Mėnuo: 2017 rugpjūčio

Rugpjūčio 23-29 dienomis Nidoje vyksta tarptautinis kino festivalis „Baltijos banga”, kurio programoje – 18 filmų iš Baltijos šalių, festivalio svečių iš Vokietijos ir Lenkijos.  Renginys tapo tradicija 9-us metus „Agila“ kino teatre paminėti Baltijos kelio dieną bei atsisveikinti su vasara.

 

 

Šiais metais festivalio programoje dalyviai turėjo progą pamatyti tokius filmus kaip: rež. Kristijono Vildžiūno „Senekos diena”, rež. Vallo Toomla „Apsimetėliai”, rež. Linos Lužytės „Amžinai kartu”, ir kitus Lietuvos, Latvijos, Estijos filmus. Festivalį uždarys rež. Audriaus Stonio  dokumentinis filmas „Moteris ir ledynas” bei latvių režisieriaus Jānis Streičs Mykolo Sluckio romano motyvais paremtas filmas „Keistos aistros”.

 

Šeštadienį buvo pristatytas Animacijos mokykloje vaikų sukurtas filmas „Nidos daina”. Animacijos mokyklėlei vadovauja gerai žinomi animacinio kino meistrai Jūratė Leikaitė-Aškinienė, Valentas Aškinis, Ilja Bereznickas. Šiais metais Animacijos mokyklėlėje dalyvavo rekordiškai daug – apie 80 vaikų. Vienas iš animacijos mokyklėlės vadovų Ilja Bereznickas nustebino žiūrovus savo naujausiu animaciniu filmu „Ne ožkoje laimė“.

 

Plačiau skaitykite >>>

Rugpjūčio 4-10 dienomis Lietuvoje jau antrą kartą viešėjo garsus Amerikos režisierius ir aktorius Barry Primus.

 

Profesionalaus meno namuose „House of Puglu“  DirectorsLab ir Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA subūrė garsius Lietuvos aktorius bei režisierius į analogo Lietuvoje neturinčius mokymus aktoriams bei režisieriams, prodiuseriams.

 

Vyko dvejos dirbtuvės – aktoriams bei kino režisieriams, prodiuseriams, kuriose dėstytojas tapo tikru dalyvių įkvėpėju ir motyvatoriu. Amerikiečių aktorius mokymams naudojo tokių meistrų kaip Lee Strasberg, Sandy Maisner, Stella Adler technikas.

 

Aktoriai kūrybinių dirbtuvių metu koncentravosi į metodiką, naujus vaidybos įrankius, mokėsi įsijausti į vaidmenis vaidindami filmų scenas. Barry P. akcentavo, kad kiekvienas aktorius turi išgyventi emociją, o ne vaidinti. Įvairios vaidybos technikos mokė aktorius ne tik įsigilinti ir pažinti scenos partnerį, tačiau ir įsigilinti į patį save. Tai mokymai, privertę visus ir juoktis, ir verkti.

 

Režisieriai 3-ijų dienų mokymuose buvo mokomi tarpusavio santykio tarp režisieriaus ir aktoriaus sukūrimą, susikalbėjimo su aktoriais kūrimą. Režisieriai mokydamiesi pažinti aktorius patys vaidino ir režisavo filmų scenas.

 

Per 50 metų Barry Primus suvaidino apie 50 filmų ir dirbo su Martin Scorsese, Sydney Pollack, Mark Rydell, James Toback ir Roger Vadim. Barry P. yra filmo „Meilužė“, kuriame vaidino  Rober De Niro, režisierius ir scenarijaus bendraautorius.

 

Reportažą apie mokymus žiūrėkite čia >>> 

Iki rugsėjo 1 d. Lietuvos kino centro ir JAV Kino meno ir mokslo akademijos patvirtintas lietuviškasis „Oskaro“ komitetas kviečia registruoti lietuviškus filmus ir pretenduoti „Oskarams“ į geriausią filmą užsienio kalba kategorijoje.

