Mėnuo: 2018 rugsėjo

Audiovizualinių kūrinių autorių teisių Asociacija AVAKA atliko atlyginimo, už 2017 m. Audiovizualinių kūrinių retransliavimą kabelinių operatorių tinklais, paskirstymą AV kūrinių pirmo įrašo gamintojams (prodiuseriams) ir autoriams.

 

Atlyginimas teisių turėtojams, išskyrus atlyginimą muzikinių klipų teisių turėtojams, apskaičiuojamas remiantis: audiovizualinio kūrinio trukmę, retransliuojamų kanalų žiūrimumą, audiovizualinio kūrinio retransliavimo laiką, audiovizualinio kūrinio žanrą.

 

Lyginant 2016 m. ir 2017 m. surinktas atlyginimas augo daugiau nei 3 % – 222.305.70 Eur. 50 % tenka Lietuvos audiovizualinių kūrinių gretutinių teisių turėtojams, 50 % – autorinių teisių turėtojams.

 

Remiantis AVAKA surinktais duomenimis, buvo parengta trumpa ir koncentruota ataskaita apie 2017 m. Audiovizualinių kūrinių retransliavimo kabelinių operatorių paskirstymą. Ataskaitą skaitykite čia >>>

 

       

Lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“ kviečia teikti filmus atrankai į kasmetinį naujausių lietuviškų trumpametražių filmų katalogą „Lithuanian Shorts 2018-2019“.

 

Nuo 2011 metų leidžiamas „Lithuanian Shorts“ katalogas visus ateinančius metus bus platinamas užsienio festivaliams, pardavimų agentams, filmų platintojams, festivalių programų sudarytojams nekomerciniais tikslais, pristatomas įvairiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose kino renginiuose, iš kurių reikšmingiausi: Clermont-Ferrand tarptautinis trumpametražių filmų festivalis ir mugė (Prancūzija), Berlyno kino festivalis ir mugė (Vokietija), Kanų kino festivalis ir trumpametražių filmų mugė „Short Film Corner“ (Prancūzija).

 

Atrinkti filmai ne tik atsidurs naujausiame kataloge, informacija apie juos taip pat bus skelbiama www.lithuanianshorts.com svetainėje esančiame archyve, o filmų failai talpinami į slaptažodžiu apsaugotą vimeo paskyrą ir prieinami kino industrijos profesionalams, besidomintiems lietuviškais trumpametražiais filmais (peržiūros nėra laikomos viešomis, dėl to neturi įtakos filmo premjeros statusui).

 

Taisyklės:

– Atrankoje gali dalyvauti profesionalūs lietuviški ir bendros gamybos vaidybiniai, animaciniai, dokumentiniai ir eksperimentiniai kino filmai, kurių trukmė – iki 35 min.

– Pirmasis viešas rodymas buvo ne anksčiau kaip 2018 m. sausio 1 d.

– Galima teikti ir tuos filmus, kurių premjera numatoma 2019 m.

– Atrinkti filmai turės būti pateikiami rodymui skaitmeninėje laikmenoje (Quicktime 1080p) su angliškais subtitrais.

 

Registracijos procesas:

1. Parsisiųsti registracijos anketą: https://bit.ly/2pjS8wq
2. Užpildytą registracijos anketą bei keletą filmo stop kadrų siųsti adresu office@filmshorts.lt
3. Registracijos pabaigos terminas: spalio 3 d.
4. Apie atrankos rezultatus informuosime el. paštu iki spalio 31 d.

Daugiau informacijos: office@filmshorts.lt.

Rugsėjo 14 d. baigėsi tarptautinės kūrybinės dirbtuvės „Vasaros MEDIA Studija“ (ang. „Summer Media Studio“), skirtos aukštųjų kino mokyklų studentams ir jauniesiems industrijos profesionalams. Renginys subūrė 37 kūrėjus iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ispanijos, Kroatijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų.

 

Dvi savaites apsistoję Neringoje, dalyviai gilinosi į kino dramaturgijos meną, dalyvavo paskaitose, individualiose konsultacijose. Nuo 1998 m. rengiamos dirbtuvės šiais metais žymėjo 20-mečio jubiliejų. Šiai progai paminėti, rugsėjo 3-14 d. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centro amfiteatre, vyko festivalis „Vasaros MEDIA Studija: dvidešimtmetis“, kuriame kas vakarą prisiminti geriausi projekte sukurti filmai. Paskutinįjį festivalio vakarą buvo pristatyti šių metų „vaisiai“ – šeši vaidybiniai filmai, vienas šokio ir vienas dokumentinis filmas apie dirbtuvių užkulisius.

