Mėnuo: 2018 spalio

16-asis Europos šalių kino forumas „Scanorama“ pristatys įsimintiniausius šių metų filmus, parodytus svarbiausiuose kino festivaliuose, išreikšdamas pagarbą net tik laureatams, bet ir nepelnytai neįvertintiems kūrėjams.

 

„Kiekvienų metų pradžioje „Scanorama“ pradeda savo didįjį turą po tarptautinius kino festivalius. Vieni jų pristato ryškiausias naujienas ir formuoja Europos kino tendencijas, kiti atskleidžia tam tikro regiono kultūrinę tapatybę. Skirtingi festivaliai padeda suformuoti įvairialypę ir stiprią „Scanoramos“ programą, atveriančią platų žvilgsnį į šiuolaikinį kiną“, – pasakoja festivalio įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.

 

Berlyno aistroms nurimus

 

Vienu svarbiausių Europos kino forumų tituluojamas Berlyno kino festivalis ir anksčiau sulaukdavo kritikos dėl per stipriai politiškai angažuotos laikysenos, tačiau šiais metais sukėlė tikrą kontroversiškų diskusijų bangą. Ekstravagantiškos žiuri ir profesionalių kritikų nuomonės kardinaliai išsiskyrė. Sprendimas „Auksinio lokio“ apdovanojimą skirti rumunų režisierės Adinos Pintilie juostai „Nieliesk manęs“, šokiruojančiai atvirai nagrinėjančiai kūniškumo temą, sulaukė prieštaringų vertinimų. Žiuri verdiktą daugelis kritikų suprato kaip tiesmuką reakciją į plačiai pagarsėjusius seksualinio priekabiavimo skandalus kino industrijoje, kurios užribyje liko iškilūs kino meistrai ir jų kūriniai, pristatyti pagrindinėje konkursinėje programoje.

 

Vienu ryškiausių pretendentų į „Auksinio lokio“ apdovanojimą laikytas vokiečių režisieriaus Christiano Petzoldo filmas „Tranzitas“ atvers šių metų „Scanoramą“. Kino meistras, savo ankstesniu filmu „Feniksas“ (2014) sukūrė vieną stipriausių ir subtiliausių pasakojimų Holokausto tema, kurią savitai interpretuoja ir naujausioje juostoje. Režisierius kuria alegoriją apie šiandieninę Europą, Antrąjį pasaulinį karą perkeldamas į šių dienų Marselį. Petzoldas jungia žanrinio ir autorinio kino registrus, įtraukdamas žiūrovus į paslaptingą film noir istoriją.

 

Plačių galimybių aktorius Franzas Rogowskis, atliekantis pagrindinį vaidmenį „Tranzite“, kartu su garsiojo Maren Ade filmo „Tonis Erdmanas“ (2016) žvaigžde Sandra Hüller pasirodo ir kito vokiečių režisieriaus, Thomo Stuberio, juostoje „Krautuvų valsas“, Berlyne pelniusiame Kino gildijos apdovanojimą ir Ekumeninės žiuri prizą. Filmas – tikra odė humanizmui, nutvieskianti pilką darbininkų gyvenimą kasdienės magijos ir vilties blyksniais.

 

„Scanoramos“ programoje rikiuojasi ir kiti skirtingose Berlyno kino festivalio programose pristatyti filmai – geriausiu debiutu pripažintas ir FIPRESCI apdovanojimu įvertintas Hu Bo „Ramiai sėdintis dramblys“, tapęs programos „Specialieji seansai. Kinija: Naujoji karta“ kertine ašimi, Sergejaus Loznicos „Pergalės diena“, Árpádo Bogdáno „Genezė“, Milko Lazarovo „Moteris, vyras ir šuo“, Ioanos Uricaru „Limonadas“, Christiano Lo „Pašėlusios gastrolės“, Germinalio Roauxo „Fortūna“, Damiano D’Innocenzo ir Fabio D’Innocenzo „Vaikinai irgi verkia“, Nanouk Leopold „Kobainas“.

