Mėnuo: 2019 gegužės

Kaip tinkamai pristatyti savo filmo idėją? Kaip sudominti potencialų koprodiuserį ar filmų pardavimų agentą? Norintys sužinoti atsakymus į šiuos klausimus kviečiami registruoti kino projektus į Baltijos šalių trumpametražių filmų pristatymo forumą „Baltic Pitching Forum“.

 

 

Septintus metus organizuojamas tarptautinis renginys laikomas viena svarbiausių Baltijos regiono trumpametražių filmų industrijos platformų, kurioje susirenka Lietuvos, Latvijos ir Estijos talentai, pristatomos naujausios jų idėjos ir projektai. Šių metų naujovė – be įprastinių trijų Baltijos šalių renginyje dalyvauti kviečiama dar viena šalis-viešnia – Suomija.

 

„Baltic Pitching Forum“ Baltijos šalių trumpojo kino kūrėjams suteikia unikalią galimybę ne tik tobulinti projektų pristatymo įgūdžius, bet ir užmegzti reikšmingas partnerystes, surasti prodiuserius bendrai gamybai ar papildomus finansavimo šaltinius. Spalio 10-12 d. vyksiančiame forume dvylikos atrinktų projektų atstovai dalyvaus intensyviuose projektų pristatymo mokymuose, kurių metu įgytas žinias pritaikys praktiškai – vystomus trumpametražius kino projektus pristatys tarptautinės industrijos ekspertų komisijai – televizijų, festivalių, kino gamybos ir platinimo kompanijų bei internetinių VoD platformų atstovams.

 

 

Paraiškas trumpametražių filmų pristatymo forumui „Baltic Pitching Forum“ gali teikti kino kūrėjai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos, vystantys vaidybinio, animacinio ir hibridinio žanro trumpametražių filmų projektus. Registracijos pabaigos terminas – rugpjūčio 1 d.

 

Renginio pabaigoje tarptautinė ekspertų komisija išrinks du geriausius projektus, kuriuos apdovanos kelialapiais į svarbiausius Europos trumpametražių filmų forumus: 2020 m. didžiausio pasaulyje trumpametražių kino filmų festivalio Klermono-Ferano metu vykstantį koprodukcijos forumą „Euro Connection“ (Prancūzija) bei tarptautines scenarijaus rašymo dirbtuves ir koprodukcijos forumą „European Short Pitch“ (Prancūzija). Dar vieną prizą įteiks lietuvių prodiuserių žiuri – 1000 eurų vertės Lietuvos prodiuserių MEDIA apdovanojimą, įsteigtą „Kūrybiškos Europos“ biuro Lietuvoje MEDIA skyriaus iniciatyva.

 

 

„Baltic Pitching Foum“ organizuoja lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“, projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Suomijos audovizualinės kultūros centras AVEK,  Šiaurės ir Baltijos šalių kultūrinė mobilumo programa, Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA ir Vilniaus miesto savivaldybė.

 

 

Registracijos anketa ir taisyklės: http://bit.ly/2LVkaLr 

Daugiau informacijos: http://bit.ly/2w9UgtZ

 

Kada paskutinį kartą matėte ilgam atmintyje įstrigusį trumpametražį filmą? Jau rytoj Vilniuje bus galima išvysti kruopščiai paruoštą Europos kino festivalių favoritų programą, o dar po kelių dienų laukia specialiosios programos mažiausiems bei lietuviško kino mylėtojams. Lietuviškų trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts“ iniciatyva pradedamas naujas kino seansų ciklas pavadinimu „Trumpas kinas“, kuriuo siekiama populiarinti trumpojo kino žanrą ir pristatyti aktualias, žiūroviškas programas kino teatrų repertuaruose.

