Mėnuo: 2018 gegužės

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ skelbia konkursinės programos „Naujasis Baltijos kinas“ dalyvių registraciją. Jubiliejinis, jau dešimtą kartą organizuojamas konkursas šiemet siūlys ne tik išskirtinę programą, bet ir suteiks Lietuvos, Latvijos ir Estijos jauniesiems kūrėjams daugiau galimybių pristatyti savo darbus tarptautinėje erdvėje.

 

„Scanorama“ kartu su dar šešiais Europos kino festivaliais šiais metais įkūrė tarptautinį Europos kino festivalių tinklą „Judantys vaizdai be sienų“ (angl. “Moving Images  – Open Borders“). Tarp svarbiausių tinklo tikslų – naujų Europos kino balsų ir talentų mentorystė.

 

„Pastaraisiais metais jaunieji Baltijos šalių kūrėjai vis dažniau žavi kūrybine, menine ir emocine branda. Todėl labai tikiuosi, kad naujojo tinklo partnerystė būtent jauniesiems autoriams suteiks daugiau galimybių savo darbus pristatyti kituose Europos kino festivaliuose. „Naujasis Baltijos kinas“ laukia tų, kurie moka ne tik fantazuoti, bet ir profesionaliai kurti, kaustyti žiūrovų dėmesį ir provokuoti visiems aktualias diskusijas“, – konkursinės programos dalyvius kviečia „Scanoramos“ įkūrėja ir meno vadovė Gražina Arlickaitė.

 

Pernai konkursinės trumpametražių filmų programos „Naujasis Baltijos kinas“ (NBK) absoliučia nugalėtoja tapo jaunoji lietuvių režisierė Klaudija Matvejevaitė ir jos filmas „Paskutinė diena“. Šis darbas buvo įvertintas ne tik kaip geriausias lietuvių, bet ir visos konkursinės programos filmas. Režisierės darbui pagyrų negailėjo tarptautinė patyrusių profesionalų žiuri komanda: komisijos pirmininkė aktorė, tarptautinių kino projektų ekspertė Leonor Silveira (Portugalija), kino prodiuseris Zeki Peynirci (Turkija), Austrijos studentų kino festivalio „film:riss“ įkūrėjas ir meno vadovas Dominik Tschütscher (Austrija), kino ir teatro aktorė Anjorka Strechel (Vokietija). Šiemet Klaudijos Matvejevaitės filmas „Paskutinė diena“ pretenduoja į „Sidabrinės gervės“ kiaušinio apdovanojimą Metų geriausio studento darbo kategorijoje.

 

Filmų registracija į šių metų konkursinę programą „Naujasis Baltijos kinas“ vyks iki rugpjūčio 10 d. Renginio organizatoriai kviečia teikti šiais metais sukurtus, Lietuvoje nepristatytus, ne ilgesnės kaip 35 minučių trukmės darbus. Lietuvos, Latvijos ir Estijos kino režisieriai savo darbus gali registruoti čia. Geriausias jauno lietuvių režisieriaus filmas bus apdovanotas Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos „AVAKA“ įsteigtu 3000 eurų piniginiu prizu.

 

Šiemet Europos šalių kino forumas „Scanorama“ vyks lapkričio  8–25 dienomis, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

 

Apie „Scanoramą“

Nuo 2003 m. vykstantis Europos šalių kino forumas „Scanorama“ yra didžiausias ir ryškiausias rudens sezono tarptautinis kultūrinis kino įvykis, aprėpiantis visą Europą ir veriantis langus į kitus kontinentus. Europos festivalių asociacija 2017 m. „Scanoramai“ suteikė kokybės ženklą „EFFE Label“. Nuo 2018 m. „Scanorama“ prisijungė prie tarptautinio Europos kino festivalių tinklo „Judantys vaizdai be sienų“ (angl. “Moving Images  – Open Borders“). Festivalį globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

 

 

