Mėnuo: 2018 kovo

Kovo 29 dieną Vilniaus Rotušėje vykusioje 9-ojoje Tarptautinės kino industrijos konferencijos „Meeting Point – Vilnius“ uždarymo ceremonijoje įvertinti geriausieji kino projektai!

 

Režisierės Marijos Stonytės ir filmo prodiuserės Giedrės Žickytės dokumentinis filmas „Švelnūs kariai / Gentle Warriors“ pripažintas geriausiu vystomu lietuviško kino projektu. Režisierei įteiktas asociacijos AVAKA įsteigtas 1000 eurų piniginis prizas. Šiam projektui taip pat skirtas „Vilnius Film Cluster“, „Madstone“ ir „Roofsound“ įsteigtas postprodukcijos prizas – 3500 eurų piniginis prizas.

Nuotraukoje: AVAKA vadovas Darius Vaitiekūnas.
Nuotrauka: Tautvydas Stukas

 

„Baltic View“ ir „Noir Lumiere“ 2000 eurų piniginis prizas skirtas Geriausiam Baltijos projektui –  režisieriaus Audriaus Mickevičiaus dokumentiniam filmui „Pavyzdingas elgesys / Examplary behavior“. Prizas yra skirtas filmo kopijos DCP formatu gamybai bei „Baltic View“ pagalba suorganizuotam filmo pristatymo renginui Europos mieste.

 

Taip pat atrinkti 3 kino projektai (Lietuva, Latvija, Rusija ir Vokietija), keliaujantys į Kanų kino festivalio renginį „Goes to Cannes“:

1. „Izaokas“, rež. Jurgis Matulevičius
2. „Russia today“, rež. Annagret Sachse
3. „Eva“, rež. Kristians Riekstins

Nuotraukoje: Marija Stonytė, Giedrė Žickytė, Darius Vaitiekūnas.

Nuotrauka: Tautvydas Stukas

Lietuvių kino akademija skelbia kvietimą teikti paraiškas XI-ms Lietuvos kino apdovanojimams “Sidabrinė gervė”.

 

Apdovanojimai yra teikiami už kino filmus, kurių viešai prieinama oficiali peržiūra (vaidybinio ilgametražio filmo – ne mažiau kaip 5 (penkios) komercinės peržiūros) įvyko nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d.

 

Kūrinio sukūrimo pabaiga laikoma įvykus oficialiai nacionalinei premjerai.

 

Apdovanojimams gali būti teikiami tik nacionaliniai filmai. Sąvoka „nacionalinis filmas“ turi būti suprantama taip, kaip ją apibrėžia LR Kino įstatymas.

 

Paraišką pateikti turi teisę filmo/audiovizualinio kūrinio teisių turėtojas (pvz. prodiuseris). PARAIŠKA >>>

 

Paraiškų teikimo ir vertinimo terminai: Užpildytos paraiškos pateikiamos TIK elektroniniu būdu nuo 2018 metų kovo mėn. 28 d. 00:00 iki 2018 metų balandžio mėn. 15 d. 24:00.

 

Taryba sudaro Atrankos vertinimo komisiją iki 2018 m. balandžio 15 d. Komisija pradeda darbą 2018 m. balandžio 16 d., Komisijos protokolas pateikiamas Tarybai iki 2018 m. gegužės 9 d. 18 val.

 

Laureatus iš nominuotųjų sąrašo kiekvienoje kategorijoje renka LiKA tikrieji nariai slaptu balsavimu elektroniniu būdu nuo 2018 m. gegužės 11 d. 00.00 val. iki 2018 m. birželio 4 d. 24.00 val.

 

Susumuotus LiKA narių balsavimo rezultatus Tarybos patvirtinta advokatų kontora pateikia Tarybos pirmininkui/-ei arba jo/jos įgaliotam Tarybos nariui ne anksčiau nei 3 val. iki paskelbtos Apdovanojimų ceremonijos pradžios.

 

2018 metais apdovanojimai bus teikiami oficialaus renginio metu Vilniuje. Apdovanojimų data bus skelbiama vėliau.

 

Papildomos informacijos dėl paraiškų teikimo teirautis:
VšĮ Lietuvių kino akademija
Direktorė Lina Buzelytė tel. 8 679 55935 | info@lika.lt  

Šiandien Ugdymo plėtotės centre AVAKA direktorius Darius Vaitiekūnas dalyvauja mokinių ir ekspertų kūrybinėse dirbtuvėse „Intelektinė nuosavybė: startuoliams ir ne tik“.

 

Kūrybinėse dirbtuvėse pristatomi projekto „Dideli maži ekranai. Medijų raštingumas Lietuvos mokyklose“ tikslai bei veiklos, kalbama apie intelektinę nuosavybę, autorių ir gretutines teises audiovizualiniame sektoriuje.

