Mėnuo: 2018 lapkričio

Ketvirtadienį, lapkričio 8 dieną, Graikijos sostinėje Atėnuose buvo paskelbti Europos animacijos apdovanojimų nominantai. Tarp Europos animacijos apdovanojimų asociacijos nominuotų darbų yra ir lietuvių režisierės Birutės Sodeikaitės filmas „Paskutinė stotelė – mėnulis”. Lėlinės animacijos filmas nominuotas už geriausią personažų ir aplinkų dizainą trumpametražių filmų kategorijoje.

 

„Emile” apdovanojimų siekis – švęsti geriausią Europos animaciją. Mintis pradėti apdovanojimus kilo iš gilios meilės animacijai, kuri turi ypatingą sugebėjimą peržengti nacionalines ribas. Todėl animacija yra išskirtinė komunikacijos forma”, – teigia Europos animacijos apdovanojimų (EAA) prezidentas Peteris Lordas.

 

Debiutinio Birutės Sodeikaitės filmo premjera įvyko 2017 metais, Europos kino forumo „Scanorama” konkursinėje programoje. Filmas šiais metais buvo nominuotas dviems nacionaliniams kino apdovanojimams „Sidabrinė gervė” – geriausio trumpametražio filmo kategorijoje bei geriausios muzikos filmui kategorijoje. Režisierė Birutė Sodeikaitė šiuo metu kuria naują lėlių animacijos filmą „Elena”, kuris jau gavo 2 apdovanojimus tarptautiniuose trumpametražių filmų pristatymo renginiuose: Baltic Pitching Forum 2017 bei European Short Pitch 2018. Abu režisierės filmus prodiusuoja lietuvių kino gam1ybos kompanija „Art shot”.

 

Šių metų Europos animacijos apdovanojimų ceremonija įvyks gruodžio 7-8 dienomis Lilyje, Prancūzijoje. Iki lapkričio 30 d. Europos animacijos apdovanojimų asociacijos nariai balsuos ir išrinks apdovanojimų laureatus 18 kategorijų.

 

Daugiau informacijos apie Europos animacijos apdovanojimus: http://bit.ly/2qCHy4r

Ketvirtadienio vakarą Vilniuje prasideda 16-asis Europos šalių kino forumo „Scanorama“ sezonas. Jau 16 metų „Scanorama“ kerta visą Europą – nuo Šiaurės iki jos Pietų, supažindindama su ryškiausiais europietiškais filmais ir kviesdama mėgautis geru kinu iš įvairių Europos šalių. Šiemet kruopščiai atrinkti ir sugrupuoti filmai iš 34 šalių suguls į 12 tradicinių „Scanoramos“ programų.

 

„Šiemet savo programą ruošėme galvodami ne tik apie kasmet besilankančius festivalyje, bet ir apie tuos, kurie galbūt tik pradeda atrasti ir pažinti „Scanoramą“. Siūlome ne tik klasikinius, didžiausių kino festivalio laureatais tapusius filmus, bet ir ryškiausius debiutus, netradicinio hibridinio žanro kiną. Šiemet festivalyje savo favoritus atras ir siaubo kino mėgėjai. Tai festivalis visiems, todėl linkiu žiūrovams po festivalio programos labirintą vaikščioti drąsiai ir smalsiai priimti visus jame esančius netikėtumus“, – kviečia „Scanoramos“ įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.

 

Šiemet – jau ir kino teatre „Pasaka“

 

Šiais metais „Scanorama“ papildė Vilniaus kino teatrų žemėlapį – ryškiausi festivalio filmai pirmą kartą bus rodomi ir kino teatre „Pasaka“. Tradiciškai festivalio programa išsirikiavo ir „Skalvijos“ kino teatre, o Kaune, Klaipėdoje bei Šiauliuose „Scanoramos“ filmai žiūrovų lauks „Forum Cinemas“ kino salėse.

 

Šių metų „Scanoramą“ atvers vienu ryškiausių pretendentų į „Auksinio lokio“ apdovanojimą laikytas vokiečių režisieriaus Christiano Petzoldo filmas „Tranzitas“. Kino meistras, savo ankstesniu filmu „Feniksas“ (2014) sukūrė vieną stipriausių ir subtiliausių pasakojimų Holokausto tema, kurią savitai interpretuoja ir naujausioje juostoje. Režisierius kuria alegoriją apie šiandieninę Europą, Antrąjį pasaulinį karą perkeldamas į šių dienų Marselį. Petzoldas jungia žanrinio ir autorinio kino registrus, įtraukdamas žiūrovus į paslaptingą film noir istoriją. Filmo anonsas >>>

 

Visų, kurie savo atidarymo filmą nori pasirinkti patys, lauks kino teatras „Skalvija“ – čia nuo ankstyvo vakaro vienas po kito suksis trys perliukai iš Šiaurės šalių kino padangės. Ieškantys naktinių nuotykių laukiami „Pasakoje“, kur iki paryčių vyks Europos trumpametražių filmų naktis.

