancūzų kino režisierius, scenaristas, prodiuseris Antoine’as Barraud, kurio filmai rodyti Berlinalėje, Prancūzų sinematekoje, Lokarno kino festivalyje, Marselio FID, Turino kino festivalyje ir kt., Afrikos filmų akademijos apdovanojimu įvertinta režisierė Akosua Adoma Owusu (Gana/JAV), kinotyrininkė, Londono Karaliaus koledžo dėstytoja Elena Gorfinkel (Jungtinė Karalystė), kuratorė, Niujorko Ročesterio memorialinio meno galerijos darbuotoja ir Ročesterio universiteto Vizualinių ir kultūros studijų doktorantė Almudena Escobar López (Galicija/JAV), lietuvių menininkai Monika Janulevičiūtė, Antanas Lučiūnas, Janina Sabaliauskaitė, kinotyrininkė Lina Kaminskaitė-Jančorienė bei kitos ryškios Lietuvos ir pasaulio asmenybės.

 

„Populiarus posakis, kad žmogus tampa tuo, ką skaito, tinka ne tik literatūrai, bet ir kinui. Daugiau nei šimtą metų kinas sėkmingai konstruoja bei atliepia kolektyvines tapatybes ir palaiko visuomenėse vyraujančius standartus. Nors kanoniniame kine buvo įprasta matyti tik heteroseksualias poras, antroje XX a. pusėje feministinio bei queer kino tyrinėtojai ėmė kritikuoti dominuojančias socialinės lyties, seksualumo vaizdavimo kine reprezentacijas ir dominuojančias kūno bei socialinės lyties reprezentacijos normas“, – sako programos kuratorius, kinotyrininkas Lukas Brašiškis, studijuojantis ir dėstantis Niujorko universiteto Kino studijų fakulteto doktorantūros programoje.

 

Pasak kitos renginio kuratorės Austės Zdančiūtės, „kino stovykloje kuriama erdvė, kurioje galėtų vykti netikėtų dalykų gimimas, o gal susidūrimas. Stovykla priklauso žmonėms, o iš svečių šiemet gali tikėtis visko, tik ne šablonų. Tai svarbu kalbant šia jautria tema. A. Barraud kuruotos programos laisvumas tikrai praplės daugelio įsivaizdavimą apie autorinį kiną“. Ją režisierius pristatys penktadienį (rugpjūčio 9 d.) 12:30.

 

Kino stovykla tradiciškai startuos ketvirtadienio (rugpjūčio 8 d.) vakarą, 18:30, kuratorių įžanga apie socialinę lytį ir seksualumą ekrane. Toliau kinas – savo kuruotą filmų programą „Labour of Love“ pristatys menininkai M. Janulevičiūtė ir A. Lučiūnas, 2017 m. apdovanoti JCDecaux prizu už performansą „Mergina liepsnoja“ (Girl on Fire). Vakarą tęs menininko ir filmų kūrėjo D’Angelo Madsen Minax instaliacijos pristatymas, užbaigs menininkės J. Sabaliauskaitės kuruota trumpametražių programa.

 

Penktadienį pradės kino istorikė L. Kaminskaite-Jančoriene, pristatanti dvejus metus vykdytą tyrimą apie moterų padėtį Lietuvos kino industrijoje. Vėliau kinotyrininkė E. Gorfinkel skaitys pranešimą „Kinematografinis pisuaras“. Penktadienio vakarą vainikuos Alaino Guiraudie filmo, apdovanoto jauniesiems prancūzų kino režisieriams skiriamu Jean Vigo prizu, „Sena svajonė jaudina“ (The Old Dream That Moves, 2001) peržiūra. Dienos metu suksis daugiau juostų: Natalie LL „Vartotojo menas“ (Consumer Art, 1976) Barbaros Hammer „Nitratiniai bučiniai“ (Nitrate Kisses, 1992), Carolee Schneemann „Fuses“ (1967).

 

Šeštadienį nuo 11 val. kvies dviejų dalių kuratorės A. Escobar López kuruojama trumpo metro filmų programa „Intymios topografijos“. Po jos – diskusija su filmų kūrėjais D. M. Minaxu ir Amber Bemak (JAV). Nuo popietės iki vakaro ekranuose taip pat suksis režisieriaus Stepheno Dwoskino filmas „Amžius yra…“ (Age Is…, 2013), Toshio Matsumoto „Rožių laidotuvių procesija“ (The Funeral Parade of Roses, 1969), taip pat A. A. Owusu filmai, pristatomi pačios režisierės.

