AVAKA JAU 3-IUS METUS IŠ EILĖS APDOVANOJA SCANORAMA FESTIVALIO JAUNUOSIUS KŪRĖJUS

4-ojo Europos Šalių forumo „Scanorama“ festivalio uždarymo Vilniuje metu buvo apdovanoti trumpametražių filmų konkursinės programos „Naujasis Baltijos kinas“ laimėtojai, kurioje dėl geriausio Lietuvos autorių trumpametražių filmo vardo varžėsi 5 Lietuvių autorių darbai: „8 minutės“ (rež. Dovilė Šarutytė), „Batas“ (rež. Airidas Janušauskas), „Kupranugaris“ (rež. Laurynas Bareiša), „Šaknys karčios“ (rež. Domas Petronis), „Visi pasiilgo Prano Ivanausko“ (rež. Vygantas Bachmackij).
 
Geriausio Lietuvos trumpametražio filmo apdovanojimas įteiktas Dovilei Šarutytei už filmą „8 minutės“. Autorei įteiktas jau trečius metus iš eilės festivalį remiančios Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos „AVAKA“ įsteigtas 3000 Eur vertės pinigins prizas.  
 
Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos „AVAKA“ direktorius Darius Vaitiekūnas įteikdamas prizą džiaugėsi asociacijos galimybe prisidėti prie jaunųjų menininkų kūrybos bei sklaidos, motyvavo kurti lietuvišką kiną: „Labai vertiname mūsų bendradarbiavimą su „Scanorama“ ir puiku, kad jau trečius metus galime prisidėti prie geriausių Lietuvos jaunųjų kino kūrėjų skatinimo. Po konkursinės programos peržiūros su kolegomis balsavome, kas turėtų laimėti AVAKA prizą, dėl to yra labai smalsu sužinoti, ar mūsų spėjimai sutapo su komisijos narių nuomone. Bet kuriuo atveju tikiu, kad AVAKA įsteigtas prizas bus paskatinimas kūrėjams toliau kurti ir puoselėti Lietuvos kinematografijos mokyklą“.
 
Piniginis prizas yra skiriamas iš AVAKA Socialinio – kultūrinio fondo, siekiant paskatinti Lietuvos jaunuosius kino kūrėjus toliau gilintis į Kino meną ir puoselėti Lietuvos kinematografinę kultūrą. 
 
Tuo pačiu AVAKA visus „Scanorama“ žiūrovus, pasibaigus kino festivaliui, kviečia iš kino teatro salės persikelti į virtualią lietuviško kino erdvę – www.kinofondas.lt, kurioje yra daugiau nei 260 lietuvių autorių sukurtų audiovizualinių kūrinių, prieinamų Jums patogiu metu. 
 
Sekite mūsų naujienas Kino fondo bei AVAKA Facebook paskyrose! 

SOLIDUS PRIZAS LIETUVIŠKO TRUMPAMETRAŽIO FILMO KŪRĖJĄ ĮKVEPIA EITI PIRMYN

Ką tik įvykęs Europos šalių kino forumas „Scanorama“ tampa geru tramplinu naująjį Baltijos kiną kuriantiems režisieriams. Geriausio lietuviško filmo kategorijoje šią savaitę triumfavusi režisierė Dovilė Šarutytė prieš penkis metus jau yra laimėjusi „Sidabrines gerves“, bet po pertraukos aplankiusi sėkmė, lydima AVAKA piniginės premijos, jai tapo nauju įkvėpimu eiti pirmyn.

„Naujasis Baltijos kinas“ – tai konkursinė Baltijos šalių trumpametražių filmų programa, kurioje dalyvauja menininkai iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos, įvairaus žanro darbais siekiantys perteikti šiuolaikines mūsų regiono kino tendencijas ir aktualijas.

 

Konkurso nugalėtojai skatinami ne tik oficialiu pripažinimu, bet ir piniginėmis premijomis. Groteskiško estų darbo „Mauzoliejus“ režisieriui už geriausią Baltijos šalių trumpametražį filmą šiemet atiteko asociacijos „Vilniaus kino klasteris“ įsteigtas prizas – 10 tūkstančių eurų paslaugomis būsimam kino projektui. O geriausiam šios programos lietuviškam filmui, kuriuo šįkart pripažintas režisierės Dovilės Šarutytės trumpametražis vaidybinis filmas „8 minutės“, Audiovizualinių autorių teisių asociacija AVAKA įteikė 3000 eurų vertės piniginį prizą.

 

Lietuvės darbas pasakoja apie vienos moters pabėgimą iš niūrios cepelinų spalvos kasdienybės į soliariumą – tegul ir ne itin modernų, bet vis dėlto šiltą ir saulėtą. Visai tai trunka vos 8 minutes – tik tiek pinigų turi filmo herojė. Simboliai – paprasti, bet prasmingi.

