Mėnuo: 2019 gegužės

Birželio 10-12 dienomis į Lietuvą jau 3-ą kartą sugrįžta žymus JAV aktorius ir režisierius Barry Primus, kurio mokymai sulaukė daug dėmesio iš Lietuvos aktorių, režisierių, scenaristų ir kitų kino bei teatro kūrėjų. Idėja, kuri paskatino įkurti “Directors Lab”, gimė dar 2016 metais Los Andžele, kai Barry ir jo tuo metinė studentė režisierė Irma Pužauskaitė bendru sutarimu nusprendė gerąją Amerikos kino vaidybos patirtį atvežti į Lietuvą.

 

Prie mokymų su Barry Primus „Get Great Performances Film & TV for Directors“ sutiko prisidėti jau ne pirmą sykį iniciatyvą palaikanti, audiovizualinių kūrinių kūrėjų ir prodiuserių teises ginanti ir administruojanti Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija „AVAKA“. Mokymuose nemokamai turės galimybę dalyvauti net 6 asociacijos nariai.

 

AVAKA direktorius sako: „Mūsų bendruomenė nuolat didėja, o tai be abejonės įpareigoja nariams suteikti ne tik kokybiškas atlyginimo surinkimo ir išmokėjimo paslaugas, bet ir suteikti papildomą pridėtinę vertę. Tai labai svarbu. Dėl to visuomet palaikome iniciatyvas, kurios ugdo profesinį meistriškumą ir plečia akiratį, bei patys aktyviai veikiame švietimo srityje. Galiu paanonsuoti, kad šią vasarą AVAKA nariai sulauks dar vienos geros žinios – ruošiamės neeilinio svečio vizitui Lietuvoje, kuris pasidalins savo patirtimi su kino ir televizijos profesionalais. Sekite naujienas!“

 

Mokymuose režisierius Barry Primus pristatys Lee Strasbourg, Sandy Maisner ir Stella Adler vaidybos technikas, naudojamas kine ir televizijoje. Režisieriai ir scenaristai turės galimybę iš arčiau susipažinti su realiu režisavimu improvizacijų pavidalu. Neišvengiamai bus mokomasi įsijausti į tikrą režisieriaus rolę aktoriaus atžvilgiu – kaip komunikuoti, geriau suprasti vieni kitus. Tai mokymai, kuriuose neapsieinama be ašarų, juoko ar kitų emocijų, padedančių įsijausti į vaidmenis.

 

Barry Primus pradėjo aktoriaus karjerą su tokiais garsiais Amerikos režisieriais kaip Elia Kazan ir Harold Clurman. Per 50 metų Barry suvaidino apie 50 filmų ir dirbo su Martin Scorsese, Sydney Pollack, Mark Rydell, James Toback ir Roger Vadim. Barry yra vsiems gerai žinomo filmo „Meilužė“ (Mistress, 1992), kuriame vaidino Rober De Niro, režisierius ir scenarijaus bendraautorius. Naujausias filmas, kuriame aktorius atliko vaidmenį kartu su Robertu De Niro ir Al Pacino – režisieriaus Martino Scorsese kriminalinėje dramoje „Airis“ (The Irishman,2019).

 

Mokymus organizuoja: „Directors Lab“. Mokymų rėmėjas: Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija „AVAKA“. Registracija į mokymus: www.directorslab.org

Valstybės kontroliuojančios institucijos kovai su nelegaliais audiovizualinio turinio platintojais gautus ginklus jau išbando praktikoje. Tuo tarpu autorių teises ginančios agentūros pastebi, kad teigiamą poveikį turi ir visuomenės švietimas – norinčių naudotis „piratų“ paslaugomis mažėja. Tiesa, ir legalūs transliuotojai, retransliuotojai ir muzikos bei vaizdo kūrinių autoriai, ir valstybės biudžetas vis dar skaičiuoja nuostolius, patiriamus dėl šešėlinės veiklos.

 

„Esame priėmę jau 11 sprendimų dėl interneto svetainių, kuriose buvo neteisėtai transliuojamas audiovizualinis turinys, uždarymo“, – gegužės 29 d. Vilniuje surengtoje Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos spaudos konferencijoje sakė Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) narys Ričardas Slapšys. Tarp šiemet LRTK akiratyje atsidūrusių interneto adresų yra ir 90 000 kūrinių nelegaliai platinanti svetainė.