 

Debiutantų triumfas

 

Toronto kino festivalyje tarptautinės sėkmės sulaukė gimtojoje šalyje teigiamai įvertinta norvegų režisierės Camillos Strøm Henriksen juosta „Pakilti iš pelenų“, sulaukusi specialaus paminėjimo už geriausią debiutą. Režisierė, grakščiai jungdama atšiaurų realizmą ir vaizduotės magiją, atskleidžia, ką reiškia gyventi su psichikos ligos kamuojamu artimuoju ir pernelyg anksti prislėgusia atsakomybės našta. Režisierė, prodiuserė Gudny Hummelvoll ir viena pagrindinių aktorių Ylva Thedin Bjørkaas laukiamos „Scanoramoje“. Jos pristatys Lietuvoje nufilmuotą juostą ir surengs meistriškumo dirbtuves „Kūrybinis debiuto iššūkis“.

Sėkmė neaplenkė ir norvegų režisierės Tuvos Novotny debiuto „Akloji zona“, San Sebastiano kino festivalyje įvertinto už geriausią aktorės vaidmenį (Pia Tjelta). Filmo emocinė įtaiga prilygsta garsiajam Edvardo Muncho paveikslui „Šauksmas“, o sudėtingas patirtis nepriekaištingai artikuliuojnatys aktoriai neišvengiamai priverčia žiūrovus patirti katarsį. Tame pačiame festivalyje Kino kritikų asociacijos apdovanojimu įvertintas Milado Alami debiutas „Širdžių ėdikas“ atskleidžia tamsias prabangiuose Kopenhagos baruose žmonos ieškančio iraniečių gražuolio Esmailo paslaptis, atveriančias apgaulingą melo veidą.

 

Lokarno kino festivalyje parodytas Qiu Sheng filmas „Priemiesčio paukščiai“ elegantiškai sprendžia galvosūkį apie vaikystės džiaugsmus ir brandos melancholiją. Roterdamo kino festivalyje geriausiu filmu pripažinta Cai Chengjie juosta „Našlė ragana“ išryškina susvetimėjusios visuomenės atšiaurumą. Abu filmai bus pristatyti „Scanoramos“ programoje „Specialieji seansai. Kinija: Naujoji karta“.

 

Vakarų Rytai Karlovi Varuose

Geografiškai artimiausias Karlovi Varų festivalis, įdėmiu žvilgsniu sekantis naujausią Rytų ir Vidurio Europos kiną, šiais metais skyrė daug dėmesio lietuvių režisierių darbams. Dokumentinio kino meistro Audriaus Stonio ir latvių režisierės Kristine Briede juosta „Laiko tiltai“, pristatyta festivalio konkursinėje dokumentikos programoje, kuria meditatyvią kinematografinę poemą apie praėjusį laiką, kino poeziją ir poetus kine. „Scanoramą“ užversianti juosta atskleidžia tylios, bet nuoseklios ir stiprios kūrybinės kovos prieš režimo suvaržymus raidą.

 

Karlovi Varų pagrindinėje konkursinėje programoje parodytas ir specialaus paminėjimo sulaukęs bendros gamybos (Rusija, Lietuva, Airija, Prancūzija) Ivano I. Tverdovskio filmas „Šoklys“ tiria žmogaus žiaurumo ribas ir apgaulingą lengvabūdiško gyvenimo pažadą.

 

Slovėnų režisierės Sonjos Prosenc juosta „Meilės istorija“, Karlovi Varuose sulaukusi specialaus paminėjimo, perteikia jauno žmogaus susitaikymą su netektimi, panardindama į magiško mirgėjimo sklidiną vaizduotės pasaulį. Švelniai aštriomis jaunystės patirčių briaunomis vaikšto ir vengrų režisieriaus László Csuja filmo „Gėlių slėnis“ veikėjai, kuriuos gyvai ir įtaigiai suvaidina neprofesionalių aktorių duetas. Juosta to paties festivalio programoje „Vakarų Rytai“ įvertinta specialiuoju žiuri apdovanojimu.