 

„Manau ši tema yra aktuali visiems: bėgimas nuo savęs, melas sau. Jis gali būti visoks, įvairių formų. Aš tiesiog pasirinkau vieną iš jų: sceną iš gyvenimo, kaip etiudą, iškarpą, – sako režisierė D. Šarutytė. – Beje, scenarijus taip pat buvo parašytas laipkričio mėnesį, kai kiekvieną dieną lijo. Vasarą toks filmas kitaip žūrėtųsi. Bet kai ateina ruduo, tamsa, drėgmė, ir kai supranti, kad tai dar ilgai nesibaigs, visus apninka niūri nuotaika. Tada ieškai išsigelbėjimo, bandai vienaip ar kitaip pabėgti, ir nebūtinai vien nuo blogo oro.“

 

Režisierė savo karjeroje jau yra pelniusi prestižinius lietuvių kino apdovanojimus – 2010 metais „Sidabrinę gervę“ jai atskraidino trumpametražis filmas „Aš tave žinau“, kitąmet statulėlę Dovilė pelnė už filmą „Nesiseka šiandien“. Tačiau vėliau nuo kino ji atitolo, kūrė reklamas. Todėl šią savaitę vėl aplankiusi sėkmė režisierei ypač svarbi.

 

„Buvau parašiusi šį scenarijų, bet kai pati parašau – nelabai ir suprantu, ar tai verta dėmesio, ar ne, nes nėra atstumo. Bet parodžiau operatoriui Eitvydui Doškui ir jis atsakė, kad mato filmą. Paskambinome prodiuserei Miglai Butkutei – ji irgi pritarė, kad reikia daryti. Taip filmas ir prasidėjo – nuo kūrybinio entuziazmo. Procesas buvo labai sunkus, be pinigų, visų reikėjo visko prašyti, bet komandos žmonės atrodė motyvuoti, – pasakojo D. Šaturytė. – Esu labai dėkinga savo komandos žmonėms, be jų entuziazmo net nebūčiau drįsusi pradėti. Prieš juos jaučiau didžiulę atsakomybę. Todėl premjera buvo tikrai šventinis įvykis. Satisfakcija, dėl kurios išlieta daug prakaito. Atsiimdama prizą sakiau, kad tai yra paskata dirbti toliau, tuo labiau, kad turime įvairių minčių. Bet koks geras žodis yra paskatinimas, o kai dar ir piniginę premiją laimi – ypač.“

 

„Labai vertiname mūsų bendradarbiavimą su „Scanorama“ ir puiku, kad jau trečius metus galime prisidėti prie geriausių Lietuvos jaunųjų kino kūrėjų skatinimo. Po konkursinės programos peržiūros su kolegomis svarstėme, kas turėtų laimėti AVAKA prizą. Dėl to buvo labai smalsu sužinoti, ar mūsų spėjimai sutapo su komisijos narių nuomone. Tikiu, kad AVAKA įsteigtas prizas įkvėps režisierę toliau kurti ir puoselėti Lietuvos kinematografijos mokyklą“, – kalbėjo 3000 eurų premiją skyrusios asociacijos vadovas Darius Vaitiekūnas.

 

Nuotraukoje – Dovilė Šarutytė
Fotografė – Greta Skaraitienė (15min.)

 

SVARBI INFORMACIJA DĖL ATLYGINIMO IŠMOKĖJIMO UŽ KŪRINIŲ RETRANSLIAVIMĄ KABELINIAIS TINKLAIS

INFORMUOJAME, kad atlyginimo paskirstymas už audiovizualinių kūrinių retransliavimą kabeliniais tinklais per 2015 m. teisių turėtojams bus atliktas iki š. m. gruodžio mėn. 16 d. 
 
 
PRIMENAME, jog pagal AVAKA paskirstymo taisykles, tam kad būtų išmokėtas atlyginimas, audiovizualiniai kūriniai turi būti užregistruoti ir pateiktos sutartys dėl turtinių teisių pasidalinimo tarp teisių turėtojų.
 
PRAŠOME iki š. m. lapkričio 30 d. :
– užpildyti  ir pateikti AVAKA kūrinio registravimo kortelę (kortelę galite rasti čia);
 
 
Pabrėžiame, kad gegužės mėnesį pateiktų registracijų antrą kartą registruoti nereikia.
 
 
Už registravimo kortelėje nurodytų duomenų teisingumą atsako ją užpildęs asmuo. Vienam audiovizualiniam kūriniui turi būti pateikta viena registravimo kortelė.
 
 
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad nepateikus reikiamų dokumentų iki aukščiau nurodytos datos, atlyginimas teisių turėtojams galės būti išmokėtas tik pateikus dokumentus kito paskirstymo metu 2017 m. 
 