 

Pretenduojantis filmas dėl „Oskaro“ geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje bus paskelbtas rugsėjo 15 d. Reikalavimai >>>

 

Prašymai pateikiami adresuotu laišku Lietuvos kino centrui (Z. Sierakausko g. 15, Vilnius).

 

Atrankos komitetas:

Komisijos pirmininkė – Rasa Paukštytė,

Komiteto nariai – Gražina Arlickaitė, Valentas Aškinis, Giedrius Kuprevičius Gytis Lukšas, Linas Mikuta Živilė Pipinytė.

 

Ankstesniais metais komiteto sprendimu buvo išrinkti šie filmai:

2006 m. Arūno Matelio dokumentinis filmas „Prieš parskrendant į Žemę“.

2008 m. Mario Martinsono vaidybinis filmas „Nereikalingi žmonės“,

2009 m. Gyčio Lukšo  vaidybinis filmas „Duburys“,

2011 m. Kristijono Vildžiūno vaidybinis filmas „Kai apkabinsiu tave“,

2012 m. Audriaus Stonio dokumentinis filmas „Raminas“,

2013 m. Giedrės Beinoriūtės dokumentinis filmas „Pokalbiai rimtomis temomis“,

2014 m. Igno Jonyno vaidybinis filmas „Lošėjas”,

2015 m. Alantės Kavaitės vaidybinis filmas „Sangailės vasara”,

2016 m. Krisitjono Vildžiūno vaidybinis filmas „Senekos diena“.

 

Plačiau skaitykite >>>

 

Nuotrauka: http://www.oscars.org

Liepos 31 d. paaiškėjo lietuvių organizuojamo tarptautinio trumpametražių scenarijų konkurso „Per trumpas, kad mirtų“ nugalėtojai. Tarptautinis konkursas sutelkė 96 įvairių žanrų scenarijus iš viso pasaulio, o geriausi– apdovanoti vertingais prizais. Apdovanojimus pelnė keturių geriausių scenarijų kūrėjai – pirmoji vieta atiteko Elizabeth Tompkins (JAV) už scenarijų „Borealis“, antra – Aleksandrai Świerk (Lenkija) už „Lilly“, o 3 ir 4 atitinkamai Barry Brodsky (JAV) už jo darbą „The Twelve-Forty“ ir  Michael Lucas (JAV) už „A Day in a Connected life“.

 

„Per trumpas, kad mirtų“ dėmesys skiriamas trumpametražių filmų scenarijams – tai unikali galimybė rašytojams pademonstruoti savo sugebėjimus. Galite paklausti bet kurio scenaristo – dauguma trumpametražių scenarijų niekada netampa filmais. Visų užmiršti jie tūno kietuosiuose diskuose arba dūla stalčiuose. „Per trumpas, kad mirtų“ pasiūlė ištraukti užmirštuosius į dienos šviesą, išpurtyti, pravėdinti ir… įdarbinti. Už nedidelį mokestį, kelių mygtukų paspaudimu pateiktas scenarijus kūrėjui gali uždirbti daug didesnę grąžą – piniginį prizą, profesionalias scenarijų konsultacijas, ekspertų atsiliepimus, scenarijų rašymo programas „Final Draft“, prenumeratas Inktip ir „iPitch.tv“ bendruomenėse.

 

Trumpametražis filmas – tai jūsų vizitinė kortelė

 

Trumpametražiai filmai nėra menkesnė kino dramaturgijos forma – jų rašymas reikalauja lygiai tiek pat įgūdžių, kaip ir ilgametražių filmų, tik mažesnėje skalėje. Trumpametražiai filmai buvo laikomi arthauzu, tačiau naujųjų technologijų laikas – jie turi žymiai daugiau būdų ir galimybių pasiekti auditoriją, o dėl savo trumpo formato tampa patrauklūs šiuolaikiniam vartotojui.