 

Sekmadienio vidurdienį Kino stovyklą uždarys baigiamoji diskusija. Penktadienio popietę taip pat vyks kūrybinės dirbtuvės su režisiere A. A. Owusu. Ketvirtadienį–šeštadienį veiks Radijo klausykla su Kino stovyklai atrinktais garso pasakojimais, pristatomais Vaidos Pilibaitytės (LRT radijas) ir Brit Jensen (Čekijos radijas). Vakarais stovyklautojai kviečiami klausytis muzikos ir šokti. Kino stovykloje pranešimai bus skaitomi, kūrybinės dirbtuvės ir dauguma kitų veiklų vyks anglų kalba.

 

Kino stovykla yra „Meno avilio“ organizuojamas tarptautinis vasaros renginys, kasmet kviečiantis neformaliam dialogui vis kita tema. Nuo 2010 m. rengiamos stovyklos temos: „Kino žanrų ribos“, „Kinas ir laisvė“, „Kinas ir istorija“, „Kinas ir garsas“, „Kinas ir kūnas“, „Kinas ir politika“, „Kino akis“, „Sveiki atvykę į Antropoceną“, „Netobulas kinas“.

 

Projektą remia Lietuvos kultūros taryba prie Lietuvos kultūros ministerijos, Lietuvos kino centras. Renginio partneriai – „Kūrybiškos Europos“ MEDIA biuras Lietuvoje, Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA. Vaizdo projekcija – „Video projektai“.

 

Visą Kino stovyklos „Įelektrintos tapatybės“ programą ir informaciją apie bilietus rasite: www.kinostovykla.lt

 

Kino stovykla 2019 programa

 

Trečius metus Lietuvos muzikos verslo asociacija inicijuoja socialinę akciją „Pradėk nuo savęs“. Ji nukreipta prieš interneto piratus, darančius nelegalų verslą iš muzikos, filmų ir kito intelektinio turinio. Menininkai, populiarių muzikos grupių vadybininkai ir asociacijų, ginančių autorių teises, atstovai teigia, kad Lietuvos rodikliai vis dar gėdingi. Tačiau yra vilties, kad interneto vartojimo įpročiai keičiasi: šiais metais surengtas seminarų ciklas aukštojo mokslo įstaigose nuteikė optimistiškai.

 

Lektoriai kelis mėnesius rengė susitikimus su jaunimu, studijuojančiu kūrybines industrijas, rinkodarą, dizainą, teisę, humanitarinius mokslus ir pan. Seminarai sulaukė ypač didelio susidomėjimo – auditorijos buvo pilnutėlės, o atmosfera jose – gerokai pakitusi.

 

„Anksčiau auditorijose buvo daugiau pasyvumo. Kalbant apie piratavimą dominavo pozicija „nesąmonė, naudojau ir naudosiu“. Šiais metais seminarai vyko kitaip. Kino, muzikos, bet kokio kito autorinio turinio apsaugojimas studentus nuoširdžiai domino. Po susitikimų jie prašė kartoti tokio pobūdžio paskaitas, norėjo gauti dar daugiau žinių. Tai rodo, kad jaunų žmonių sąmoningumas stipriai keičiasi“, – sako prodiuseris Lauras Lučiūnas.   

 

Jam pritaria ir Intelektinės nuosavybės apsaugos centro  vadovas Vytas Simanavičius: „Ankstesniais metais paklausus studentų, kas naudoja „Spotify“, kas žino „Netflix“ ar kitas legalias platformas, tik nedaugelis pakeldavo rankas. O paklausus, kas naudojasi šiomis platformomis, rankų dar labiau sumažėdavo. Šiais metais jau apie 90 procentų studentų žino ne tik daugumą legalių platformų, bet ir naudojasi mokamomis versijomis. Tai leidžia teigti, kad visuomenės švietimas duoda tikrai gerus rezultatus, o seminarų ciklas kiekvienais metais kelia žmonių suvokimo kartelę. Smagu, kad didžioji dauguma studentų žino Pakartot.lt, Kinofondas.lt platformas, naująją Cinemaclub.eu platformą. O daugiau nei puse atvejų jų užklausus apie Torrent tipo tinklalapius, tik nedaugelis pasakė didžiausių jų pavadinimus.“

 

Seminaruose studentus domino piratinio ir legalaus turinio svetainių skiriamieji požymiai – juk neretai vartotojas netgi susimoka piratams už filmo peržiūrą, įsitikinęs, kad naudojasi legalia platforma. Tarkime, filmai.in – turinys mokamas, o verslas – nelegalus, platformos savininkai neturi sutarčių su konkrečios kino produkcijos platintojais.