 

2017 m. pabaigoje priėmus Visuomenės informavimo įstatymo, o 2018 m. lapkritį – Autorinių ir gretutinių teisių įstatymo pataisas, valstybės kontroliuojančios institucijos įgijo kur kas daugiau galimybių operatyviai reaguoti į pranešimus apie „piratavimą“. Kaip sakė R. Slapšys, šiandien LRTK sprendimą dėl interneto adreso blokavimo gali priimti ir teismo sankciją tam gauti per 15 dienų.

 

LRTK taip pat jau pradėjo pokalbius su „Google“, kad nelegalų turinį siūlančios svetainės pagal geolokaciją būtų neprieinamos Lietuvoje.

 

Veiksmų prieš nelegalius audiovizualinės produkcijos platintojus kartu su VMI ėmėsi ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Kaip pasakojo VVTAT Rinkos priežiūros ir rizikos vertinimo skyriaus vedėjas Arvydas Naina, tarnyba jau nubaudė ne vieną dešimtį „piratines“ paslaugas teikusių asmenų ir įmonių.

Pasak A.Nainos, viena didžiausių problemų yra gauti pirminę informaciją apie nelegalius paslaugų teikėjus, nes jie dažniausiai reklamuojasi skelbimų portaluose, vietinėje spaudoje. Kartu VVTAT atstovas priminė, kad administracinė atsakomybė už nelegalios produkcijos naudojimą tenka ne tik ją pardavusiems, bet ir pirkusiems ir naudojantiems asmenims, tad „pigesnė“ televizija vartotojui gali tapti kur kas brangesnė nei jam atrodo – o baudos gali siekti nuo 300 iki 800 eurų.

 

Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos prezidentė Vaiva Žukienė pastebėjo, kad „piratai“ labai aktyviai reaguoja į pokyčius rinkoje – LRTK priėmus sprendimą dėl vieno ar kito Rusijos televizijos kanalo laikino draudimo, skelbimuose galimybė juos žiūrėti pradedama reklamuoti kaip svarbus privalumas.

 

Kabelinės televizijos asociacijos nariai pastebi, kad dažnu atveju nelegalias paslaugas teikia ir juridiniai asmenys. „Jie sumoka valstybei PVM mokestį, tačiau išvengia visų kitų – mokesčių autoriams, licencijos mokesčių, mokesčių LRTK. Todėl vartotojui jie pasiūlo 40% pigesnes paslaugas ir taip žlugdo legalų verslą“, – sakė Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos prezidentė Vaiva Žukienė,.

 

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) direktorės pavaduotojas Mindaugas Budvytis skaičiavo, kad pagal asociacijai teikiamus duomenis, vien pernai legalių kabelinės televizijos vartotojų Lietuvoje sumažėjo 20 000, ta pati tendencija matoma ir šiais metais.

 

„Muzikantų ir aktorių bendruomenė pritaria nelegalių svetainių blokavimui. Šiuo metu yra didžiulis legalių muzikos platformų pasirinkimas – svetainėje Pakartot.lt galima rasti visą lietuvišką muziką nuo tarpukario iki naujausių kūrinių, visiems žinomos ir prieinamos „Spotify“, „iTunes“, „Deezer“ platformos, „Youtube“. Atlikti tyrimai rodo, kad pastaruoju metu piratavimo apimtys ir žmonių noras naudotis nelegaliomis paslaugomis mažėja. Aišku, tempas dar nėra toks, kad muzikantai nepatirtų žalos“, – sakė M.Budvytis.

 

Visuomenės nuomonės keitimo svarbą greta baudžiamų veiksmų pabrėžė ir Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos (AVAKA) direktorius Darius Vaitiekūnas.

 

„Priimti teisės aktai ir institucijų sprendimai yra labai reikalingi ir svarbūs. Tikime, jog tai yra tik pirmi žingsniai. Kartu, manau, kad labai svarbu atkreipti visuomenės dėmesį į neteisėto kūrinių naudojimo problemą – juk nuo to pirmiausia nukenčia kūrėjai. Todėl sveikiname Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos iškeltą nulinės tolerancijos piratavimui iniciatyvą“, – sakė AVAKA direktorius D.Vaitiekūnas.

 

LKTA manymu, šiuo metu iki 15% televizijos programų platinimo rinkos Lietuvoje užima nelegalūs paslaugų tiekėjai, todėl jų metinės pajamos turėtų viršyti 10 milijonų eurų.

 

Nuotraukoje: (iš kairės) Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos (AVAKA) direktorius Darius Vaitiekūnas, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) narys Ričardas Slapšys, Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos prezidentė Vaiva Žukienė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) Rinkos priežiūros ir rizikos vertinimo skyriaus vedėjas Arvydas Naina, Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) direktorės pavaduotojas Mindaugas Budvytis

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ pradeda konkursinės trumpametražių filmų programos „Naujasis Baltijos kinas“ (NBK) registraciją. Konkurse šiemet kviečiami dalyvauti viso Baltijos jūros regiono kūrėjai.