Nuotraukoje: Klaudija Matvejevaitė

Po specialios 72 valandų filmų kūrimo iššūkio „Odisėja72“ metu sukurtų trumpo metro filmų premjeros Forum Cinemas Vingis kino teatre, išdalinti apdovanojimai geriausiai įvertintiems filmams. Penktadienį iššūkį įgyvendinusios komandos išsidalino daugiau nei 10 000 eurų vertės prizinį fondą – paaiškėjo ir geriausias šių metų filmas bei perspektyviausia komanda, pelniusi galimybę dalyvauti analogiškame iššūkyje Kinijoje.

 

Nugalėtoją rinko iš septyniolikos naujų filmų

 

„Odisėja72“ filmų peržiūros metu pristatyta devyniolika naujų trumpo metro filmų – nuo romantinių komedijų iki mokslinės fantastikos. Septyniolika naujai sukurtų filmų atitiko iššūkio reikalavimus ir dalyvavo konkursinėje programoje bei varžėsi dėl šešių nominacijų. Filmus vertino kompetentinga tarptautinė komisija: režisierė ir scenaristė Eglė Vertelytė, vaizdo operatorius Mantas Šatkus, festivalių programų sudarytojas Peter Murdmaa iš Estijos ir filmų kritikas, teoretikas ir prodiuseris Bruno Ascuks iš Latvijos.

 

Geriausiu šių metu filmu buvo išrinkta komandos „Ursa ir Kava“ sukurta komedija „Džiaugsmas“.  Komanda pelnė kino technikos nuomos kompanijos „Prorent“ įsteigtą prizą – 5 000 eurų vertės čekį profesionalios technikos nuomai, kurį galės panaudoti filmuojant ateities projektus. Komisijos narys festivalių programų sudarytojas Peter Murdmaa pristatydamas nugalėtoją teigė, jog trumpo metro filmai – tai perspektyvi ir nuolat stiprėjanti kino rinkos dalis, o tokio tipo projektai prisideda prie perspektyvių kūrėjų augimo.

 

Renginį organizuojančios video agentūros TURBO vadovas Airidas Janušauskas sako, jog šiuo iššūkiu siekiama burti ir stiprinti kino, video, animacijos ir audiovizualinių menų kūrėjų bendruomenę, skatinti naudingų ilgalaikių pažinčių užmezgimą ir bendrų projektų vystymą ateityje. Tai vienintelis tokio tipo projektas Lietuvoje, kurio ambicijos auga kasmet.

 

Stebina išmone ir originalumu

 

Perspektyviausios komandos titulą ir kelialapį trims komandos nariams dalyvauti filmų kūrimo iššūkyje Kinijoje pelnė komanda „Focus Pullers“ už sukurtą romantinį filmą „Saldus troškimas“, pasakojantį apie trijų jaunų žmonių norus, kurių jie patys dar nesupranta. Kelialapį į Kiniją komandai dovanoja trumpametražių filmų festivalis „Jinzhen Short Film Festival“.

 

Komisijos sprendimu, originaliausiai iššūkio atidarymo metu pateiktą užduotį įgyvendino komanda „Nu ir ką“, sukūrusi komediją „Esamasis laikas“. Trumpo metro filme pasakojama istorija apie socialinės distopijos laiką, kuomet valdžia draudžia lietuvių kalbą, o skatina anglų kalbos vartojimą. Už originaliausią užduoties įgyvendinimą komanda pelnė „Camgear“ trikojį ir „Angelbird“ SSD diską.

 

Po filmų peržiūros vyko žiūrovų balsavimas salėje, kurio metu buvo išrinkta komanda, pelniusi žiūrovų simpatijų prizą. Žiūrovų sprendimu, šis titulas taip pat atiteko komandai „Nu ir ką“ už originaliausia pripažintą komediją „Esamasis laikas“. Už gebėjimą pavergti žiūrovų simpatijas šiai komandai atiteko „Swit“ nešiojama dviejų spalvų panelinė lempa.