 

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ šiais metais vyks lapkričio 8–25 dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.    

Lapkričio 8 d. startuoja Europos šalių kino forumas „Scanorama“, kuris iki pat lapkričio 25 d. į seansus kvies Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių kino mėgėjus. Jau 16 metų „Scanorama“ kerta visą Europą – nuo Šiaurės iki jos Pietų, supažindindama su ryškiausiais filmais iš įvairių Europos šalių. Šiemet kruopščiai atrinkti ir sugrupuoti filmai iš 34 šalių išsirikiavo 12-oje tradicinių „Scanoramos“ programų.

 

„Šių metų „Scanorama“ kviečia ne tik mėgautis geru kinu. Siūlome kartu su mumis atverti prasmes, glūdinčias ne istorijų paviršiuose ar veiksmo vingiuose, kviečiame iš naujo atrasti režisierius ir filmus, suvokti, kaip kino istorija tapę kūriniai nubrėžia šiandieninių meninių refleksijų kryptį“, – programą pristatydama sakė „Scanoramos“ įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.

 

Festivalio viešnia Margarethe von Trotta: apie Bergmaną asmeniškai

 

Laikas išbando filmus, patikrina jų kūrėjų minčių universalumą ir gylį. Šiuo požiūriu tarytum naują kvėpavimą šiandien įgyja 100-metį švenčiančio kino giganto Ingmaro Bergmano filmai, sukurti prieš pusšimtį metų. „Scanoramoje“ bus parodytas legendinis „Septintasis antspaudas“, ilgus dešimtmečius primirštas „Prisilietimas“, pirmą kartą tikrosios apimties (6 valandų) jausmingasis gigantas „Scenos iš vedybinio gyvenimo“ ir paskutinysis Bergmano kūrinys „Sarabanda“.

 

Ingmaro Bergmano kūrybą geriau pažinti ir suprasti padės į festivalį atvykstantys du dokumentiniai filmai apie patį kūrėją: „Bergmanas: lemtingi metai“ ir „Ingmaro Bergmano beieškant“. Pastarasis yra vienas laukiamiausių festivalio filmų, žiūrovams jį pristatys pati režisierė – Margarethe von Trotta, – kuri „Scanoramoje“ lankysis kartu su filmo bendraautoriumi, savo sūnumi Felix‘u Moeller‘iu.

 

„Šio filmo kelionė į „Scanoramą“, kaip ir svarbaus režisierių vizito planavimas truko labai ilgai. Visa tai, kaip ir tradiciškai stipri „Goethe’s salone“ pristatoma vokiško kino programa „Scanoramoje“ – mūsų ir Goethe‘s instituto bendradarbiavimo rezultatas. Neatsitiktinai ir „Scanoramos“ atidarymo filmu šiemet pasirinkome vokiečių režisieriaus Christiano Petzoldo „Tranzitą“ – Annos Seghers romano ekranizaciją, adaptuotą jau šių dienų Europai“, – pasakoja Gražina Arlickaitė.

 

Šiuolaikinio kino temos: galia, vienatvė, asmenybė

 