 

Per dvidešimtį metų šiose jaunųjų kino kūrėjų dirbtuvėse dalyvavo daugybė šiandien gerai žinomų kino kūrėjų: Lina Lužytė, Jūratė Samulionytė, Kristina Buožytė, Andrius Blaževičius, Tomas Smulkis, Kęstutis Gudavičius ir kt. Šiais metais paskaitas skaitė ir profesine patirtimi su projekto dalyviais dalinosi taip pat buvusi „Vasaros MEDIA Studijos“ dalyvė, Auksinio scenos kryžiaus laureatė, dramaturgė Birutė Kapustinskaitė, o taip pat – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas Jonathanas Houriganas bei tarptautiniuose festivaliuose sėkmingai savo filmus pristatantis prodiuseris Paulas Nethercottas.

 

„Dirbtuvių dalyviai į šių metų temą („Scenarijaus įvaldymas“) pažiūrėjo labai kūrybiškai: į scenarijaus kūrimo procesą buvo įtraukti ne tik dramaturgai, bet ir visa kūrybinė komanda, tai ypač padėjo sustiprinti bendradarbiavimą tarp režisieriaus ir dramaturgo filmavimo aikštelėje“ – teigė projekto vadovė Inesa Kurklietytė. „Vasaros MEDIA Studijos“ filmuose Neringoje ir Klaipėdoje vaidino aktoriai iš Klaipėdos jaunimo teatro, Klaipėdos dramos teatro bei patys projekto dalyviai.

 

Dvi savaites Juodkrantėje vykusios kino dirbtuvės baigėsi geriausių projekto kūrėjų apdovanojimais. Laureatams tradiciškai įtektos skulptoriaus Algirdo Kuzmos statulėlės, simbolizuojančios žuvelę. Geriausius filmus ir kūrėjus rinko patys dirbtuvių dalyviai, Neringos gyventojai bei svečiai.

 

Specialus Neringos savivaldybės apdovanojimas filmui už geriausiai atskleistą Kuršių nerijos ir Neringos kurorto kraštovaizdžio unikalumą atiteko latvių režisierės Tinos Zarinos šokio filmui „Raskus“ (liet. „Svoris“). Šio filmo kūrybinės grupės nariai kaip geriausi įvertinti garso režisūros (nugalėtojas – Artūras Jelinas), operatoriaus darbo (nugalėtojas – Kalvis Kulačkovskis) ir geriausio filmo kategorijose.

 

Visas „Vasaros media studija 2018“ laureatų sąrašas:
Geriausias filmas – „Raskus“ (šokio filmas, rež. Tina Zarina),
Geriausias režisierius – Marta Botere (filmas „Hole“),
Geriausias garso režisierius – Artūras Jelinas (filmas „Raskus“, rež. Tina Zarina),
Geriausias operatorius – Kalvis Kulačkovskis (filmas „Raskus“, rež. Tina Zarina),
Geriausias montažo režisierius – Elizabete Mežule-Gricmane (filmas „Marriage“, rež. Laurynas Banys),
Geriausias scenarijaus autorius – Iveta Volungevičiūtė (filmas „Guardian“, rež. Eglė Sparnaitytė),
Geriausias aktorius – Rimantas Pelakauskas (filmas „Guardian“, rež. Eglė Sparnaitytė),
Geriausia aktorė – Jolanta Puodėnaitė (filmas „At Least We Tried“, rež. Irena Kunevičiūtė).

 

„Vasaros MEDIA Studijos“ organizatorius – Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Projektą remia Lietuvos kino centras, LR kultūros ministerija, LR švietimo ir mokslo ministerija, Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija „Avaka“, Klaipėdos miesto savivaldybė, Neringos savivaldybė, „Kūrybiškos Europos“ biuro Lietuvoje MEDIA paprogramė Lietuvos kino centre prie Kultūros ministerijos. Projekto partneriai – Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius (AMII), Liudviko Rėzos kultūros centras, „Nordplus“ Europos šalių mokyklų tinklas.