 

„Ciklas „Trumpas kinas“ — tai periodiškai kino teatruose pasirodysiančios trumpųjų filmų programos, kuriomis norima tarsi „pripratinti“ žiūrovą prie trumpametražio kino kategorijos.  Dažnai aukštos meninės vertės trumpo metro filmus Lietuvoje žiūrovai turi progą pamatyti tik didžiųjų kino renginių metu. Todėl „Lithuanian Shorts“ iniciatyva trumpieji filmai atsidurs ekranuose kur kas dažniau ir, tikimasi, kad taps įprasta kino teatrų repertuaro dalimi,“ – teigia „Lithuanian Shorts“ agentūros vadovė Rimantė Daugėlaitė.

 

Gegužės ir birželio mėnesiais Vilniaus miesto gyventojai ir svečiai turės galimybę išvysti net dvylika „Trumpas kinas“ seansų. Žiūrovams bus pristatyti įvairių žanrų, skirtingomis technikomis atlikti ir platų temų spektrą analizuojantys 27 trumpieji užsienio ir lietuvių kūrėjų filmai, suskirstyti į keturias programas: „Kanai > Venecija > Amsterdamas > Vilnius“, „Eksperimentinės kryptys: lietuviški trumpi filmai“, „Filmukai mažiausiems“ ir Filmukai vaikams“. Programos bus rodomos kino teatre „Pasaka“, „Skalvijos“ kino centre, „Kino Deli“ bei MO muziejaus kino salėse.

 

Jau šį trečiadienį, gegužės 8 d., „Pasakos“ kino teatre pristatomas pirmasis ciklo seansas „Kanai > Venecija > Amsterdamas > Vilnius“, kuriame – penki pastaraisiais metais sukurti užsienio kūrėjų darbai. Filmai kalba apie šiuolaikinę prabangą, socialinę atskirtį, gyvybei pavojų keliančius internetinius žaidimus bei sukrečiančius tarpusavio santykius. Programoje esantys trumpieji filmai jau spėjo apkeliauti didžiuosius tarptautinius kino festivalius – Kanus, Veneciją, Torontą, Amsterdamą, Klermoną-Feraną ir pagaliau atvyksta į Lietuvą įrodyti, kokios paveikios gali būti trumpos istorijos.

 

Kita ciklo „Trumpas kinas“ sudedamoji dalis — išskirtinė lietuvių kino programa „Eksperimentinės kryptys: lietuviški trumpi filmai“. Ši programa — tarsi vizualus, daugiasluoksnis, eksperimentines formas pristatantis koliažas, kurį sudaro septyni kino kūrėjų darbai: „Sausra“ (rež. Agnė Kupšytė, Balys Kumža), „42“ (rež. Andrius Lekavičius), „Šalti šaltiniai“ (rež. Giedrė Narušytė Boots), „Mimikrija ir jos sindromai“ (rež. Anastasija Piroženko), „Trūkumo ir nepaisymo žemė“ (rež. Eglė Bertašiūtė), „Neeuklidinė geometrija“ (rež. Skirmanta Jakaitė, Solveiga Masteikaitė), „Suokalbio antologija“ (rež. Artūras Jevdokimovas). Programa praėjusią savaitę buvo pristatyta prestižiniame 65-ajame Oberhauseno tarptautiniame trumpametražių filmų festivalyje Vokietijoje ir sugrįžo užpildyti lietuvių kino mylėtojų širdis naujomis patirtimis.

 

Pačios nuotaikingiausios ir spalvingiausios trumpųjų filmų programos laukia jauniausių žiūrovų. Kartu su didžiausiu pasaulio trumpametražių filmų festivaliu Klermone-Ferane (Prancūzija) parengtos programos kvies skirtingų amžiaus grupių vaikus nusikelti į nuotykių kupinus pasaulius. „Filmukai mažiausiems“ — emocijų kupina trumpųjų filmų programa, skirta 4-7 metų vaikams, tačiau nepaliksianti abejingų ir vyresnių šeimos narių. Programoje „Filmukai vaikams“ — aštuoni trumpi filmai, padedantys plėsti mažųjų žiūrovų akiratį, pažinti aplinkoje vykstančius procesus ir būti aktyviais mus supančių reiškinių ir įvykių dalyviais. Ši programa skirta šiek tiek vyresniems kino mylėtojams — 7-10 metų vaikams.