Šiuolaikinį europietiškąjį vaidybinį kiną pristatanti programa „Kertant Europą“ imasi universalių temų ir nutrina laiko ribas. Galia, vienatvė, asmenybė – tai jos pagrindiniai registrai. Jie gali būti aštrūs, disonansiški ar ramūs, gilūs ir prisodrinti minčių. Pirmiesiems atstovauja filmai, nepripažįstantys ribų: „Riba“ (Švedija), „Ekstazė“ (Prancūzija), „Kaltė“ (Danija), „Namas, kurį pastatė Džekas“ (Danija), „Jo vardas buvo Kuro“ (Prancūzija), „DRIB“ (Norvegija). Hibridinio kino mėgėjai galės rinktis ir kitus jaunųjų ekscentrikų programos „Galvok ką nori“ filmus. Pagarbą klasikinei srovei atiduos atidarymo filmas „Tranzitas“ (Vokietija), „Šaltasis karas“ (Lenkija), „Krautuvų valsas“ (Vokietija), „Saulėlydis“ (Vengrija), „Laimingasis Ladzaras“ (Italija), „Limonadas“ (Rumunija). Išgyventi katarsį privers įspūdingi Norvegijos jaunų moterų režisierių debiutai – „Akloji zona“ ir „Pakilti iš pelenų“. Linksmų ir temperamentingų filmų nišoje – „Kariaujanti moteris“ (Islandija), „Visos bėdos dėl tavęs“ (Prancūzija) ir „Pašėlusios gastrolės“ (Norvegija).

 

Specialiųjų seansų“ programoje „Scanorama“ tradiciškai vers langus ir į kitus pasaulio kontinentus. Pernai pristatęs temperamentingąją Lotynų Ameriką šiais metais festivalis kvies į originalumu stulbinančius Kinijos modernaus kino seansus.

 

Artėjančiame Europos šalių kino forume „Scanorama“ bus pristatyti ir naujausi lietuvių kino darbai. Kitaip nei iki šiol, festivalyje šiemet bus parodytos ne tik lietuviškos premjeros, bet ir bendros gamybos darbai. Ryškiausias šios programos akcentas – „Scanoramos“ uždarymo filmas „Laiko tiltai“. Tai poetinės dokumentikos meistro Audriaus Stonio ir latvių režisierės Kristinės Briedės naujausias darbas.

 

Išsirinkti norimus filmus iš gausaus „Scanoramos“ repertuaro – nemenkas iššūkis net ir ištikimiems festivalio lankytojams. Festivalio mecenatas draudimo bendrovė „If“ filmų atranką pavers sklandžia patirtimi ir šiais metais pasiūlys naujovę – išmanų sprendimą greitiems pasimatymams su „Scanoramos“ filmais. Šios naujos iniciatyvos dėka, kuri netrukus bus prieinama visiems žiūrovams,  telefone ar kompiuteryje bus galima vienu ekrano paslinkimu atmesti arba paskirti pasimatymą patikusiam filmui, atrasti naujas, nepastebėtas kino istorijas.

 

Diskusijos, paskaitos ir susitikimai

 

„Scanoramoje“ žiūrovai bus kviečiami ne tik žiūrėti filmus, bet ir susipažinti su jų kūrėjais, prodiuseriais, aktoriais, dalyvauti „Kino klubo“ pokalbiuose ir „Scanoramos krypčių“ diskusijose.

 

„Scakrypčių“ viešnios iš JAV – Nancy Bishop ir Kim Swanson – papasakos, kaip aktoriams reikėtų tinkamai save reprezentuoti tarptautinėse atrankose ir kaip derėtų elgtis, kad jos būtų sėkmingos. Hannah Lee Miller iš Didžiosios Britanijos kvies pasikalbėti apie animacinių serialų prodiusavimo ypatumus.

 

„Kino klube“, kuris tęsia pokalbių tradiciją pagrindinėje festivalio bazėje, Vilniaus kino teatre „Forum Cinemas Vingis“, vyks susitikimai su Tommi Korpela (pagrindinis aktorius filme „Amžinasis kelias“), Thomas’u Štuber’iu (filmo „Krautuvų valsas“ režisierius), Halldóra Geirharðsdóttir (pagrindinė „Kariaujančios moters“ aktorė), Camilla Strøm Henriksen (filmo „Pakilti iš pelenų“ režisierė), Gudny Hummelsvoll („Pakilti iš pelenų“ prodiuserė), Ylva Bjørkaas Thedin („Pakilti iš pelenų“ jaunutė aktorė). Taip pat kalbinsime ir lietuvių režisierius: Miglę Satkauskaitę („Išeiti iš namų“), Audrių Lekavičių („Spec. Žvėrynas“), Audrių Stonį („Laiko tiltai“) ir kitus festivalio svečius.