 

Vertino ir kinematografiją bei montažą

Kinematografiškiausio filmo kategorijoje laimėjo komandos „Komanda be pavadinimo“ mokslinės fantastikos filmas „Monstras“, pasakojantis apie post-apokaliptiniame pasaulyje gyvenančios poros santykius. Komandai atiteko 1000 eurų vertės čekis susikomplektuoti „Shape“ kameros rig’ą, „Orcabags“ kuprinė operatoriui ir specialus „Bright Tangerine“ metras filmavimams.

 

Apdovanojimą už geriausią montažą pelnė komanda „House of Puglu“ ir jos sukurtas fantastinis filmas „Drift“ – dviejų pilotų, nuobodžiaujančių kosminiame laive, nuotykių istorija. Komanda laimėjo profesionalią „Grass Valley“ programinę montavimo įrangą „Edius 9“.

 

Prizus už originaliausią užduoties įgyvendinimą, žiūrovų simpatijas, geriausią kinematografiją ir montažą įsteigė „Hannu Pro Vilnius“ — profesionalios video ir audio technikos tiekėjai televizijoms, kino studijoms ir profesionalams Baltijos šalyse.

 

Visus iššūkio metu sukurtus filmus netrukus bus galima peržiūrėti renginio tinklalapyje www.odiseja72.lt, o nominacijas pelnę filmai bus patalpinti ir legalioje lietuviškų filmų platformoje www.kinofondas.lt.

 

 

Nuotraukos autorius: Benas Navanglauskas

XXI amžiaus žmogus naudoja 50 UV apsauginius kremus, valgo iš ūkininkų rankų, vairuoja elektromobilius, investuoja į virtualias kriptovaliutas ir ieško televizijos pramogos alternatyvų. Internete prasidėjęs lygiagretusis gyvenimas diktuoja naujas tendencijas, atsiranda nauji kino žiūrėjimo įpročiai, nors pats kinas – jis amžinas.

 

Tai, kas dešimtajame dešimtmetyje dar buvo „normalaus“ gyvenimo ekvivalentai, šiandien susiduria su dideliu alternatyvos pasipriešinimu kiekviename žingsnyje. Sintetiniai marškinėliai dar niekada nebuvo tokie alergizuojantys, greitasis maistas – toks nemadingas, polietileno maišeliai – tokie pavojingi, pinigai – neverti jiems uždirbti skiriamo laiko, o televizija – neverta laiko, skirto praleisti žiūrint reklamą.

 

Ir nors „video on demand“ platformos, skirtos vaizdo įrašus žiūrėti kada nori ir kur nori, startavo tame pačiame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje, šių technologijų vaisius pasaulis įgudo raškyti pastaraisiais metais.

 

Tokie kanalai milžinai, kaip „Netflix“, „Amazon“ savo žiūrovus visame pasaulyje jau skaičiuoja šimtais milijonų, siūlydami galimybę pasižiūrėti norimą vaizdo įrašą, filmą ar serialą bet kokiame ekrane, pasirinkus iš beribio serverio turinio, taip pat ir išskirtinai jiems sukurtus serialus ar filmus.

 

Tačiau lietuviai mieliau žiūri savas interneto televizijas, svarbi priežastis – kalba. Lietuvių kinematografo gerbėjams netgi sukurtos specializuotos platformos, pavyzdžiui, kinofondas.lt.

