„SCANORAMA“ VYKSTA Į LINCO KINO FESTIVALĮ: FILMŲ MEDŽIOKLĖ ČIA ĮGAUNA PAGREITĮ

Balandžio 25-30 dienomis Austrijos šiaurėje esančiame Linco mieste 16-tą kartą vyks Europos kino festivalis „Kertant Europą“ (ang. Crossing Europe). Festivalio programų sąraše – konkursinės programos, pristatančios ryškiausius vaidybinius ir dokumentinius europiečių filmus, retrospektyvinis žvilgsnis į Europos kino paveldą, dėmesys nacionalinio kino raidai, ateities perspektyva, ypač populiarūs ir noriai lankomi naktiniai siaubo filmų seansai. Visą savaitę Lincas gyvena šiuo festivaliu. Čia vyrauja profesionalaus bičiuliškumo atmosfera, nykstanti iš didžiųjų kino forumų. Europos šalių kino forumo „Scanorama“ programos rengėjai neslepia – būtent Lince filmų medžioklė naujam festivalio sezonui įgauna rimtą pagreitį.

 

Europos kinui festivaliai – gyvybiškai svarbūs

 

Nepaisant sėkmingų tarptautinių premjerų prestižiniuose kino festivaliuose, daugumai filmų neatsiveria didžiųjų kino ekranų salės. Būtent dėl to kino festivaliai tampa bene vienintele galimybe sutelkti meisrtiškumu tikinčius kūrėjus, dalintis žiniomis ir lavinti žiūrovus. Europos kino festivalius vienija gyvybiškai svarbi misija – kurti platformą, kurioje atsiskleistų Europos autorinio kino įvairovė.

 

„Scanorama“ nuo pat pradžių grindė savo koncepciją Europos kino vertybėmis, ne atsitiktinai ir viena festivalio programų buvo pavadinta Linco festivalio vardu – „Kertant Europą“.

 

„Su Linco kino festivaliu mus sieja ne tik pagarba Europos kinui, bet ir ilgai trunkanti tvirta draugystė. Bendradarbiauti pradėjome dar 2009 m., kai Vilnius ir Lincas buvo paskelbti Europos kultūros sostinėmis. Būtent tada Lince teko organizuoti Austrijoje pirmą kartą parodytą lietuvių poetinės dokumentikos programą, įsipareigojome „Scanoramoje“ pristatyti Linco vaidybinio konkurso laureatus savo pagrindinėje programoje „Kertant Europą“, kartu puoselėti Europos kino kultūrą, keistis patirtimi, kino naujienomis“, – sako Europos šalių kino forumo „Scanorama“ įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.

 

Festivalių tinklas stiprins Europinio kino sklaidą

 

Europos kino sklaidą skatinti padeda ir prieš metus įkurtas Europos kino festivalių tinklas „Moving Images – Open Borders“ .

 

„Tarp svarbiausių tinklo tikslų – bendros edukacinės programos, kurios galėtų paskatinti jaunus žiūrovus domėtis Europiniu kinu. Šio tikslo vedini šiemet stiprinsime savo trumpametražių filmų konkursinę programą, plėsime jos geografiją. Tikime, kad su partnerių pagalba šiuo keliu bus įdomu judėti pirmyn“, iš Linco pozityvias naujienas praneša Gražina Arlickaitė.

 

„Moving Images – Open Borders“ nariai: Europos šalių kino forumas „Scanorama“, Linco kino festivalis „Kertant Europą“ (Austrija), Paličiaus Europos kino festivalis (Serbija), Lečės Europos kino festivalis (Italija), Cottbus’o Europos kino festivalis (Vokietija), Les Arcs Europos kino festivalis (Prancūzija) ir Sevilijos Europos kino festivalis (Ispanija).

 

Apie „Scanoramą“

 

Nuo 2003 m. vykstantis Europos šalių kino forumas „Scanorama“ yra didžiausias ir ryškiausias rudens sezono tarptautinis kultūrinis kino įvykis Lietuvoje. Europos festivalių asociacija 2017 m. „Scanoramai“ suteikė kokybės ženklą „EFFE Label“. Nuo 2018 m. „Scanorama“ prisijungė prie tarptautinio Europos kino festivalių tinklo „Judantys vaizdai be sienų“ (angl. „Moving Images – Open Borders“). Festivalį globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

ŽINOMI LIETUVOS KŪRĖJAI IR ATLIKĖJAI SOCALINĖJE KAMPANIJOJE PRISIPAŽĮSTA: „AŠ VOGIAU“

Trečius metus iš eilės Lietuvos muzikos verslo asociacija tiesmukai ir gana šokiruojančiai kreipiasi į tuos, kurie tebegalvoja, kad intelektinė nuosavybė yra nemokama, todėl filmus, muziką siurbia iš bet kokių internete veikiančių platformų, nepaisydami, kokią žalą šiuo piratavimu daro kūrėjams.