 
Jei kiltų klausimų, maloniai prašome kreiptis el. paštu: inga@avaka.lt 
 

KINO NUOTAIKOS LAPKRIČIUI

Lapkritis, turbūt, yra pats liūdniausias mėnuo. Spalvoti lapai nukritę ir sumindyti praeivių, puraus balto sniego dar nėra, o iš dangaus krentančiam daiktui sinoptikai dar nerado pavadinimo. Vakarai vis ilgesni ir vis tamsesni, o visa supanti pilkuma įsuka į savo rutiną. Lapkritį norisi kažko šilto ir jaukaus – kažko, kas leistų nors valandai pamiršti, kas dedasi už lango. Jei šiltos kojinės, žvakių šviesa ir arbata nebepadeda,  lietuvišką lapkritį gali praskaidrinti  lietuviškas kinas.
 
Lietuviško kino teatras „gyvena“ internete, adresu kinofondas.lt. Tai daugiau nei 260 kino filmų, pradedant Arūno Žebriūno „Velnio nuotaka“  ir baigiant pernai režisieriaus Algimanto Puipos pristatytu „Edeno sodu“, o jų sąrašas nuolat pildosi. Pasak projekto iniciatorės – Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA – vadovo Dariaus Vaitiekūno, į lietuvišką kiną dažnas tautietis numoja ranka. O nereikėtų. „Mūsų režisieriai yra sukūrę pasaulio kino teatrų vertų filmų, padėjusių pamatus kinui Lietuvoje. Jautrios istorijos, intriguojantys detektyvai, širdį virpinančios dramos ir dokumentika – visa tai yra ir mūsų, kaip tautos, istorijos dalis.“
 
Ko iki pilnos laimės trūksta lapkričiui?
 
1. Vasaros
Gal padės Raimundo Vabalo „Birželis, vasaros pradžia?“ Į vieną vasaros dieną telpa viso pasaulio dramos: mažo miestelio lentpjūvėje stoja darbai, jos direktoriaus Stasio mergina Laima, svajojusi tapti aktore, gauna vaidmenį gastrolių atvažiavusiame teatre ir ima abejoti savo talentu, miestelio daktaras nepaleidžia taurelės iš rankų, o kunigas ima dvejoti ne tik savimi, bet ir Dievu.
 
2. Dramatiškos meilės
Ar gali būti kas dramatiškiau nei meilės trikampis? Arūno Žebriūno filme „Kelionė į rojų“ turtinga našlė Marta pamilsta neturtingą žveją Ansą. Atrodytų, kad tai graži atvirkštinė Pelenės istorija, tačiau Ansas be savo žvejo valtelės ir namelio jūros pakrantėje turi ir žmoną Indrę, ir du vaikus. Pinigai, „ragana“ vadinamos Martos grožis ir aistra, ar namie laukianti šeima? Ansas privalės pasirinkti.
 
3. Ironiškos šypsenos
Ją išspausti padės 1982 m. Vytauto Žalakevičiaus filmas „Atsiprašau“. Kūrybinę krizę patiriantis bardas Pranas grįžta į mažą gimtąjį miestelį. O čia gyvenimas verda ne ką mažiau, nei didmiesčiuose, kuriuose Pranas gastroliavo. Tikri ir išgalvoti meilės trikampiai, neaiškūs „svečiai iš Vilniaus“, kuriuos reikia girdyti ir valgydinti, kapitalinis remontas sename raudonų plytų dvare – dienų ramiomis nepavadinsi. O čia dar iš kažkur išlenda pasiutęs šunėkas…
 
4. Muzikos
Tylą tamsiais rudens vakarais išsklaidyti pasiruošę Vytautas Kernagis, Andrius Mamontovas ir Algirdas Kaušpėdas muzikiniame Artūro Pozdniakovo filme „Kažkas atsitiko“. Iki skausmo žinomos dainos, specialiai filmavimui surengtas koncertas Kalnų parke, į kurį neplanuotai susirinko tūkstantinė minia ir pro akis nepraslystanti ironija – juk tai „tik“ kinas.
 
5. Šokio
Šokio judesių ir vaikiško nuoširdumo išmokys dar vienas Arūno Žebriūno kūrinys. „Gražuolė“ pasakoja mažos mergaitės Ingos istoriją, vaikiškus žaidimus, sujaukiančius idealų pasaulį ir užburiantį šokį, kuris priverčia pamiršti viską ir tiesiog žavėtis plastiškais judesiais ir didelėmis, giliomis kaip bedugnė, vaiko akimis.
 
Projektą KINO FONDAS vykdo Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Projekto partneris – Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos. Informacinis rėmėjas – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.
 
Daugiau informacijos:
Lina Buzelytė
lina@kinofondas.lt
8 679 55935