 

Į meistriškumo dirbtuves pakvies Margarethe von Trotta ir Felix‘as Moeller‘is bei režisierius  Thomas’as Štuber’is. Šie meistrai nagrinės autorinio kino problemas. Minėtos „Scanoramos“ viešnios iš Norvegijos kalbės apie debiuto iššūkį šiuolaikiniame kine.

 

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks lapkričio 8–25 dienomis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

 

Gera žinia lietuviško kino mėgėjams! Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje startuoja filmų peržiūrų ciklas „Balkono seansai“. Spalio 27 d. LMTA Balkono teatre įvyks pirmoji peržiūra, kurios metu bus demonstruojami LMTA absolventų, kino režisierių, Andriaus Blaževičiaus, Linos Lužytės, Jūratės Samulionytės ir Kristinos Buožytės darbai. Pradžia 18 val. Įėjimas laisvas.

 

Šiais metais Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kino ir televizijos katedra mini 25-ąjį įkūrimo gimtadienį. Šia proga Kino ir televizijos katedra drauge su LMTA Meno centru inicijavo filmų peržiūrų ciklą „Balkono seansai“, kurių metu kviečiama iš arčiau susipažinti su Akademijos kino kūrėjų kūryba, kasdienybe ir istorija.

 

Kino ir televizijos katedrą 1993 metais įkūrė legendinis dokumentinio kino režisierius Henrikas Šablevičius. Jau 25 metus kino meno paslaptimis su studentais dalijasi žinomi Lietuvos režisieriai (Algimantas Puipa, Janina Lapinskaitė, Audrius Stonys, Giedrė Beinoriūtė, Vytautas Dambrauskas), operatoriai (Ramūnas Greičius, Viktoras Radzevičius, Mantas Šatkus, Algimantas Mikutėnas), garso režisieriai (Saulius Urbanavičius, Algirdas Veževičius, Antanas Kučinskas, Vytis Puronas), kino dramaturgai (Ramunė Čekuolytė, Raimondas Paškevičius), kritikai (Živilė Pipinytė, Rasa Paukštytė), išugdę ne vieną kūrėjų kartą.

 

LMTA studentų sukurti darbai vis dažniau patenka į tarptautinius kino festivalius, vis dėlto nemaža dalis studentų filmų lieka „stalčiuose“.

 

„Tad „Balkono seansų“ metu LMTA studentų sukurti filmai bus labiau matomi ir prieinami visuomenei, o jaunųjų kūrėjų susitikimai su žiūrovais taps neatsiejama profesinio kelio dalimi“, – sako LMTA mokomosios Kino ir televizijos studijos administratorė Jurga Gluskinienė.

 

Pirmojo „Balkono seansų“ vakaro metu spalio 27 d. bus pristatomi ir demonstruojami LMTA absolventų kino režisierių darbai: Andriaus Blaževičiaus „Bergenas“, Linos Lužytės „Jau puiku, tik dar šiek tiek“, Jūratės Samulionytės „Nerutina“, Kristinos Buožytės „Pakeisk plokštelę“. Filmuose žiūrovai išvys ne tik pirmuosius žinomų režisierių karjeros žingsnius, bet ir gerai žinomų aktorių veidus. Filmuose vaidino Vidas Petkevičius, Marius Repšys, Gabija Jaraminaitė, Rytis Saladžius, Rimantė Valiukaitė, Elžbieta Latėnaitė, Aldona Beinoriūtė ir kiti aktoriai.

 

„Balkono seansų“ peržiūros bus rengiamos kartą per mėnesį.