 

Lietuviškų trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts“ ciklą „Trumpas kinas“ remia Lietuvos kino centras.

 

Ciklo „Trumpas kinas“ tvarkaraštis:

„Kanai > Venecija > Amsterdamas > Vilnius“: gegužės 8 d. kino teatre „Pasaka“, gegužės 15 d. „Skalvijos“ kino centre.

„Eksperimentinės kryptys: lietuviški trumpi filmai“: gegužės 12 d. MO muziejaus kino salėje, gegužės 17 d. „Skalvijos“ kino centre.

„Filmukai mažiausiems“: gegužės 11 d. „Skalvijos“ kino centre, gegužės 18 d. kino teatre „Pasaka“, gegužės 12 d. ir birželio 1 d. „Kino Deli“ salėje.

„Filmukai vaikams“: gegužės 19 d. ir birželio 1 d. „Kino Deli“ salėje, gegužės 25 d. kino teatre „Pasaka“, gegužės 26 d. „Skalvijos“ kino centre.

 

Nuotrauka: Kadras iš filmo Viskas įskaičiuota rež. Corina Schwingruber Ilić

Pernelyg nepataikauti auditorijos norams, ieškoti pasaulinei rinkai aktualių temų, nepraleisti galimybės dalyvauti įvairiuose mokymuose ir atrasti drąsos rizikuoti – tokiais patarimais su jaunąja Lietuvos kino kūrėjų karta dalijasi žinomas kino kritikas Edvinas Pukšta. Jau šį birželį jis taps vienu iš trijų komisijos narių, vertinančių filmų kūrimo festivalio „Odisėja72” metu per 72 valandas sukurtus trumpametražius filmus.

 

– Kaip vertinate Lietuvos kino kūrėjų bendruomenę?

 

Dabartinę situaciją vertinu teigiamai – jauni Lietuvos režisieriai sulaukia vis daugiau galimybių ir paskatinimų realizuoti savo idėjas. Dar visai neseniai talentingi kino debiutantai, siekiantys gauti finansavimą, turėdavo laukti ilgoje eilėje, nes visų pirma finansavimas atitekdavo patyrusiems ir garsiems kino kūrėjams. Visgi A. Blaževičiaus „Šventasis“, E. Vertelytės „Stebuklas“ „pramušė ledus“ patekdami į svarbius tarptautinius kino festivalius, pateisindami lūkesčius ir taip užsitarnaudami žiūrovų ir kritikų pasitikėjimą.

 

Šiemet visi džiaugiamės M. Kavtaradzės filmo „Išgyventi vasarą“ sėkme ir pelnytais prestižiniais apdovanojimais užsienyje. Visi šie išvardinti ir dar daugiau Lietuvos kūrėjų tikrai prisidėjo prie to, jog mūsų tautos vardas vis dažniau linksniuojamas kino festivalių programų sudarytojų diskusijose.

 

Džiaugiuosi, jog Lietuvos kino bendruomenė suprato, kaip svarbu skirti dėmesio ir palaikyti veržlius jaunuosius kūrėjus ir kino prodiuserius. Nenoriu nuvertinti vyresnių kino kūrėjų, jie irgi privalo tęsti kūrybą, tačiau, mano nuomone, Lietuvos pranašumas – jaunoji karta. Šiemet ypač jaučiamas subrandintas lietuvių kūrėjų potencialas – užsienio ekspertams galime pasiūlyti gausybę debiutinių filmų. Toronto kino festivalyje lietuviški filmai dalyvavo jau dvejus metus iš eilės, galbūt ši grandinė nenutrūks?

 

– Palyginkite jaunųjų kino kūrėjų bendruomenę Lietuvoje ir užsienyje.