 

Penktadienio vinis: filmo „Jo vardas buvo Kuro“ režisierių performansas

 

„Scanoramoje“ tradiciškai lankysis gausus būrys svečių iš Europos ir tolimesnių pasaulio kraštų. Su jais festivalis kviečia susitikti pagrindinėje „Scanoramos“ būstinėje „Forum Cinemas Vingis“. Penktadienį čia savo filmą „Jo vardas buvo Kuro“ pristatys du Europoje gyvenantys japonų kilmės režisieriai – Joji Koyama ir Tujiko Noriko. Prieš seansą kino salėje režisieriai surengs specialų vizualinį-muzikinį performansą. Filmo anonsas >>>

 

Penktadienį prasidės ir pirmieji Ingmaro Bergmano šimtosioms gimimo metinėms paminėti skirtos programos seansai, kuriuos atvers vienas laukiamiausių „Scanoramos“ dokumentinių filmų – „Ingmaro Bergmano beieškant“. Pažintį su Bergmanu žiūrovai tą patį vakarą galės pratęsti su kultiniu šio kino meistro filmu „Septintasis antspaudas“. Filmo anonsas >>>

 

Šeštadienis: temų ir žanrų gausa kino salėse ir ne tik

 

Pirmąjį festivalio šeštadienį tradiciškai į susitikimus kvies „Scanoramos krypčių“ renginiai. Juos pradės viešnių iš JAV diskusija apie valstybių sienas peržengiančias aktorių atrankas – „Emmy“ apdovanojimus pelniusios gildijos „The Casting Society of America“ atstovės Nancy Bishop ir Kim Swanson, dirbančios ir Amerikoje, ir Europoje, pasidalins aktorių atrankos informacija, kuri paprastai lieka už uždarų durų.

 

Vėliau į meistriškumo dirbtuves kvies Hannah Lee Miller, kuriai teko dirbti su tokiais vaikams skirtais serialais kaip „Čagingtonas“, „Ei, Dagi“, „Mažoji Beno ir Holės karalystė“ ir „Kiaulytė Peppa“. Dirbtuvėse bus aptariami animacinio serialo prodiusavimo ypatumai. Pokalbius su festivalio svečiais „Scanorama“ kvies pratęsti „Forum Cinemas Vingis“, kur šeštadienį  prieš seansus vyks pirmieji susitikimai „Kino klube“.

 

Šeštadienį festivalis kvies ir romantikos, ir istorijos, ir ekstremalių potyrių ieškotojus. Taip pat tuos, kuriuos domina socialinės temos. Filmas „Nuostabūs dalykai“ kvies į kelionę po vartotojiškos visuomenės užkulisius ir įtaigia kino kalba ragins keisti tradicinį požiūrį į kasdienybės paviršių. Pasak festivalio organizatorių, dėl išskirtinių garsinių sprendimų šį filmą būtina žiūrėti kino teatre. Filmo anonsas >>>

 

Sekmadienio filmai, tinkami visai šeimai

 

Sekmadienį „Scanorama“ nelėtins tempo, savo gausiame repertuare siūlydama ir visai šeimai tinkančius filmus. Vienas tokių – Toronto kino festivalyje Vaikų žiuri apdovanojimą pelniusi juosta „Atsargiai, ragana“. Filme pasakojama apie drovų, savimi nepasitikintį berniuką, kuris gimė iš dalies paralyžiuotas. Laisvas jis tampa tik savo vaizduotės pasaulyje, kol nesutinka žavios mergaitės Milicos. Filmo anonsas >>>

 

Zlyno tarptautiniame kino festivalyje Vaikų žiuri simpatijas pelnė filmas „Pašėlusios garstrolės“. Jame pasakojama apie dviejų jaunuolių svajonę pakeisti roko istoriją ir tapti legendomis. Viltingas planas ir nuotykių kupini koncertų turai virsta kelione brandos link su triumfuojančia pabaiga. Filmo anonsas >>>

 

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks lapkričio 8–25 dienomis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