 

Informacija: LMTA

 

Įpusėjus rudeniui ir likus kiek mažiau nei mėnesiui iki romantinės dramos „Širdys“ pasirodymo kino teatruose, filmo kūrėjų komanda pristato pagrindinį šilčiausios rudens premjeros anonsą. Anksčiau matytus kadrus papildo dar nematyti vaizdai iš filmo, specialiai filmui kurtas muzikos takelis ir pirmąją meilę primenanti Andriaus Mamontovo daina „Saulės miestas“.

 

Ypatingą dėmesį filme jau kultine tapusiai dainai suteikia ir pats filmo režisierius Justinas Krisiūnas. „Gerai pamenu tą jaudulį, kai pirmą kartą diskotekoje, grojant „Saulės miestui“, lėtam šokiui ėjau pakviesti man patikusią merginą. Tuo metu iš baimės visas drebėjau. Jai atsisakius, būčiau numiręs iš gėdos ir širdgėlos, tačiau, mano laimei, ji sutiko ir tą akimirką pasijaučiau laimingiausiu žmogumi pasaulyje. Tas jausmas ilgam įstrigo manyje, gal tai ir buvo pirmoji meilė apie kurią noriu papasakoti „Širdyse“. Manau, ta daina visiems sukelia tik pačius geriausius jausmus ir juostoje ji bus panaudota pačiu tinkamiausiu tam metu“, – savo atsiminimais ir įžvalgomis dalijasi filmo režisierius.

 

Be Andriaus Mamontovo dainos, filmo garso takelyje bus galima išgirsti ir daugiau Lietuvos muzikos grupių, kurios filmo istorijos laikotarpiu buvo be galo populiarios. „Filme skamba mano paauglystės muzika. Pamenu koncertus prie Sartų ežero, kai savo kūrinius atlikdavo „Foje“, „BIX“, „Airija“ bei kitos grupės. Tai buvo meilės naktys, naktys, kuomet norėdavosi, kad jos niekada nepasibaigtų. Neabejoju, kad tuo metu labai daug širdžių pradėjo plakti vienu, meilės ritmu“, – sako režisierius Justinas.

 

Romantinės dramos režisieriui antrina ir originalų garso takelį kūręs kompozitorius Titas Petrikis. „Tikrai nusikelsime į 90-uosius. „Širdyse” norėjome perteikti gyvenimo džiugesį, jaunatvišką energiją ir laisvės tyrumą, jos šviežumą, todėl ir pasukome į lengvo roko bei „ambient“ stilistiką. Originalią muziką kūriau aš, bet filme skamba ir kitų puikių dainų!“, – pasakoja kompozitorius.

 

Jo teigimu, tai buvo vienas retesnių atvejų, kai kompozitorius buvo įtrauktas į visą filmo kūrimo procesą, kad galėtų, kaip įmanoma geriau pajausti filmo atmosferą ir sukurti šio filmo istoriją geriausiai atspindinčią muziką. „Turėjome daugiau nei metus laiko vien muzikai kurti. Temos, mintys ir jausmai, susiję su filmu, išsigrynino. Man pačiam įdomu, kad muzika, kuri buvo sukurta filmui, gimė dar skaitant scenarijų“, – pasakoja jis. „Mes su Justinu pasipasakojome ne vieną istoriją iš 90-ųjų. Tuomet buvome paaugliai. Nors gyvenome skirtinguose miestuose, gyvenimo džiaugsmai ir rūpesčiai buvo panašūs. Nostalgijos, aišku, jutome (tai, turbūt, padėjo lengviau „nusikelti” į tuos laikus kuriant filmą), tačiau stengėmės išvengti sentimentalumo“, – istorija iš kūrybinio proceso dalijosi T. Petrikis.

 

„Širdys“ visus Lietuvos žiūrovus pasieks jau nuo lapkričio 23 dienos. Pagrindinius vaidmenis romantinėje dramoje atliks Motiejus Ivanauskas, Roberta Sirgedaitė, Rolandas Kazlas, Indrė Patkauskaitė, Liubomiras Laucevičius, Algirdas Gradauskas, Deividas Breivė ir dar daug kitų jau patyrusių ir jaunosios kartos aktorių.