 

Toks formatas leidžia jums ištobulinti scenas ir veiksmų seką. Jei žinote pagrindinius scenarijų rašymo principus, suprantate, kad ilgametražis scenarijus yra nuosekli trumpametražių filmų seka su tais pačiais veikėjais, tikslais ir pasauliu. Tačiau daugelis scenaristų niekada neatranda, kaip svarbu mokėti ištobulinti sceną ar nugludinti seką nepriklausomai nuo pilnametražio filmo kompleksinės struktūros.

 

Susitelkdami ties trumpametražiu formatu, jūs sužinosite, kaip scenarijuje kuriama motyvacija, konfliktai, veikėjai, tikslai, įtampa ir kartu ištobulinsite svarbius struktūrinius elementus, pavyzdžiui: ritmą, tempą, perėjimus. Beje, niekur kitur taip gerai neišmoksite pajusti kiekvieno žodžio, veiksmo, pirmo žvilgsnio, dialogų vertę. Dirbdami su šiuo formatu atrasite ir išgryninsite savo unikalų braižą, viziją, kryptį bei pagerinsite scenaristui ir filmų kūrėjui svarbius įgūdžius.

 

Be to, trumpametražį filmą pastatyti gerokai lengviau nei pilnametražį, ypač jauniems ir pradedantiems kūrėjams. Daugelis žymių kino kūrėjų, tokių kaip: Stevenas Spielbergas, Martinas Scorsese, Francis Ford Coppola, George Lucas,  pradėjo savo karjerą nuo trumpo formato. Gal tai iš pirmo žvilgsnio ir atrodo kaip laiko švaistymas – įdėti tiek jėgų ir išnaudoti visus turimus išteklius tam, kas bus parodyta vos keliuose festivaliuose, o paskui amžiams užmigs kietajame diske. Tačiau iš tiesų jūs išmoksite svarbias pamokas: kaip planuoti, atrinkti aktorius, vystyti scenarijų ir dėlioti biudžetą. Kaip dirbti su aktoriais ir suburta komanda. Kaip tvarkyti nufilmuotą medžiagą. Kaip sujungti daugybės kūrybingų žmonių idėjas. Visa ši patirtis tampa gyvybiškai svarbi, kai nusprendžiate pereiti prie pilnametražių filmų ir tampa jūsų pridėtine verte potencialių investuotojų ir gamintojų akyse. Jūsų sukurtas trumpametražis filmas – tai jūsų (gebėjimų, vizijos, braižo) vizitinė kortelė.

 

Kam dalyvauti konkursuose?

 

Kodėl neužtenka tiesiog parašyti scenarijų ir pastatyti pagal jį filmą? Jeigu viskas būtų taip paprasta – filmų būtų tūkstančius kartų daugiau. Tai ilgas procesas, kuriam palengvinti sugalvota daugybė priemonių: dirbtuvės ir mokymai, kino mugės, festivaliai, asociacijos, specializuoti tinklalapiai, konkursai ir kt.

 

Konkursai siūlo tai, ko niekada negautumėte dirbdami vieni. Visų pirma, išgirstate tobulėti padedančius ekspertų atsiliepimus.  Niekas taip nemotyvuoja ir neįkvepia kaip artėjantis terminas. Daug rašančiųjų dirba ir gyvena vakuume. Kol dar nėra agento, vadybininko, prodiuserio,  režisieriaus, investuotojo, verčiančių laikytis įsipareigojimų, jums atrodo, kad turite visą pasaulio laiką taisyti, redaguoti, koreguoti ir peržiūrėti scenarijų. Kalendoriuje atsiradus konkretaus konkurso datai būsite įstatyti į aiškius rėmus, tad scenarijų teks baigti, giliai įkvėpti ir paleisti į gyvenimą.