 

Žinomi meno, muzikos kūrėjai susibūrė atviram pokalbiui. Televizijos laidų vedėjas, muzikos prodiuseris Jonas Nainys-Jovani, muzikos kūrėjai ir atlikėjai Jurgis Brūzga, Erica Jennings, Dominykas Vaitiekūnas, Raminta Naujanytė-Bjelle, Vaidotas Valiukevičius, grupės „Abudu“ siela Domantas Starkauskas, Lietuvos naujoji „eurovizinė“ viltis Jurijus Veklenko, laidų vedėja Gabrielė Martirosianaitė, broliai menininkai Algirdas ir Remigijus Gataveckai, – visi jie sutiko pasikalbėti apie tai, ką darė vedini naivumo, ištroškę pasaulio naujienų, iš nežinojimo ar dėl to, kad elgėsi „kaip dauguma“.

 

Mikrofonas įjungtas, studijoje – keli paprasti klausimai, ir gana sunkūs atsakymai. Sunkūs dėl to, kad tenka pripažinti sau tai, kas nemalonu. Tokia situacija, kai maudžia dantį ir ateini į odontologo kabinetą. Žinai, kad bus tik geriau, bet didelio džiaugsmo dar nėra. Juk gali būti, kad teks traukti šaknį. Galbūt skaudės. Bet pirmas žingsnis jau žengtas: problema pripažinta ir gydymas prasideda.

 

Įžymybėms tekęs dantų skausmas – prisipažinti, kad vogė. Antras ėjimas – paskatinti kitą pripažinti, kad ir jis – buvo, o galbūt tebėra vagis.

 

„Pradėk nuo savęs“ – taip vadinasi ir socialinė kampanija. Šiais metais ji – ir jautri, ir nuoširdi, ir verčianti susimąstyti.

 

„Kada aš pradėjau vogti? Nuo ankstyvos vaikystės, nuo paauglystės, kaip ir dauguma“, – sako J. Brūzga, J. Veklenko, D. Starkauskas.

 

„Kodėl aš vogiau? Nes man patinka nemokami dalykai“, – šypteli J. Nainys.

 

„Nes piratauti yra smagu, – sako D. Vaitiekūnas. – Tiesiog nebuvo tokio sąmoningumo, supratimo, kad tai yra vagystė.“

„Aš tiesiog kito kelio nežinojau. Trūko informacijos, nepasidomėjau. Buvau ištroškęs meno, ištroškęs muzikos“, – atsakymus priduria Jurijus, Gabrielė, Domantas.

 

Lygiai taip pat sakytų dauguma vartotojų, atsisiuntusių muzikos ir kino kūrinius iš nelegaliai veikiančių svetainių. Taigi, žinomi žmonės, pasakojantys apie savo patirtį, yra tarsi visuomenės veidrodis. Tačiau jie pasirinko kitą kelią: pradėjo vartoti meną legaliai. Kūrėjai nekantrauja, kad ir visuomenės pasirinkimas pasikeistų.

 

„Supratau, kad tai yra vagystė iš žmonių, kurie kuria“, – pabrėžia broliai Gataveckai.

 

„Atėjo branda, supratimas, pavyzdžiai iš kitų šalių“, – pasakoja J. Nainys.

 

„Pradėjęs vartoti legaliai, laimėjau kokybę. Viską labai greitai gauni“, – antrina D. Starkauskas ir Bjelle.

 

„Svarbiausia, kad jaučiuosi gerai“, – sako E. Jennings.

 

Lietuvos muzikos verslo asociacija siekia, kad kuo daugiau interneto vartotojų įsisąmonintų, kad yra gausybė platformų, kuriose klausytis muzikos, žiūrėti filmus, skaityti knygas galima legaliai. Vartotojui tai kainuoja visiškai nedidelį, neskausmingą mokestį, tačiau autoriui, kūrėjui yra gyvybiškai svarbu.

 

Iniciatyva „Pradėk nuo savęs“ trečius metus kuria dialogą tarp kūrėjų ir vartotojų, skatina jaunąją kartą kitaip vertinti „nemokamus“ dalykus. Apie tai rengiamas seminarų ciklas: Lietuvos muzikos verslo asociacijos nariai, autorių bei gretutines teises ginančių institucijų atstovai diskutuos su studentais aktualiais klausimais. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

 

Artimiausi „Pradėk nuo savęs“ seminarai vyks:

Balandžio 17 d. 10.45 val. – Socialinių mokslų kolegijoje.

 

Gegužės 8 d. 10.30 val. – Kauno kolegijoje, 14 val.  – Vilniaus kolegijoje.

 

Gegužės 9 d. 11 val. – Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos dizaino fakultete, 15 val. – Europos Humanitariniame Universitete.

 

 

 

 

BALANDŽIO 24 D. VYKS VISUOTINIS AVAKA NARIŲ SUSIRINKIMAS

2019 m. balandžio 24 d. 11:00 val. šaukiamas  Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA Visuotinis narių susirinkimas, kuris vyks Lietuvos kinematografininkų sąjungos patalpose Vasario 16-osios g. 8, Vilniuje.