 

Jau 3 metus vykstančiu projektu „Dideli maži ekranai. Medijų raštingumas Lietuvos mokyklose“ siekiama ugdyti Lietuvos mokytojų, mokinių medijų (TV, kinas, reklamos, socialiniai tinklai, kompiuteriniai žaidimai) ir informacinio raštingumo žinias, intelektinės nuosavybės sąmoningumą.

 

Medijų edukacijos ir tyrimų centro VŠĮ „Meno avilys“ vadovas Žygimantas Jančoras sako: „Džiaugiuosi, kad kasmet organizuojami mokymai sulaukia vis didesnio susidomėjimo, ir kad nebereikia įrodinėti, jog šiuolaikinis raštingumas yra neatsiejamas nuo medijų raštingumo, kuris apima ne tik žiniasklaidą, bet ir audiovizualines medijas. Kitas, bet nemažiau svarbus,  akcentas yra pagarba intelektinei nuosavybei bei autorių ir gretutinėms teisėms, ką nuolat pabrėžiame, kai kalbame apie 21 amžiaus raštingumo sąvoką. Taigi – tegul tai būna naujas iššūkis ir gražaus bendradarbiavimo pradžia.“

 

Projektą vykdo: VšĮ „Meno avilys“, Britų taryba, Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA

 

Daugiau apie projektą: http://www.didelimaziekranai.lt/

Kovo 24 dieną Kaune bus minimas Lietuvos kurčiųjų draugijos 80-metis. Šiai svarbiai progai paminėti asociacija AVAKA ruošia ypatingą dovaną – subtitruoja filmus kurtiesiems, kurie bus pasiekiami interneto platformoje kinofondas.lt.

 

„Lietuvos kino fondas“ yra nuo 2015 m. asociacijos AVAKA vystomas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos iš dalies finansuojamas, projektas. Jo tikslas – Lietuvos kūrėjams padėti pasiekti kuo platesnę žiūrovų auditoriją, o žiūrovams sukurti viešai prieinamą visų laikų lietuviškų filmų platformą, mažinti piratavimą, vykdyti lietuviško kino sklaidą užsienyje. Platformoje „Kino fondas“ yra daugiau nei 400 filmų, sukurtų nuo 1957 iki 2017 m.

 

 

Garsios Lietuvių režisierės Giedrės Žickytės filmai bus vieni pirmųjų skirti kurtiesiems. „Labai nudžiugau, kai išgirdau apie šią iniciatyvą – nepaprastai svarbu, kad pradedama atsižvelgti į visas visuomenės grupes ir Lietuvoje. Specialiai kurtiesiems pritaikytus subtitrus esu mačiusi užsienio video platformose, todėl sveikintina, kad tokia galimybė pagaliau sudaryta ir nacionaliniam kinui“,– mintimis dalinasi režisierė Giedrė Žickytė.

 

„Šiandien mes džiaugiamės draugyste su Lietuvos kurčiųjų draugija ir sveikiname juos tokia gražia proga, didžiuojamės, kad galime pasidalinti visai Lietuvai vertinga iniciatyva, nepavaldžia nei laikui, nei kartoms. Planuojamas filmų subtitrų skaičius yra simbolinis – 80. Tikimės, kad jis bus pasiektas iki birželio mėnesio“, – sako asociacijos AVAKA vadovas Darius Vaitiekūnas.

 

Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Vytautas Pivoras mano, jog šis sumanymas yra be galo naudingas, ypač dėl to, kad lietuviškuose filmuose bendraujama nacionaline kalba, todėl papildomi titrai – retenybė.

 

Pasak Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidento V. Pivoro, specialūs titrai išsiskiria tuo, kad fiksuoja foninius garsus. Pavyzdžiui, užsidaro langas, groja muzika iš važiuojančio automobilio, t. y., ką žiūrėdami filmą girdintys žmonės gali girdėti (nebūtinai veikėjų pokalbį), tą patį ir kurtieji gali „išgirsti“ specialiųjų titrų dėka. Pritaikant filmus negirdinčiųjų bendruomenei reikia atkreipti dėmesį į tikslinę auditoriją.

 

Daugumą filmų tikrai galima pritaikyti kurtiesiems titrų pagalba, tačiau yra filmų, kur būtina gestų kalba, pavyzdžiui, animaciniai filmukai, nes kurčiųjų vaikų gimtoji kalba yra gestų kalba, todėl perskaityti titrus vaikams būtų sudėtinga. Laidose, skirtose vaikams, galėtų pagelbėti aktoriai, kalbantys gestų kalba.

 

www.kinofondas.lt informacija

Nuotraukoje: Giedrė Žickytė  (asmeninis archyvas)