 

Štai jums dar keletas argumentų: Akira Kurosawa pradėjo savo karjerą Toho Studios organizuotame esė rašymo konkurse. Ir Quentinas Tarantino, ir Paulas Thomas Andersonas išbandė Sundance dirbtuves XX a. 10 dešimtmečio pradžioje iki šioms dirbtuvėms tampant kino pramonės konvejeriu. Allison Anders, žinoma scenarijų autorė, parašiusi ir režisavusi Four Films dalį, buvo pastebėta, kai laimėjo du konkursus per vienerius metus – vieną iš jų,  tuomet dar visiškai naują, the Nicholls Fellowship. Kaip matyti iš P. T. Anderso, Q. Tarantino ir A. Anderson biografijų, kartais labiau verta išbandyti terra incognita, o ne kautis iki paskutinio kraujo lašo ir nuskęsti be pėdsako didžiuosiuose tarptautiniuose vandenyse.

 

Per trumpas, kad mirtų

 

„Per trumpas, kad mirtų“ – dar gana naujas, tad jame dalyvauja nedaug scenarijų rašytojų, o jums tenka išskirtinis asmeninis dėmesys ir didesnė tikimybė laimėti prizą. Pagrindinis konkurso prizas – finansinis paskatinimas. 40% viso dalyvio mokesčio keliauja į prizinio fondo katilą. Kuo daugiau dalyvaujančiųjų, tuo pilnesnis katilas.  Taikydami tokį modelį rengėjai sąmoningai telkia kino kūrėjų bendruomenę, kuri neša naudą visiems jos nariams. „Per trumpas, kad mirtų“ yra visiškai skaidrus – oficialiame tinklalapyje visada atnaujinamas pateiktų scenarijų skaičius ir jų atitikmuo laimėtojo laukiančiais pinigais. Tokia forma pasirinkta pasigedus skaidrumo kituose scenarijų konkursuose. Šiais metais laimėtojui įteiktas 1184 Eur prizas, kurį jis galės panaudoti scenarijaus vystymui ar profesiniam tobulėjimui.

 

Atsiliepimai yra pagrindinė ir svarbiausia scenarijaus rašytojo formavimosi priemonė. Kiekvienam rašančiajam gyvybiškai svarbu gauti kokybišką grįžtamąjį ryšį. „Per trumpas, kad mirtų“ rūpestingai atrenka tuos, kurie skaitys ir vertins scenarijus. Komisiją sudaro profesionalai iš Lietuvos ir užsienio: Christina Lazaridi, James’as Fernaldas, Isabelle Fauvel, Hakim Mao, Shola Amoo, Giedrė Beinoriūtė ir Eglė Vertelytė. Jų tikslas – suteikti prasmingą, skatinantį augti grįžtamąjį ryšį ir pabrėžti kiekvieno scenarijaus vertę bei potencialą. Pirmųjų vietų laimėtojų laukia konsultacijos su Christina Lazaridi, Prinstono ir Kolumbijos universitetų lektore ir scenariste, tarptautiniu mastu dirbančia su istorijų ir scenarijų kūrėjais. Ch. Lazaridi konsultacijos – didžiulės patirties ir ekspertinių žinių sintezė bei galimybė pažvelgti iš scenarijų rašytojo, kritiko, profesoriaus ir netgi auditorijos perspektyvų, tokiu būdu formuojant holistinį pasakojimo, veikėjo ir scenarijaus supratimą.

 

Kitus prizus sudaro pagalbinės priemonės scenaristams: Final Draft scenarijų rašymo programos, prenumeratos į InkTip tinklalapį, kuriame scenarijų sau ieško kino prodiuseriai, agentai ir kt., prenumeratos į iPitch.tv platformą, kurioje rašytojai turi galimybė pristatyti savo kino ir televizijos idėjas prodiuseriams ar kompanijų vadovams.

 

Projektą „Per trumpas, kad mirtų“ remia Lietuvos kultūros taryba, Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija „AVAKA“ ir Final Draft.

 

Daugiau informacijos >>

 

IN SCRIPT informacija