Iš pirmo žvilgsnio „autorių teisių“ terminas gali sugluminti. Šis laukas atrodo gana sudėtingas, mažai pažįstamas, tačiau viskas tampa kur kas paprasčiau pasidomėjus šios sistemos principais ir laikantis jos taisyklių. Remiantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu, asmuo nuo pat kūrinio sukūrimo momento tampa autoriumi ir įgyja išskirtines teises į savo kūrinį. Tai reiškia, kad tik jis gali leisti arba neleisti naudoti kūrinį tam tikru būdu. Taip pat minėtas įstatymas numato autoriams teisę gauti atlyginimą už kūrinių naudojimą tam, kad kūrėjams būtų atlyginta už intelektinį ir kūrybinį darbą, investuotą laiką ir pan.  Tačiau kasdienybėje naudodami kūrinius net nepagalvojame, kad ne kiekvienam kūrinio naudojimui turime leidimą. Pavyzdžiui, nusipirkus kompaktinę plokštelę (DVD) galima filmą žiūrėti tik asmeniškai, bet nedaryti filmo kopijų, nedaryti jų viešai prieinamų internete ar kaip kitaip naudoti.  Tokiems panaudojimų atvejams yra reikalingi atskiri autorių ar jų teisių turėtojų leidimai. Prie valstybės autorių teisių apsaugos turime prisidėti kiekvienas, kad ne tik būtų išvengta taikomų administracinių, civilinių ir baudžiamųjų atsakomybių, bet ir gerbtume pačius autorius bei jų kūrybą. Tačiau nuo ko pradėti?

 

Visų pirma, turime suprasti, kas yra autorių teisių saugomi objektai, dėl kurių neteisėto naudojimo galima pakliūti į baudžiamųjų sąrašą. Remiantis Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 str., Autorių teisių objektais laikoma – originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikšti kūrybinės veiklos rezultatai. Tai filmai, paveikslai, dainos, eilėraščiai ir kt.. Kaip matoma, įstatymas nenumato baigtinio kūrinių sąrašo, o tik nurodo kriterijus, taikomus kūriniams – pirmiausiai kūrinys turi būti originalus, antra – mokslo ir meno kūrinys, ir trečia – kūrinys turi turėti objektyvią formą.

 

Kiekvieną dieną neišvengiamai susiduriame su autorių teisių pažeidimais, bet dažniausiai pasitaikantys interneto erdvėje: nelegalių kino, muzikos ir literatūros turinio platformų naudojimas ir turinio parsisiuntimai, žmogaus atvaizdo ir nuotraukų naudojimas be sutikimo, nelegalus vaizdinės medžiagos ištraukų panaudojimas kitame turinyje, muzikos ir audiovizualinių kūrinių panaudojimas viešuose renginiuose be leidimo  ir dar daugelis kitų nusižengimų. Didžiausi piratavimo mastai akivaizdžiai matomi internete, kur dažniausiai į nelegalią veiklą įtraukiami vartotojai net jiems to nežinant. Interneto vartotojui ypač sunku atsirinkti šaltinius informacijos platybėse. Naudodami turinį internete, ir ne tik, privalome mąstyti kritiškai ir galvoti ne tik apie save. Pavyzdžiui, Google paieškos sistemoje radus nuotrauką, vertą mūsų Facebook paskyros viršelio, negalime aklai pasikliauti jos viešu prieinamumu, o turime gauti autorius sutikimą ją naudoti, ar bent nurodyti autorystę.

 

Didinant sąmoningumą, kiekvienam iš mūsų privalu žinoti, kad kūrėjai turi teisę gauti jiems priklausantį atlyginimą už kūrinių naudojimą, o taip pat privalu mokėti atskirti, kuriuos kūrinius galima naudoti be leidimo nepažeidžiant autorių interesų. Autoriai kuria visuomenei ir tikisi, kad jų kūriniai bus naudojami, tačiau sąžiningai ir atsakingai. Ar tikrai naudojate legaliai? Legaliai naudojate kūrinį jeigu:

1. Jį įsigijote iš teisėto šaltinio;
2. Jeigu įsigijęs kūrinį naudojate jį ne asmeniniu, o kitu tikslu ir tam tikslui gavote atskirus autoriaus leidimus bei sutarėte dėl atlygintino ar neatlygintino naudojimo;
3. Jeigu panaudojote kūrinį cituodami, mokslo ar mokymosi tikslais;
4. Jeigu internete radote kūrinius, kurie pačių autorių sutikimu leidžiami naudoti neatlygintinai, o tik nurodant autoriaus vardą ir pan..