 

„Smagu, kai yra kino stalčius, kuriame rasi bet ką. Nori dramų – atsidarai, susirandi, mėgaujiesi. KinoFondas yra lietuviško kino spintelė, toks lietuviško kino katalogas. Net jei mažiau domiesi juo, kartais pravartu ką nors gero prisiminti, ar jei kas nors ką nors rekomendavo – pasižiūrėti, – sako Kauno Vytauto Didžiojo universiteto vaidybos programos lektorius, aktorius Gytis Ivanauskas. – Aš žinau ne vieną bičiulių kompaniją, kuri kartą per mėnesį organizuoja kino vakarus pas kažką namuose. Man labai graži tokia tradicija, kai susirenka draugai, pasigamina vakarienę, pasižiūri gerą filmą… Visi pratę greitai pasmerkti, girdi, jau lietuviškas kinas tai neva kažkokia etiketė, kad bus š. O aš prieštaraučiau. Yra labai gražių darbų. Kita vertus, man atrodo, kad dabartinė kino situacija tikrai pagerėjo, lyginant su tuo, kas buvo prieš dešimt metų. Ir žanrų yra įvairiausių, ir temų skalė labai plati. Vieni geresni, bet vėlgi – daug kas priklauso ir nuo biudžeto, ir nuo aktorių kastingo, daug lemiančių dalykų yra. Bet kad lietuviškas kinas yra blogas kinas – tikrai nesutikčiau ir netgi neigčiau.“

 

Aktorius pasakoja, kad nekantraudamas pamatyti naują kino industrijos produktą, bėga į išankstinius seansus kino teatruose. „O man įdomius užsienio serialus, kurie pasaulyje jau parodyti, o mūsų televizijų eteryje dar nėra, susirandu internete, susimoku ir pasižiūriu, – teigia G. Ivanauskas. – Kita vertus, kino filmai neturi galiojimo laiko ir terminų, todėl juos įdomu pasižiūrėti vėl ir vėl.“

 

Šiuo metu KinoFondo platformoje galima pasižiūrėti 426 filmus (dar 2017 metais jų buvo 292), iš jų – 308 filmai yra nemokami, kiti 118 kainuoja ne daugiau 2,9 euro, kai kurių juostų peržiūrų kaina nesiekia ir 1 euro. Internetinio KinoFondo lobyno peržiūros jau artėja prie pusės milijono (2017-ųjų pradžioje jų buvo 37 664), platforma turi 1122 registruotus vartotojus.

 

Nors augimas – akivaizdus, vis dėlto lietuviški interneto vartojimo ypatumai vis dar lemia tai, kad žiūrovai siunčiasi filmus iš įžūliai veikiančių piratinių svetainių, dažnai net neįtardami, kad jos – kaip tik tokios, ir kad tokių torrentų turinys yra nelegalus, net jei filmo peržiūra – mokama.

 

„Reikia laiko ir informacijos sklaidos, kad žmonės suvoktų, jog naudodamiesi piratinėmis bazėmis jie palaiko autorinę vagystę ir, tam tikru požiūriu, prisideda prie jos. Kaip mus moko viena aktyvi socialinė akcija, „biški pavogti“ negalima ir „biški vagių“ nebūna. Todėl tokių platformų kaip, pavyzdžiui, filmai.in tiesiog reikia atsisakyti, išmesti tai iš galvos ir iš savo elektroninių įrenginių“, – sako audiovizualinių autorių teisių asociacijos AVAKA vadovas Darius Vaitiekūnas.

 

Kartu D. Vaitiekūnas džiaugiasi, kad šį laikmetį, kai nišiniai, alternatyvūs dalykai tampa prioritetiniais, lietuviškas kinas ir jį siūlančios platformos atsiduria ant naujosios mados bangos, ir „video pagal pareikalavimą“ siūlantys oficialūs streaming‘o kanalai sparčiai populiarėja, nes turi daugybę pranašumų. Pavyzdžiui, taupo žiūrovo laiką ir nepririša jo prie vietos ar paros meto, kai transliacija vykdoma pagal iš anksto numatytą programą. Šiuo atveju žiūrovas yra savo kino salės šeimininkas ir pats sau TV programų direktorius.

 

Nuotraukoje – Gytis Ivanauskas.
Fotografas: Dmitrijus Matvejevas.