 

Nuo 2008 iki 2018 metų į NBK programą galėjo pretenduoti tik Baltijos šalių (Estijos, Latvijos ir Lietuvos) režisieriai, tačiau tvirtėjant tarptautinėms nekomercinio europinio kino partnerystėms, nutarta atverti sienas ir konkurso geografiją plėsti.

 

„Europinio kino bendruomenė vienijasi – tai yra pagrindinė Europos kino augimo ir klestėjimo sąlyga. Todėl einame į naują etapą ir Baltijos valstybių trumpametražių filmų konkursą verčiame tarptautiniu Baltijos jūros regiono konkursu. Konkursinės programos geografiją šiemet papildys kūriniai iš Švedijos, Suomijos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos bei Rusijos. Šie pokyčiai padės sustiprinti programos turinį, paskatins bendradarbiavimą tarp skirtingų šalių ir suteiks programai naujų europietiško kino spalvų“, – naujoves pristato „Scanoramos“ įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.

 

Pernai geriausiu konkursinės programos „Naujasis Baltijos kinas“ filmu paskelbta estų prodiusuota Mariam Agladze juosta „Nanuli ir Gogis“. Už geriausią lietuvišką trumpametražį filmą antrus metus iš eilės apdovanota Klaudija Matvejevaitė ir jos darbas „Kai perplauksi upę“. Konkursui pateiktus filmus kasmet vertina tarptautinė žiuri, kurioje 2018 m. nugalėtojus rinko Islandijos kino centro direktorė Laufey Guðjónsdótti, Vokietijos kino akademijos narė Katja Hevemeyer ir prancūzų filosofas bei režisierius Jean Breschand, „Scanoramoje“ 2017 m. pristatęs savo sėkmingą pilnametražį debiutą „Popiežė Joana“.

 

Registracija į šių metų „Scanoramos“ konkursinę programą vyks iki rugpjūčio 1 d. Į konkursą kviečiami filmai, sukurti ne anksčiau kaip 2017 m. rugsėjo 1 d. ir viešai nedemonstruoti kino teatruose ar kituose Lietuvoje vykstančiuose festivaliuose. Geriausi programos filmai bus apdovanoti  piniginiais prizais. Visos konkurso sąlygos ir registracijos forma yra čia.

 

Šiemet Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks lapkričio  7–24 dienomis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

Animacijos kūrėjai kviečiami teikti savo darbus 17-ojo Tarptautinio animacinių filmų festivalio „Tindirindis 2019“ atrankai į konkursines programas.

 

Festivalis įvyks 2019 m. lapkričio 28 – gruodžio 01 d. Vilniuje, o vėliau ir kituose Lietuvos miestuose ir rajonuose (Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje, Panevėžyje, Utenoje, Jurbarke, Tauragėje, Palangoje, Kuršėnuose, Šaukėnuose, Gargžduose, Ukmergėje, Anykščiuose ir kt.)

 

Į konkursines programas priimami filmai, kurie sukurti ne seniau nei 2017 m. sausio 01 d.

 

Šiais metais Tindirindžio festivalio konkursinėse programose yra naujovė. Įsteigta taikomosios animacijos nominacija ir prizas už geriausią taikomosios animacijos kūrinį. Kviečiame dalyvauti virtualios realybės, animacinių instaliacijų, reklaminių klipų, edukacinių projektų, žaidimų ir kitų projektų kūrėjus.

 

Mokestis: Netaikomas

 

Dalyvio anketa:  Užpildytą ANKETĄ siųsti el. paštu tindirindis_festival@yahoo.com arba paštu nurodant :

Valentas Aškinis,

Tarptautinis animacinių filmų festivalis Tindirinis

Nugalėtojų 11, LT-10105,

Vilnius, Lietuva

 

Reikalavimai:

• Internetinė filmo nuoroda su slaptažodžiu (pvz: VIMEO) arba suteikiama galimybė parsisiųsti failą,
• 3 filmo kadrai (300 dpi),
• Režisieriaus nuotrauka (300 dpi),
• Filmo sinopsis lietuvių ir anglų kalbomis,
• Trumpa režisieriaus kūrybinė biografija,
• Filmų dialogų lapai.

Galutinis dalyvio anketos pateikimo terminas yra 2019 m. liepos 20 d.

 

Filmų atrankos rezultatai bus paskelbti 2019 m rugpjūčio 15 d.