 

Akivaizdu, kad autoriai suinteresuoti, kad jų kūriniai būtų naudojami, o įvertinti autoriai galėtų toliau kurti.  Piratavimo sekimo kompanijos „MUSO“ atliktas tyrimas atskleidė didžiulius nelegalios veiklos mastus Lietuvoje – čia vienas interneto vartotojas nelegaliai turinį platinančiose svetainėse per metus vidutiniškai apsilankė 269 kartus. Taip pat pastebima atvejų, kuomet interneto vartotojai tampa piratais netyčia ir netgi susimoka už nelegalų turinį nelegalioms internetinėms platformoms. Siekiant išvengti tokių nesusipratimų ateityje, verta susipažinti su intelektinės nuosavybės apsaugos centro INAC išskirtais skiriamaisiais ženklais, leidžiančiais atpažinti legalaus ir nelegalaus turinio platformas:

 

Legalaus turinio platformos pasižymi šiais skiriamaisiais ženklais:

– Filmus rodo tik įgijus teises rodyti filmą;

– Filmai platformoje – tik aukštos rezoliucijos, kurių metu galimai rodomos rėmėjų reklamos;

– Filmų peržiūroms vartotojas turi galimybę įsigyti abonentinį planą arba žiūrėti filmus nemokamai / už vienkartinį mokestį;

– Platintojas nurodo oficialius kontaktus bei rekvizitus;

– Ir kas be ko, nėra prašoma paramos interneto svetainės išlaikymui ar kitoms paslaugoms.

 

Nelegalaus turinio platformos:

• Nenurodo kontaktų ir filmų platintojo kontaktų arba įvardijamas fizinis asmuo, platformą reguliuojantys asmenys;
• Prašomas tinklalapio rėmimas (perkant VIP narystę ar aukojant SMS žinute);
• Platformoje talpinami filmai yra skirtingos raiškos;
• Autorystė nurodoma tik prie kai kurių filmų;
• Talpinamos reklamos, baneriai, prašantys atidaryti turinį naujame naršyklės lange.

 

Galiausiai, svarbu susipažinti ne tik su piratavimo mastais Lietuvoje, bet ir prieš juos kovojančiomis padedančiomis legaliomis platformomis, kuriose autorių kūryba galite mėgautis kokybišku garsu, rezoliucija, bei atlyginti autoriams už jų darbą, jų audiovizualinių kūrinių ir muzikos, literatūros kūrinių viešą paskelbimą televizijoje, teatruose, kino festivaliuose, radijuje, turinio platformose. Lietuvoje laisvai prieinamos šios legalios kino, literatūros bei muzikinio turinio platformos: kino – kinofondas.lt, zmonescinema.lt, netflix.lt, įvairios televizijų mediatekos,  muzikos – Pakartot.lt, Spotify, Youtube, Deezer ir kt. Skaityti legaliai galima skaitykle.lt, knygute.lt, GoogleBooks, iBooks ir kt.

 

Nors Lietuva yra tarp pirmaujančių šalių pagal piratavimo mastą, tačiau situacija keičiasi, kuriant įvairius antipiratavimo akcijas, tokias kaip: „Biški vagis“ nebūna. Žiūrėk, klausyk, skaityk legaliai“, „Pradėk nuo savęs“, ir kitus projektus, turinio platformas, didinant žmonių sąmoningumą ir atsakingumą. Nuo šių metų kolektyvinio teisių administravimo asociacija AVAKA, administruojanti audiovizualinių kūrinių autorių ir gamintojų teises, prisijungė prie projekto „Dideli maži ekranai. Medijų raštingumas Lietuvos mokyklose“ autorių teisių programos. Viena šios programos veiklų – metodinių priemonių vyresniųjų klasių mokytojams ir mokiniams rengimas. Tad visai netrukus mokykloms bus pristatoma naujai parengta metodinė medžiaga autorių teisių tematika.

 

„Dideli maži ekranai” – tai bendras Britų tarybos ir VšĮ „Meno avilio“ projektas, įgyvendinamas bendradarbiaujant su Ugdymo plėtotės centru. Projektu siekiama ugdyti vyresniųjų klasių mokytojų ir mokinių medijų raštingumą, ypatingą dėmesį kreipiant į audiovizualines medijas ir mokiniams patrauklius medijų produktus (kino filmus, reklamas, kompiuterinius žaidimus, socialinius tinklus, televiziją). Projektas finansuojamas Britų tarybos, Lietuvos kultūros tarybos ir LR kultūros ministerijos lėšomis.