 

„Legaliose platformose pateikiami kontaktai – telefonai, elektroninis paštas. Piratai tokios informacijos nepateikia. Akivaizdūs ir vizualiniai skirtumai – legaliose svetainėse filmai įprastai yra FHD kokybės, nėra iššokančių reklaminių banerių ir norint pažiūrėti filmą, nereikia jų spaudinėti ir uždarinėti“, – pabrėžia V. Simanavičius.

 

Atlikėja Raminta Naujanytė-Bjelle atkreipia dėmesį ir į laiko faktorių. „Legaliose svetainėse viskas vyksta kur kas greičiau“, – sako ji.

 

Šiuo metu Lietuvoje veikia bemaž 40 populiarių muzikos, kino, knygų platformų – į valias, kad galima būtų mėgautis geros kokybės produkcija, nenuskriaudžiant autorių.

 

Autorių teisių apsaugos asociacijos taip pat demonstruoja greitą reakciją ir pasiekia, kad interneto piratų tinkluose atsidūrę filmai būtų išimti iš nelegalių svetainių, ar jos būtų Rusijos, ar Malaizijos, ar Lietuvos serveriuose. Tas pats ir su muzika: prodiuseris Martynas Tyla seminare papasakojo, kaip kartu su Donatu Montvydu ir jo eurovizinės dainos „I‘ve been waiting for this night“ švedų autoriais kovojo dėl šios dainos, kuri netikėtai atsidūrė Brodvėjaus miuziklo reklaminiame klipe. Pergalė buvo pasiekta.

 

Trumpai tariant, šiais laikais neužtenka paaiškinimo „susiradau dainą internete ir panaudojau savo klipui“, – bet koks autorinio kūrinio panaudojimas privalo turėti leidimą. Autoriaus teisės ginamos ir šiam mirus, – jos atitenka paveldėtojams.  

 

Lektoriai pabrėžia, kad užsienio valstybėse, tarkime JAV, gali turėti didelių asmeninių problemų, jei tavo byloje bus įrašas apie intelektinio turinio vagystę. Mūsų šalyje piratinis vartojimas taip pat gali virsti labai nemalonia teismine patirtimi. 

 

Ir nors įpročiai keičiasi, Lietuva vis dar patenka į piratinių platformų vartojimo TOP 5-uką. „Jaunimas jau stipriai pažengė į priekį, su juo viskas gerai. Dabar reikia atpratinti nuo piratavimo vyresnės kartos atstovus“, – sako M. Tyla.

 

Europos sąjungos ekonomikai piratinis verslas daro tiesioginę ir netiesioginę žalą. Paskaičiuota, kad intelektinės nuosavybės ir autorių teisių pažeidimai muzikos industrijai per metus siekia 336 mln. eurų ir daugiau kaip 2000 darbo vietų. Dar apie 63 mln. nuostolio patiria šalių vyriausybės, dėl šių pažeidimų netenkančios dalies socialinių įmokų ir mokesčių. O kur dar knygų, kino filmų vagystės…

 

Socialinės kampanijos „Pradėk nuo savęs“ tikslas – kurti dialogą su visuomene. Joje savo patirtį atskleidė žinomi televizijos, muzikos, meno pasaulio vardai: Jonas Nainys, Erica Jennings, Jurgis Brūzga, Jurijus Veklenko, Algirdas Gataveckas, Gabrielė Martirosianaitė, Vaidotas Valiukevičius, Dominykas Vaitiekūnas, Bjelle, Domantas Starkauskas. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba.

 

Baigiamoji kampanijos „Pradėk nuo savęs“ diskusija rugsėjį įvyks Vilniuje, festivalio ir konferencijos „What‘s Next In Music?“ metu.

Pristatomasis video >>>