 

Nesusirinkus kvorumui, (1/2 asociacijos narių) pakartotinis visuotinis narių susirinkimas šaukiamas 2019 m. balandžio 26 d. 11:00 val. Lietuvos kinematografininkų sąjungos patalpose Vasario 16-osios g. 8, Vilniuje.

 

Visuotinio narių susirinkimo darbotvarkė:

1) Darbotvarkės ir reglamento tvirtinimas. Balsų skaičiuotojų rinkimas. Sekretoriato rinkimas;

2) Audito ataskaitos pristatymas;

3) Skaidrumo ataskaitos tvirtinimas. Su dokumentais susipažinkite čia >>>

4) Stebėtojų komisijos informacija;

5) Įstatų pataisų tvirtinimas. Su dokumentais susipažinkite čia >>>

6) Kompensacinio atlyginimo už atgaminimą asmeniniais tikslais paskirstymo taisyklių pataisų tvirtinimas. Su dokumentais susipažinkite čia >>> 

7) Socialinėms-kultūrinėms reikmėms atskaitytų lėšų kaupimo ir paskirstymo tvarkos pataisų tvirtinimas. Su dokumentais susipažinkite čia >>>

8) Specialaus fondo aprašo tvirtinimas. Su dokumentais susipažinkite čia >>>

 

Dalyvių registracija 10:30 – 11:00 val.. Dalyviai, užsiregistravę po nurodyto termino pabaigos, Visuotiniame narių susirinkime dalyvauja be balsavimo teisės.

 

 

KINO KŪRĖJAI KVIEČIAMI IŠBANDYTI JĖGAS IR SUKURTI FILMĄ PER 72 VALANDAS

Prasidėjo registracija į trečius metus vyksiančio festivalio „Odisėja72” iššūkį, kviečiantį sukurti trumpametražį filmą per 72 valandas. Jau tradicija tapęs festivalis kino ir video kūrėjams – tai vienintelis tokio tipo projektas Lietuvoje, kasmet suburiantis vis gausesnę kūrybingą ir žingeidžią bendruomenę.

 

Šiemet susitelks į edukaciją

Festivalio direktorės A. Markevičiūtės teigimu, šiais metais filmų kūrimo festivalis auga ir ypatingas dėmesys bus skiriamas kino ir video kūrėjų bendruomenės edukacijai ir kompetencijų kėlimui.

 

„Šiais metais kino kūrėjai turės galimybę ne tik išmėginti jėgas kurdami filmą per 72 valandas ir konsultuotis su žinomais festivalio mentoriais, tačiau ir prieš prasidedant iššūkiui dalyvauti edukaciniuose seminaruose apie istorijų kūrimą, garsą, apšvietimą ir montažą kine, bei filmų pateikimą kino festivaliams”, – pasakoja A. Markevičiūtė.

 

Talkins kino profesionalai

 

Mokymų dalyviai susipažins ir su dviem žymiais filmų kūrimo ir platinimo profesionalais iš Didžiosios Britanijos – apie garso subtilybes kine pasakos garso dizaineris, prodiuseris ir lektorius R. Heap, o  režisierius ir prodiuseris M. Pressdee dalinsis sukurtų filmų patekimo į festivalius strategijomis ir pristatys paties išbandytus scenarijaus rašymo metodus.

 

M. Pressdee talkins ir 72 valandų filmų kūrimo iššūkio dalyviams – jis taps vienu iš festivalio mentorių, kartu su režisiere ir scenariste, sukūrusia geriausiu praėjusių metų filmu pripažintą tragikomediją „Stebuklas”, E. Vertelyte, kino ir muzikinių klipų režisieriumi S. Baradinsku, ir montažo režisieriumi bei festivalį organizuojančios video agentūros TURBO kūrybos vadovu E. Arlausku.

 

Atviras visiems

 

Edukaciniai seminarai ir kūrybinės dirbtuvės bus atviri ne tik 72 valandų filmų kūrimo iššūkyje dalyvaujančioms komandoms, tačiau į juos galės registruotis kiekvienas besidomintis kino kūrimu ir norintis daugiau sužinoti apie filmų gamybą bei platinimą.

 

Mokymai vyks gegužės 26-30 dienomis, o filmų kūrimo iššūkis prasidės gegužės 31-ąją VGTU „LinkMenų fabrike” ir truks lygiai tris paras. Festivalio metu sukurtų filmų peržiūra ir apdovanojimų ceremonija vyks birželio 13 d. 19 val. „Forum Cinemas VINGIS” kino teatre.

 

72 valandų filmų kūrimo iššūkį priimančių komandų registracija vyks iki gegužės 21 dienos. Daugiau informacijos apie projektą, praėjusiais metais sukurtus filmus ir registracijos formą rasite www.odiseja72.lt.

 

Praėjusių metų festivalio akimirkos >>>