 

Visgi užsienio kino kūrėjai gauna daugiau galimybių atsiskleisti, bandyti, eksperimentuoti. Jais labiau rūpinasi įtakingi prodiuseriai, ieškantys naujų talentų. Siekiant patekti į žinomą festivalį, vien tik gero filmo dažnai nepakanka – taip pat reikalingas ir padrąsinantis, patariantis, patyręs užnugaris. Tikiuosi, jog šią misiją Lietuvoje perims jaunoji prodiuserių karta, besiorientuojanti į tarptautinę rinką. Taip pat svarbu filmus kurti pasaulinei rinkai aktualiomis temomis.

 

Su iššūkiu tapti matomais, sulaukti pripažinimo vienodai susiduria tiek Lietuvos kino kūrėjai, tiek užsieniečiai. Nemažai perspektyvių filmų būna nuvertinami per anksti, o naujokams dažnai padeda ir sėkmės faktorius. Tiek kūrėjams, tiek juos vertinantiems programų sudarytojams patariu nebijoti rizikuoti, nes netgi labiausiai patyrusiems dažnai pritrūksta drąsos garsesnį ir daug apdovanojimų pelniusį filmą iškeisti į dar negirdėto, pradedančio kūrėjo darbą. Pataikavimas auditorijos norams pripratina kurti saugiai.

 

Iš užsienio kūrėjų lietuviai galėtų pasimokyti drąsos ir gebėjimo pristatyti save ir savo darbą ir taip pelnyti daugiau dėmesio. Festivalių, apdovanojimų ceremonijų, atrankos komitetų ir kino industrijos užkulisiuose lobizmas atlieka išties svarbų vaidmenį. Tad mokėjimas užmegzti ir palaikyti ryšius dažnai padeda pasiekti daugiau. Taip pat lietuviams dar trūksta edukacijos apie tai, kaip sukurti vertingą filmą, turint minimalų biudžetą.

 

– Kaip vertinate kino edukacijos ir bendruomeniškumo skatinimo svarbą kino kūrėjams?

 

Ypač palaikau jaunosios lietuvių kino kartos aktyvumą dalyvauti įvairiuose edukacijos ir vystymo renginiuose, o tuo pačiu skleisti žinią apie save ir praktikuotis su aukščiausios lygos ekspertais.

 

Džiaugiuosi, jog kino edukacijos pasiūla Lietuvoje auga. Štai filmų kūrimo festivalio „Odisėja72“ metu, gegužės 26-30 d., vyks mokymų savaitė, kurios metu bus gilinamasi į tokias temas kaip filmų patekimo į kino festivalius strategijos, apšvietimas mažo biudžeto filmuose ir kt. Dalyvavimas tokiuose edukaciniuose renginiuose neabejotinai padeda tobulėti. Tai puiki galimybė patikrinti savo idėjas, konsultuojantis su patyrusiais mentoriais.

 

Esu įsitikinęs, kad geriausias būdas pradėti kino kūrėjo karjerą – subręsti kuriant trumpus eksperimentus, kurti trumpametražius filmus pirmiesiems prisistatymams. Tokia strategija leidžia kaupti patirtį, o ir klysti kuriant trumpo metro filmą kainuoja pigiau. Tik labai nedidelei daliai kino kūrėjų pavyksta iškart sėkmingai debiutuoti su pilnametražiu filmu ir nustebinti visą industriją.

 

Be trumpo metro filmo tampa kur kas sudėtingiau įtikinti sprendimų priėmėjus įvairiuose festivaliuose, jog pasiūlytą projektą reikėtų priimti į mokymų programas. Man tik belieka sušaukti tris kartus „Valio!“ debiutuojančiam režisieriui V. Katkui, kuris atstovaus Lietuvą Kanų festivalio paralelinėje programoje „Kritikų savaitė“ su trumpametražiu filmu „Kolektyviniai sodai“.

 

72 valandų filmų kūrimo iššūkį priimančių komandų registracija vyksta iki gegužės 21 d. Daugiau informacijos apie projektą ir dalyvių registracija – www.odiseja72.lt.