 

LMTA informacija 

 

 

 

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Kino ir televizijos katedros 25–erių metų jubiliejaus proga studentai pradžiuginti nauja profesionalia kino kamera. Kino kamera „RED Scarlet Mysterium-X“ didžiąja dalimi finansuota Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos „AVAKA“ socialinio-kultūrinio fondo lėšomis. Prie kameros pirkimo prisidėjo ir privatūs kino sektoriuje dirbantys rėmėjai – „Cinevera“, „Artbox“, Vilniaus kino klasteris, „Cineskopė“ bei režisierius Armas Rudaitis.

 

,,AVAKA bendradarbiavimas su LMTA kino ir televizijos katedra trunka jau ne pirmus metus ir žinome, kad būsimoji kūrėjų karta neturi pakankamai įrangos, su kuria galėtų mokintis ir gilintis į kūrybinius procesus. Dėl to labai džiaugiuosi, kad ,,AVAKA“ taryba priėmė sprendimą ir skyrė taip reikalingas lėšas ir kino bei televizijos katedros studentai turės naują kino kamerą”,– teigia asociacijos ,,AVAKA“ direktorius Darius Vaitiekūnas.

 

Iki šiol LMTA kino meno studentai filmus filmuodavo dvejomis televizinėmis kameromis bei fotoaparatu –  technika, jau neatitinkančia kino studijų programų reikalavimų.

 

„Dėkojame „AVAKA“ bei kitiems rėmėjams ir tikimės, kad tai – tik pradžia tvarkant kino mokslų studijas Lietuvoje. 2018 – 2019 metais planuojama ieškoti papildomo finansavimo dar penkioms panašioms kino kameroms ir jų priedams. Pastatų komplekse Olandų gatvėje suplanuoti du profesionalūs kino paviljonai ir kino gamybos mokslui pritaikytos auditorijos“,– komentavo LMTA Kino ir televizijos katedros vedėjas doc. Ramūnas Greičius.

 

2018 metais LMTA Kino ir televizijos katedroje studijuoja virš 100 kino meno studentų, per mokslo metus vidutiniškai atliekama daugiau nei 300 užduočių – praktinių kino pratimų, trumpametražių filmų.

 

Sekant Europos tendencijomis, šiemet programos sujungtos taip, jog vaizdo režisieriai, vaizdo operatoriai, garso režisieriai, dramaturgai bei prodiuseriai turėtų daugiau bendrų užsiėmimų, geriau perprastų vieni kitų veiklos sritis ir vykdytų daugiau bendrų projektų.

 

Pasak Ramūno Greičiaus, ypatingas dėmesys nuo šių metų skiriamas ir meno vadybai, ugdant prodiuserių menines kompetencijas ir plečiant bendradarbiavimą su kitomis kino specializacijomis. Jie mokomi valdyti praktiniams studijų pratimams skirtas lėšas ir spręsti kūrybines kino gamybos užduotis. Pasak katedros vedėjo, profesionalios gamybos sąlygos ir technika suteiks galimybę vykdyti kokybiškas, žymiausioms Europos kino mokykloms konkurencingas studijas. Taip pat į studijų programas aktyviai įtraukiami užsienio profesionalai. Šiemet LMTA Kino ir televizijos studentams meistriškumo kursus vedė žymus lenkų kino ir teatro režisierius Krzysztofas Zanussi, netrukus interjerinio apšvietimo meistriškumo kursus vaizdo operatoriams ves iš Čekijos atvyksiantis pripažintas operatorius Klausas Fuxjageris.

 

LMTA Kino ir televizijos katedra vykdo vaizdo režisierių, vaizdo operatorių, garso režisierių, prodiuserių pirmos bei antros pakopos studijų programas bei kino dramaturgų pirmos pakopos studijų programą. Katedroje dėsto ilgamečiai kino profesionalai – profesoriai Janina Lapinskaitė, Algimantas Puipa, Audrius Stonys, Arūnas Matelis, docentai – Giedrė Beinoriūtė, Saulius Urbanavičius, lektorė Rasa Paukštytė, praktine patirtimi dalinasi įspūdingą patirtį kino aikštelėse sukaupę lektoriai Vytautas Dambrauskas, Mantas Šatkus, Vytis Puronas, Emilis Vėlyvis bei kiti lietuviško kino kūrėjai. Šį, jubiliejinį sezoną, dėstytojų gretas papildė ir jaunosios kartos režisierės Eglė Vertelytė, Marija Kavtaradzė bei dramaturgė Birutė Kapustinskaitė.

 

LMTA informacija